Vis dar sergame greičio liga: skubame, rizikuojame, tačiau laiko nesutaupome

Vis dar sergame greičio liga: skubame, rizikuojame, tačiau laiko nesutaupome

Ryte ramiai išgėrę kavos sėdate į savo automobilį, saugiai prisegate vaikus, puikiai žinote, kiek laiko truks kelionė iki darželio ar mokyklos, kada atsidursite darbe. Deja, kasdienė šeimos kelione retai atrodo taip idiliškai: ramiai pradėti dieną neleidžia nuolat tarp eismo juostų nardantys, greitį viršijantys, agresyviai kelyje besielgiantys vairuotojai. Specialistai sako, kad vis dar sergame savotiška greičio liga ir vairuojame nesaugiai, nors iš tiesų praktiškai niekada kelionės tikslo nepasiekiame greičiau, o nelaimingų atsitikimų riziką tiek sau, tiek aplinkiniams padidiname kelis kartus.

„Mylios be promilių su „Švyturys nealkoholinis“ projektui atlikta gyventojų apklausa, kuria buvo siekiama įvertinti šalies gyventojų saugaus vairavimo įpročius, atskleidė, kad  greitį Lietuvoje viršija beveik trečdalis (23 proc.) vairuotojų, apskritai bent retkarčiais greitį viršijantys prisipažįsta 85 proc. vairuotojų.

Apklausoje dalyvavę vairuotojai taip pat sutiko (46 proc.), kad vairavimo įpročiai kelia didelį pavojų keliuose, o agresyviais taip pat laikomi greitai ir dažnai eismo juostas keičiantys vairuotojai (38 proc.) bei nesilaikantys tinkamo atstumo (35 proc.).

„Mums atrodo, kad greitis sprendžia kažkokias mūsų problemas, nors iš tikrųjų mūsų problemos yra ne greityje, o visiškai kitur – mes nemokame skaičiuoti laiko, neteisingai priimame sprendimus ir tai bandome kaip nors ištaisyti. Aš manau, kad mes turime didelę priklausomybę nuo greičio. Važiuoti reikia pagal taisykles, ar tai kažkam atrodo svarbu, ar nesvarbu, gerai, negerai – tai yra taisyklės. Taisyklės, greičio matuokliai nėra skirti pasipinigavimui, nors kai kam taip dar atrodo“, – sako vairavimo instruktorius Artūras Pakėnas.

Lėkdami greičiau nenuvažiuosite

Greičio viršijimas mieste dažniausiai laiko sutaupyti nepadeda, na, daugiausia kelias minutes, mat kiekvienas vairuotojas čia vis tiek yra priklausomas nuo automobilių kiekio kelyje, kamščių, šviesoforų ir t.t.

Deja, net ir neturint jokios galimybės paskubėti, dažnas vis tiek tai daro. A. Pakėnas sako, kad daugelis skuba dėl nesugebėjimo susitvarkyti su stresu.

„Visi žino, kad viršijant greitį mieste laiko sutaupyti neįmanoma. Kartais žmonių paklausiu: tai kiek tu  laiko gali sutaupyti lėkdamas? Ir jie atsako: na, minutę, dvi. Tai ko tu leki tada? Sako: nesusitvarkau su emocijomis, nes vėluoju. Neteisingai laiką susiplanavau, neįvertinau, kad kelias gali būti remontuojamas, kad bus įvykusi avarija, kad bus spūstis.  Žmonės supranta, kad sutaupys tik dvi minutes, bet jie nekontroliuoja emocijų“, – sako vairavimo ekspertas.

Anot jo, šiuo atveju reikia ir asmeninių pastangų, ir bendro visuomenės susikalbėjimo, ramybės, savitarpio supratimo.

„Mums visiems reikia socialiai daugiau bendrauti, suvokti, kodėl tiek skubame. Be abejo, reikia ir kontrolės. Yra daug šalių, pavyzdžiui, Estija, Šveicarija, kuriose skiriamos baudos greitį viršijus 1-2 km/h. Lietuvoje net greitį viršijus 20 km/h dažnai nebaudžiama. Bet jeigu tu nori lenktyniauti – tam yra trasos, lenktynės, važiuok ir pakelk savo žmogiškąjį ego. Turi būti tam tikra tvarka. Kai lenktyniauja gatvėje, yra negerai“, – sako A. Pakėnas.

