Vyriausybės kanclerė Giedrė Balčytytė ketvirtadienį apžiūrėjo „Via Baltica“ magistralės atkarpoje A5 Kaunas-Marijampolė-Suvalkai vykdomus darbus, susitiko su jų eigą pristačiusiais Lietuvos automobilių kelių direkcijos ir darbus įgyvendinančių įmonių atstovais.
„Eismo pralaidumas ir saugumas yra itin svarbūs intensyviam žmonių ir prekių judėjimui, kasdien vykstančiam „Via Baltica“ arterija. Šiuo atnaujintu keliu bus mezgami dar glaudesni Lietuvos ir kitų ES šalių prekybiniai, kultūriniai ir žmogiškieji ryšiai. Be to, šiandieniniame geopolitiniame kontekste ypatingą reikšmę įgyja ir karinis mobilumas bei susisiekimas su mūsų strategine partnere Lenkija, kurio svarbi dedamoji yra „Via Baltica“, – sakė Vyriausybės kanclerė G. Balčytytė.
Geresnį ne tik civilinės, bet ir karinės paskirties transporto judumą užtikrinsianti rekonstrukcija tuo prisidės prie didesnio Lietuvos bei viso NATO rytinio flango saugumo. Atsižvelgiant į karinio mobilumo reikalavimus ir infrastruktūrinius standartus, greito NATO sąjungininkų judėjimo poreikius įgyvendinamas visas „Via Baltica“ ruožo rekonstrukcijos projektas.
Akcentuodama karinio mobilumo dėmens svarbą, Vyriausybės kanclerė pažymėjo projekto įgyvendinimo laiku svarbą.
Iš viso apie 40 kilometrų „Via Baltica“ ruožo (nuo 56,83 iki 97,06 km) darbų pabaiga numatyta iki 2024 m. pabaigos.
Būtent karinio mobilumo ir karinės transporto infrastruktūros projektams finansuoti numatytas ir priimtas Laikinojo solidarumo įnašo įstatymas, inicijuotas Finansų ministerijos ir Lietuvos banko.
Šiuo metu rekonstruojamame „Via Baltica“ ruože transporto apkrova yra viena didžiausių, jo rekonstrukcija pagerins tiek vietinį, tiek ir tarptautinį susisiekimą. Sukūrus sąlygas aktyvesniam komercinio transporto judėjimui, numatoma, ekonominė nauda bus juntama tiek vietos regioniniu, tiek magistralės jungiamų valstybių mastu. Patogesnis susisiekimas ypač aktualus ir pasienio bendruomenėms.
Magistralinio kelio A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai rekonstrukcijos projektuose numatytos ne tik papildomos eismo juostos (iš viso 4-ios), bet ir kiti infrastruktūriniai sprendimai, užtikrinsiantys didesnį eismo pralaidumą, saugumą ir patogumą keliaujant – jungiamieji keliai, viadukai, skirtingų lygių sankryžos, triukšmo užtvarai, poilsio aikštelės vairuotojams, tiltai. Laukinės gamtos gerovei užtikrinti pirmąkart Lietuvoje bus įrengiami ir saugios migracijos koridoriai gyvūnams – žalieji tiltai ir tuneliniai praėjimai.
Šiaurės-Pietų krypties transporto koridorius, kurio dalimi yra „Via Baltica“, yra svarbus ir vystant susisiekimą su Ukraina, padedant organizuoti alternatyvius prekių transportavimo maršrutus, pažymėjo Vyriausybės kanclerė G. Balčytytė.
Iš viso apie 40 kilometrų „Via Baltica“ ruožo (nuo 56,83 iki 97,06 km) darbų pabaiga numatyta iki 2024 m. pabaigos
Ketvirtadienį Vyriausybės kanclerė taip pat lankėsi Lietuvos-Lenkijos pasienyje, kur susitiko su abiejų valstybių pasienio tarnybų atstovais.
