Vis dar sergame greičio liga: skubame, rizikuojame, tačiau laiko nesutaupome

Ryte ramiai išgėrę kavos sėdate į savo automobilį, saugiai prisegate vaikus, puikiai žinote, kiek laiko truks kelionė iki darželio ar mokyklos, kada atsidursite darbe. Deja, kasdienė šeimos kelione retai atrodo taip idiliškai: ramiai pradėti dieną neleidžia nuolat tarp eismo juostų nardantys, greitį viršijantys, agresyviai kelyje besielgiantys vairuotojai. Specialistai sako, kad vis dar sergame savotiška greičio liga ir vairuojame nesaugiai, nors iš tiesų praktiškai niekada kelionės tikslo nepasiekiame greičiau, o nelaimingų atsitikimų riziką tiek sau, tiek aplinkiniams padidiname kelis kartus.

„Mylios be promilių su „Švyturys nealkoholinis“ projektui atlikta gyventojų apklausa, kuria buvo siekiama įvertinti šalies gyventojų saugaus vairavimo įpročius, atskleidė, kad  greitį Lietuvoje viršija beveik trečdalis (23 proc.) vairuotojų, apskritai bent retkarčiais greitį viršijantys prisipažįsta 85 proc. vairuotojų.

Apklausoje dalyvavę vairuotojai taip pat sutiko (46 proc.), kad vairavimo įpročiai kelia didelį pavojų keliuose, o agresyviais taip pat laikomi greitai ir dažnai eismo juostas keičiantys vairuotojai (38 proc.) bei nesilaikantys tinkamo atstumo (35 proc.).

„Mums atrodo, kad greitis sprendžia kažkokias mūsų problemas, nors iš tikrųjų mūsų problemos yra ne greityje, o visiškai kitur – mes nemokame skaičiuoti laiko, neteisingai priimame sprendimus ir tai bandome kaip nors ištaisyti. Aš manau, kad mes turime didelę priklausomybę nuo greičio. Važiuoti reikia pagal taisykles, ar tai kažkam atrodo svarbu, ar nesvarbu, gerai, negerai – tai yra taisyklės. Taisyklės, greičio matuokliai nėra skirti pasipinigavimui, nors kai kam taip dar atrodo“, – sako vairavimo instruktorius Artūras Pakėnas.

Lėkdami greičiau nenuvažiuosite

Greičio viršijimas mieste dažniausiai laiko sutaupyti nepadeda, na, daugiausia kelias minutes, mat kiekvienas vairuotojas čia vis tiek yra priklausomas nuo automobilių kiekio kelyje, kamščių, šviesoforų ir t.t.

Deja, net ir neturint jokios galimybės paskubėti, dažnas vis tiek tai daro. A. Pakėnas sako, kad daugelis skuba dėl nesugebėjimo susitvarkyti su stresu.

„Visi žino, kad viršijant greitį mieste laiko sutaupyti neįmanoma. Kartais žmonių paklausiu: tai kiek tu  laiko gali sutaupyti lėkdamas? Ir jie atsako: na, minutę, dvi. Tai ko tu leki tada? Sako: nesusitvarkau su emocijomis, nes vėluoju. Neteisingai laiką susiplanavau, neįvertinau, kad kelias gali būti remontuojamas, kad bus įvykusi avarija, kad bus spūstis.  Žmonės supranta, kad sutaupys tik dvi minutes, bet jie nekontroliuoja emocijų“, – sako vairavimo ekspertas.

Anot jo, šiuo atveju reikia ir asmeninių pastangų, ir bendro visuomenės susikalbėjimo, ramybės, savitarpio supratimo.