Važiuoti greičiau  brangiau ir pavojingiau

Mieste sudeginame kur kas daugiau degalų nei vairuodami užmiestyje: dažniau stabdome ir vėl akseleruojame, automobilio varikliui tenka kur kas didesnis krūvis. Vis dėlto degalų sąnaudas galėtume smarkiai sumažinti, jei važiuotume lėčiau, ne taip agresyviai.

„Ergonomiškai vairuodami daugelis vairuotojų gana nesudėtingai gali kuro sąnaudas sumažinti 15-20 proc., pakaktų pasirinkti tinkamą važiavimo greitį. Tik tam reikia noro ir šiek tiek pastangų. Mes norime taupyti, bet nenorime dėl to nieko daryti. Dažniausiai norime ekonomiško automobilio, kuris važiuotų lyg lenktynių bolidas. Vis dėlto reikia pasirinkti – greitis su taupumu nesusijęs“, – dėsto pašnekovas. 

Be to, greičio viršijimas kur kas daugiau gali kainuoti dėl to, kad smarkiai padidina avarijų tikimybę, o dėl to ir riziką susižeisti. 

„Žmonės nenori pripažinti, kad greičio viršijimas didina avarijų skaičių. Dažnai mėgstame neigti akivaizdžius dalykus ir užsiimame savęs įtikinėjimu, kad avarijos vyksta tik dėl to, kad vairuotojai neturi pakankamai įgūdžių. Vis dėlto greitis tikrai daro didelę įtaką avarijų skaičiui ir tai rodo statistika. Sužalojimai, patiriami per avarijas, pinigais sunkiai įvertinami“, – sako A. Pakėnas.

Projektui atlikta gyventojų apklausa taip pat parodė, kad pusė vairuotojų apie ekonomiškumą vis dėlto galvoja. Deja, beveik penktadalis (19 proc.) apie tai, kaip vairavimo įpročiai plonina piniginę, visiškai nesusimąsto.

Už kultūrą kelyje atsakingi esame patys

„Švyturys-Utenos alus“ vadovas Rolandas Viršilas sako, kad „Mylios be promilių su „Švyturys Nealkoholinis“ projektu norima vairuotojams priminti, kad eismo kultūra ir saugumas visų pirma priklauso nuo jų.  

„Šiuo projektu siekiame atkreipti vairuotojų dėmesį į didžiausias problemas: vairavimą išgėrus, greičio viršijimą, saugumo reikalavimų nesilaikymą, nesirūpinimą automobilių technine būkle. Suprantame, kad ragindami į probleminę sritį dėmesį atkreipti kitus, turime ir patys rodyti pavyzdį. Kasmet organizuojame savo darbuotojų saugaus vairavimo mokymus, nuolat primename esminius kultūros, saugumo kelyje principus“, – sako bendrovės vadovas.  

„Spinter Research“ šalies gyventojų tyrimas apie saugų vairavimą buvo atliktas šių metų vasario mėn. Tyrimo metu buvo apklausta 1017 respondentų nuo 18 iki 75 metų amžiaus.  

„Mylios be promilių su „Švyturys Nealkoholinis“ – naujas saugiam eismui keliuose skirtas projektas, kurio tikslas – skatinti eismo dalyvių sąmoningumą, keisti neatsakingus įpročius Lietuvos keliuose ir tuo sumažinti avaringumą bei traumas ir netektis. Projekto partneriai: „Švyturys Nealkoholinis“ ir VšĮ „Vairavimo mokytojų klubas“.

Pranešimą paskelbė: Goda Diečkutė, UAB Headline Agency

Rekomenduojame

NaudotosKnygos.lt
Kaune atidaryta nauja Pietrytinio aplinkkelio atkarpa

Kaune atidaryta nauja Pietrytinio aplinkkelio atkarpa

Amaliuose šią savaitę atverta pusantro kilometro atkarpa su naujais viadukais ir žiedinėmis sankryžomis. Tai ženkli dalis pirmajame Pietrytinio aplinkkelio darbų etape. Įgyvendinus visą projektą, naujoji trasa taps patogia ir greita jungtimi tarp A1 ir „Via Baltica“ magistralių. Maža to, apvažiavimas nukraus tranzitinį eismą nuo Petrašiūnų, taip sumažinant oro bei triukšmo taršą. Naujas transporto mazgas „Šių […]


