Naudoto automobilio pirkimas dažnam lietuviui – kasdienybė, tačiau ne visada maloni. Neretai pasitaiko situacijų, kai transporto priemonė vos po kelių savaičių pradeda gesti, nors pirkimo–pardavimo metu atrodė techniškai tvarkinga. Ką daryti, jei paaiškėja, kad automobilis buvo parduotas su paslėptais defektais, o pardavėjas apie tai nutylėjo?
Įstatymai – pirkėjo pusėje
Pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą, pardavėjas privalo garantuoti, kad naudotas automobilis atitinka kokybės reikalavimus, taip pat – pateikti tikslią informaciją apie jo techninę būklę. Net jei pardavėjas teigia apie gedimą nežinojęs, tai nuo atsakomybės jo neatleidžia.
„Informaciją apie naudoto automobilio būklę privaloma atskleisti nepriklausomai nuo to, ar pirkėjas jos prašo. Jos nuslėpimas yra traktuojamas kaip nesąžiningas pardavėjo elgesys“, – teigia profesinės bendrijos AVOCAD advokatas Mantas Baigys.
Jeigu po automobilio įsigijimo paaiškėja, kad jame buvo paslėptų defektų, atsiranda pagrindas reikalauti sumažinti kainą, pašalinti trūkumus pardavėjo sąskaita, atlyginti remonto išlaidas ar net nutraukti sandorį ir susigrąžinti sumokėtus pinigus. Svarbu tai, kad nei žema automobilio kaina, nei didelė rida ar amžius savaime neatleidžia pardavėjo nuo atsakomybės už trūkumus, jei šie nebuvo atskleisti.
Tiesa, pardavėjas taip pat gali gintis. Įstatymai numato, kad jis neatsako už defektus, apie kuriuos pirkėjas žinojo, arba jei gedimai atsirado jau po automobilio perdavimo – dėl netinkamo naudojimo ar trečiųjų asmenų kaltės.
Ką daryti pirkėjui?
Teisininkas kreipia dėmesį į tai, kad dar prieš pasirašant pirkimo–pardavimo sutartį rekomenduotina į ją įtraukti visus žinomus trūkumus, o po pirkimo – saugoti visus dokumentus, susijusius su automobilio priežiūra ir remontu. Jei automobilis sugenda, svarbu nedelsti: nedelsiant informuoti pardavėją raštu, kreiptis į autorizuotą servisą, fiksuoti defektus ir gauti oficialią diagnozę.
„Kuo anksčiau pirkėjas sureaguos ir turės įrodymus apie paslėptus trūkumus, tuo lengviau jam bus ginti savo teises. Todėl svarbu neuždelsti ir prireikus – kreiptis į teisininką“, – sako advokatas M. Baigys.
Teisė į kokybišką prekę galioja ne tik naujiems daiktams. Net ir įsigijus naudotą automobilį galimai pagrįstai tikėtis turėti tinkamą ir kokybišką automobilį. Tačiau prieš pasirašant sutartį verta būti atidiems – o kilus problemoms – žinoti savo teises ir nebijoti jomis pasinaudoti.
Automobilio pirkimas – tai ne tik mechaninės transporto priemonės įsigijimas, bet ir teisiškai reikšmingas sandoris, kuriam galioja aiškios taisyklės. Sąžiningumas ir informacijos pateikimas čia vaidina esminį vaidmenį. Tad žinant savo teises ir pareigas, galima apsisaugoti nuo nemalonių netikėtumų ir užtikrinti sklandų naudojimąsi įsigyta transporto priemone.
Pranešimą paskelbė: Živilė Jokimaitė Dolgich, AVOCAD, Advokatų profesinė bendrija
Lyderiaujantis greito elektromobilių įkrovimo tinklas Baltijos šalyse „Ignitis ON“ atnaujino elektromobilių įkrovimo parką Palangoje. Šiuo metu parke veikia 10 itin greito įkrovimo stotelių, kurių galia po 200 kW. Vienu metu čia įsikrauti gali 20 elektromobilių, nes kiekviena stotelė turi po dvi įkrovimo prieigas. Išgirdęs poreikį „Ignitis ON“ parke įrengė ir CHAdeMO jungtį. „Vienas iš „Ignitis […]
Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto (VU MIF) studentai iškovojo pirmąją vietą tarptautiniame kvantinių technologijų hakatone, kuriame pasiūlė vieno iš aktualiausių šių dienų klausimų – kaip tvariai krauti elektromobilius – sprendimą. Balandžio 12–13 d. Poznanėje (Lenkija) vykusiame „Quantum QL Future Hackathon“ VU MIF studentai Liudas Kasperavičius, Rugilė Vasaitytė ir Agnė Petkevičiūtė, vadovaujami doc. Lino Petkevičiaus, […]
Lietuvoje transporto sektoriaus elektrifikacija vyksta gerokai sparčiau nei kitose Baltijos šalyse. Remiantis atsinaujinančios energijos technologijų bendrovės „GridX“ 2025 m. vasario duomenimis grįsta ataskaita, mūsų šalyje tūkstančiui gyventojų tenka 5,8 elektromobilio ir 1,03 viešojo įkrovimo stotelės. Tuo metu Estijoje šie rodikliai siekia atitinkamai 4,4 ir 0,77, o Latvijoje – 3,5 elektromobilio ir 0,62 stotelės tūkstančiui gyventojų. […]
Nors automagistralėje „Via Baltica“ žaliasis tiltas gyvūnams pastatytas tik 2023-ųjų pabaigoje, jis jau prisideda prie biologinės įvairovės išsaugojimo – vos prieš mėnesį sumontuota vaizdo stebėjimo kamera spėjo užfiksuoti, kad tiltu aktyviai naudojasi gyvūnai – lapės, stirnos, pilkieji kiškiai bei kiti žinduoliai. AB „Via Lietuva“ primena, jog laukiniai gyvūnai kelyje gali atsirasti ištisus metus, tačiau vėlyvą […]
Vokietijos svarba Lietuvai tik auga, tačiau dažnas dar nėra gerai pažinęs šios vienos didžiausių Europos šalių. Pavyzdžiui, ar žinojote, kad daugiausiai tiltų mieste yra visai ne Venecijoje ir ne Londone, o Hamburge? Šis kitoje gatvės – tiksliau, Baltijos jūros – pusėje nuo Lietuvos esantis miestas gali nustebinti ne tik šiuo faktu. Jame įkurtas muziejus išrinktas […]
Po daugiau nei dešimtmečio veiklos viena iš gerai žinomų buhalterinės apskaitos įmonių Lietuvoje – Buhalteria.lt – keičia savo vardą ir vizualinį identitetą. Nuo šiol įmonė veiks nauju pavadinimu – Baulera. Pasak įmonės atstovų, šis pokytis – natūralus žingsnis įmonės augimo kelyje, leidžiantis dar aiškiau iškomunikuoti tai, kas Baulera yra iš tiesų – artimas, profesionalus partneris, […]