„Mums visiems reikia socialiai daugiau bendrauti, suvokti, kodėl tiek skubame. Be abejo, reikia ir kontrolės. Yra daug šalių, pavyzdžiui, Estija, Šveicarija, kuriose skiriamos baudos greitį viršijus 1-2 km/h. Lietuvoje net greitį viršijus 20 km/h dažnai nebaudžiama. Bet jeigu tu nori lenktyniauti – tam yra trasos, lenktynės, važiuok ir pakelk savo žmogiškąjį ego. Turi būti tam tikra tvarka. Kai lenktyniauja gatvėje, yra negerai“, – sako A. Pakėnas.

Važiuoti greičiau  – brangiau ir pavojingiau

Mieste sudeginame kur kas daugiau degalų nei vairuodami užmiestyje: dažniau stabdome ir vėl akseleruojame, automobilio varikliui tenka kur kas didesnis krūvis. Vis dėlto degalų sąnaudas galėtume smarkiai sumažinti, jei važiuotume lėčiau, ne taip agresyviai.

„Ergonomiškai vairuodami daugelis vairuotojų gana nesudėtingai gali kuro sąnaudas sumažinti 15-20 proc., pakaktų pasirinkti tinkamą važiavimo greitį. Tik tam reikia noro ir šiek tiek pastangų. Mes norime taupyti, bet nenorime dėl to nieko daryti. Dažniausiai norime ekonomiško automobilio, kuris važiuotų lyg lenktynių bolidas. Vis dėlto reikia pasirinkti – greitis su taupumu nesusijęs“, – dėsto pašnekovas. 

Be to, greičio viršijimas kur kas daugiau gali kainuoti dėl to, kad smarkiai padidina avarijų tikimybę, o dėl to ir riziką susižeisti. 

„Žmonės nenori pripažinti, kad greičio viršijimas didina avarijų skaičių. Dažnai mėgstame neigti akivaizdžius dalykus ir užsiimame savęs įtikinėjimu, kad avarijos vyksta tik dėl to, kad vairuotojai neturi pakankamai įgūdžių. Vis dėlto greitis tikrai daro didelę įtaką avarijų skaičiui ir tai rodo statistika. Sužalojimai, patiriami per avarijas, pinigais sunkiai įvertinami“, – sako A. Pakėnas.

Projektui atlikta gyventojų apklausa taip pat parodė, kad pusė vairuotojų apie ekonomiškumą vis dėlto galvoja. Deja, beveik penktadalis (19 proc.) apie tai, kaip vairavimo įpročiai plonina piniginę, visiškai nesusimąsto.

Už kultūrą kelyje atsakingi esame patys

„Švyturys-Utenos alus“ vadovas Rolandas Viršilas sako, kad „Mylios be promilių su „Švyturys Nealkoholinis“ projektu norima vairuotojams priminti, kad eismo kultūra ir saugumas visų pirma priklauso nuo jų.  

„Šiuo projektu siekiame atkreipti vairuotojų dėmesį į didžiausias problemas: vairavimą išgėrus, greičio viršijimą, saugumo reikalavimų nesilaikymą, nesirūpinimą automobilių technine būkle. Suprantame, kad ragindami į probleminę sritį dėmesį atkreipti kitus, turime ir patys rodyti pavyzdį. Kasmet organizuojame savo darbuotojų saugaus vairavimo mokymus, nuolat primename esminius kultūros, saugumo kelyje principus“, – sako bendrovės vadovas.  

„Spinter Research“ šalies gyventojų tyrimas apie saugų vairavimą buvo atliktas šių metų vasario mėn. Tyrimo metu buvo apklausta 1017 respondentų nuo 18 iki 75 metų amžiaus.  

„Mylios be promilių su „Švyturys Nealkoholinis“ – naujas saugiam eismui keliuose skirtas projektas, kurio tikslas – skatinti eismo dalyvių sąmoningumą, keisti neatsakingus įpročius Lietuvos keliuose ir tuo sumažinti avaringumą bei traumas ir netektis. Projekto partneriai: „Švyturys Nealkoholinis“ ir VšĮ „Vairavimo mokytojų klubas“.

Pranešimą paskelbė: Goda Diečkutė, UAB Headline Agency