Kelininkai ragina oponuoti Europos iniciatyvai leisti didesnių ir sunkesnių vilkikų eismą

Kelininkai ragina oponuoti Europos iniciatyvai leisti didesnių ir sunkesnių vilkikų eismą

Europos Sąjunga ruošiasi įteisinti didesnių gabaritų ir gerokai sunkesnių vilkikų eismą. Šiam sprendimui jau yra pritaręs Europos Parlamentas, laukia diskusijos Europos Taryboje. Lietuvos kelių sektoriaus verslo ir mokslo organizacijas vienijančios asociacijos „Lietuvos keliai“ vadovas Šarūnas Frolenko įspėja, kad šiam pokyčiui tinkamai nepasiruošus mūsų šalies gali laukti didžiuliai finansiniai praradimai. Sukels spartesnę kelių infrastruktūros degradacijąŠiuo metu […]


2024 m. pirmąjį ketvirtį kas antras lietuvis automobilį pirko lizingu, rinkoje – naujas žaidėjas

2024 m. pirmąjį ketvirtį kas antras lietuvis automobilį pirko lizingu, rinkoje – naujas žaidėjas

Transporto rinkos statistikos ir analizės duomenimis, per pirmuosius tris 2024 m. mėnesius Lietuvoje buvo įregistruotas 7401 automobilis, Latvijoje – 4664, o Estijoje 4716. Lietuvoje 56 proc. automobilių įsigyti lizingu. Tiesa, lyginant su praėjusių metų pirmojo ketvirčio duomenimis, lizingu įsigytų automobilių dalis krito apie 3 proc. Pasak bendrovės „Citadele Leasing“ filialo Lietuvoje vadovo Vaidoto Gursko, šis […]


Tyrimas: automobiliai su galingais varikliais į eismo įvykius patenka dažniau

Tyrimas: automobiliai su galingais varikliais į eismo įvykius patenka dažniau

Neseniai vairuotojo pažymėjimą įgijusiems vairuotojams dažnai patariama rinktis automobilį su silpnesniu varikliu, nes jį bus lengviau vairuoti. Visgi tai nėra visiška tiesa, nes galingesni automobiliai yra daug lengviau valdomi ir turi geresnę stabdžių sistemą. Kadangi nemažai automobilių praeityje yra patyrę apgadinimų, transporto priemonių ataskaitas teikianti įmonė „carVertical“ nusprendė išsiaiškinti, ar automobiliai su galingesniais varikliais dažniau […]


2023 metų Lietuvos oro uostų finansiniai rezultatai: į valstybės biudžetą sumokės 5 mln. eurų dividendų

2023 metų Lietuvos oro uostų finansiniai rezultatai: į valstybės biudžetą sumokės 5 mln. eurų dividendų

2023 metų Lietuvos oro uostų (LTOU) finansiniai rodikliai demonstravo teigiamas tendencijas, didžiausią įtaką jiems darė išaugę bendri skrydžių bei keleivių srautai. 2023 metus tris šalies oro uostus valdanti bendrovė baigė pelningai – grynasis pelnas sudarė 5,5 mln. eurų (2022 m. koreguotas grynasis pelnas buvo 6,6 mln. eurų). Svarbu paminėti, kad 2023 metais LTOU iš valstybės […]


Kelionė po Baltijos šalis: paslaugiausi vairuotojai – estai, lietuviai padėti sustoja rečiausiai

Kelionė po Baltijos šalis: paslaugiausi vairuotojai – estai, lietuviai padėti sustoja rečiausiai

Sugedus automobiliui ar kelyje panorus atlikti nenumatytą manevrą, vairuotojas gali itin greitai sulaukti kitų vairuotojų tolerantiškų veiksmų ir pagalbos. Praėjusį mėnesį atlikta gyventojų apklausa parodė, kad Estijoje gyvena paslaugiausi vairuotojai. Lietuvoje esame mažiausiai linkę sustoti pakelėje padėti kitiems, tačiau dažniausiai užleidžiame į kitą eismo juostą persirikiuojančias transporto priemones. Menkiausios galimybės persirikiuojant sulaukti kitų vairuotojų pagalbos […]