Pastarųjų metų iššūkiai, su kuriais susidūrė tiek Lietuva, tiek Lenkija, išryškino pasienio tarnybų svarbą. Jų kontekste ypač svarbus yra artimas dvišalis bendradarbiavimas, kurio sėkmingus pavyzdžius Lietuvos ir Lenkijos institucijos rodo, pridūrė Vyriausybės kanclerė.
Pranešimą paskelbė: – -, Spaudos tarnyba, Vyriausybės kanceliarija
Dėl rezultato besivaržantys lenktynininkai skiria gausybę valandų treniruotėms bei automobilio valdymo technikos tobulinimui. Vis tik siekiant atverti ne tik vietinių, bet ir tarptautinių varžybų duris, o taip pat kautis dėl aukščiausių pozicijų su geriausiais sportininkais, ypač svarbu pasirūpinti ir patikimu, konkurencingu bei tinkamu automobiliu. O tokie – tikrai ne visi. Nors vairavimo įgūdžių tobulinimas yra […]
„Regitra“ duomenimis, Lietuvoje šiemet daugiausiai įregistruota naujų „Toyota“, „Škoda“, „Volkswagen“ ir „Peugeot“ automobilių. Vis dėlto, į populiariausių automobilių gretas kelią skinasi ir „Audi“. Kaip skelbia automobilių prekybos bendrovė „Moller Auto Keturi žiedai“, vien iki šių metų rugpjūčio pabaigos įmonė sudarė du kartus daugiau naujų „Audi“ automobilių pardavimo sutarčių, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai. Tarp […]
Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė pasveikino trečiadienį Vilniuje prasidėjusio tarptautinio Transporto inovacijų forumo, organizuojamo 6-ąjį kartą, dalyvius bei organizatorius. Savo kalboje Vyriausybės vadovė atliepė šių metų konferencijos temą – inovacijas atsparumui ir tvarumui, apžvelgdama transporto sektoriaus kaitą ir iššūkius ne tik šalies, bet ir Europos Sąjungos mastu. „Pažvelgus retrospektyviai, praėjęs penkmetis į transporto sektorių įtraukė žaliąją […]
Vilnius. Pirmaujanti Baltijos šalių oro linijų bendrovė „airBaltic“ šiemet ir toliau demonstruoja puikius rezultatus, nuolat fiksuodama naujus vieno mėnesio pervežtų keleivių, įvykdytų skrydžių ir apkrovos koeficiento rekordus. Rugsėjį oro bendrovė iš visų savo bazių pervežė 505 200 keleivių, t. y. 13 proc. daugiau nei pernai. Be to, „airBaltic“ atliko 4 270 skrydžių, t. y. 4 […]
Bendrovė „Oro navigacija“ anksčiau numatyto laiko pašalino įrangos gedimą, todėl spalio 9 d. atšaukiamas apribojimas mokomiesiems skrydžiams bei skrydžiams karšto oro balionais, kuris nuo rugsėjo pradžios taikytas Vilniaus skrydžių valdymo zonoje ir Vilniaus aerodromo skrydžių valdymo rajone. „Tokių gedimų šalinimas yra nemažas iššūkis, nes įranga sudėtinga, jos gedimus identifikuoja ir tvarko tik sertifikuoti gamintojo specialistai, […]
Praėjusiais metais vidinius pokyčius iniciavusi už valstybinės reikšmės kelių plėtrą atsakinga įmonė „Via Lietuva“ šiais metais fiksuoja didėjantį veiklos efektyvumą ir pagerintus viešųjų pirkimų vykdymo rodiklius. 2024-aisiais bendrovei pavyko užtikrinti didesnę tiekėjų konkurenciją bei paspartinti kelių infrastruktūros projektų iniciavimo procesus. Vidutinis dalyvių skaičius „Via Lietuva“ skelbtuose viešuosiuose rangos darbų atlikimo konkursuose, lyginant su 2023-aisiais metais, […]