Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Transporto inžinerijos fakultetas (TIF) visada pasižymėjo veržliu, inovatyviu požiūriu į transportą – fakulteto mokslininkai vykdo pažangius tyrimus, o dėstytojai perduoda naujausias žinias studentams. Kelių transportas, geležinkelių transportas, vamzdynų transportas – fakultetas yra lyderis daugelyje transporto sričių, o šį pavasarį pagaliau ryžosi užkariauti ir jūrą. Bendradarbiaudamas su Lietuvos aukštąja jūreivystės mokykla TIF sukūrė naują Transporto inžinerijos magistrantūros studijų programos specializaciją – Jūrų transporto inžineriją ir logistiką.
TIF dekano prof. dr. Olego Prentkovskio teigimu, transportas yra vienas didžiausių Lietuvos ekonomikos sektorių, todėl šios sistemos efektyvumo didinimas itin svarbus – fakultetas prisideda prie sektoriaus augimo vykdydamas Transporto inžinerijos magistrantūros studijų programą ir ruošdamas būsimus specialistus. „Transporto inžinerijos magistrantūros studijų programa vykdoma atsižvelgiant į ypatingą transporto sistemos reikšmę šalies ekonomikai. Programos tikslas – suteikti naujas ir pažangias technologijos mokslų žinias, suformuoti specialiuosius problemų sprendimo gebėjimus, reikalingus moksliniams tyrimams vykdyti, taip pat vystyti vadovavimo bei novatoriškumo įgūdžius, taikytinus inžinerijos uždavinių sprendimui“, – apie studijų programą pasakoja TIF dekanas.
Transporto inžinerijos magistrantūros studijų programa (kurią sudarė Automobilių transporto inžinerijos, Geležinkelių transporto inžinerijos, Transporto priemonių inžinerijos ir Transporto inžinerijos vadybos specializacijos) yra itin populiari šalyje, nes jos turinys atliepia šiuolaikinės transporto sistemos poreikius, o jūra yra svarbi šios sistemos dalis. „Nusprendėme praplėsti studijų programą bei padidinti jos konkurencingumą įtraukdami jūrų transportą. Juo labiau, kad dėstydami studijų dalykus, siejamus su transporto priemonėmis, niekada nepamirštame ir laivų. Taip pat vykdome Transporto inžinerinės ekonomikos ir logistikos magistrantūros studijų programą, kurioje didelis dėmesys skiriamas transporto terminalams (įtraukiant ir uostus), logistiniams procesams, įvairių transporto rūšių sąveikai ir kt.“, – pasakoja profesorius.
Per pastarąjį dešimtmetį tarp daugybės fakultete vykdomų mokslinių projektų buvo ir tų, kurie siejami su jūros transportu. Pasak profesoriaus, Lietuva, būdama jūrine valstybe, aktyviai plėtoja šią transporto rūšį – turime neužšąlantį puikiai dirbantį uostą su terminalais keleiviams ir kroviniams, šalyje veikia jūrų transporto, laivų agentavimo ir frachtavimo, logistikos įmonės, laivų statykla ir kt.
„Jūrų transportas – viena ekonomiškiausių ir tam tikrais atvejais labai patogi transporto rūšis, kai nėra ribojami transportuojamų krovinių gabaritai, svoris ir reikia įveikti didelius transportavimo atstumus. Ilgai svarstėme ir šįmet pagaliau Transporto inžinerijos magistrantūros studijų programoje sukūrėme naują specializaciją. Ji skirta visiems, bet visų pirma orientuojamės į studentus, baigusius „jūrines“ bakalauro studijų programas Lietuvos pajūryje esančiose aukštosiose mokyklose. Tad šią specializaciją vykdysime nuotoliniu būdu, kad ją pasirinkę asmenys galėtų lengvai derinti studijas ir darbą (dažniausiai jūroje) toliau gyvendami pajūryje ar bet kurioje kitoje šalies vietovėje, arba užsienyje“, – tvirtina prof. dr. O. Prentkovskis.
Pasak TIF dekano, pagrindinis naujos specializacijos uždavinys – parengti aukštos kvalifikacijos jūrų transporto ir logistikos specialistus, kuriančius aukštą pridėtinę vertę visai transporto sistemai. Baigę studijas jie galės dirbti privačiose ir / arba valstybinėse įmonėse, kurių veikla siejama su jūrų transportu, inžinerija bei logistika, taip pat tęsti studijas doktorantūroje ar vykdyti tyrimus mokslo centruose.
„Šios specializacijos absolventai gebės spręsti jūrų transporto ir jų sistemų mokslinius ir inžinerinius uždavinius, kurti ir realizuoti savo idėjas. Studentai perpras jūrų transporto reikšmę pasaulinėje tiekimo grandinėje, taip pat gebės spręsti transporto rūšių sąveikos, transportavimo proceso optimizavimo, planavimo ir valdymo uždavinius. O vėliau galės įsidarbinti įvairiose jūrų transporto, jūrų uosto, logistikos ir gretutinės krypties įmonėse“, – teigia TIF dekanas.
Daugiau informacijos apie programą ieškokite čia.
Pranešimą paskelbė: Neda Černiauskaitė, Vilniaus Gedimino technikos universitetas
Mažėjant siunčiamų popierinių laiškų apimtims, pašto sektoriui vis sunkiau remtis tradiciniu veiklos modeliu. Šveicarijoje dirbančio „Swiss Post“ transporto departamento vadovo ir valdybos nario dr. Aurimo Vilkelio teigimu, ateityje paštas nebegalės išsilaikyti vien iš laiškų ir siuntų pristatymo, todėl turės ieškoti naujų funkcijų – nuo elektroninės komercijos ir duomenų sprendimų iki platesnio vaidmens valstybės logistikoje. Anot […]
Eismas šiandien tampa ne tik judėjimo, bet ir emocinės savikontrolės išbandymu. Nuolatinis skubėjimas, įtemptos dienotvarkės ir informacinis triukšmas persikelia ir į kelią – čia net ir racionalūs žmonės kartais reaguoja impulsyviai. Psichologė Kristina Jievaitienė paaiškina, kad tai nėra atsitiktinumas: „Eismas – greitas, dinamiškas procesas, kartais žmonės streso būsenoje pirmiau padaro, vėliau galvoja. Veikia streso elgesio […]
Vokietijos automobilių gamintoja „Volkswagen“ pristato iš esmės atnaujintą vieno populiariausių elektromobilių Europoje versiją – „ID.3 Neo“, taip pradėdama naują savo elektrinių modelių sėkmės istorijos etapą. Naujas modelio pavadinimas žymi esminius pokyčius: išraiškingą išorės dizainą, atnaujintą interjerą, pažangias elektrines sistemas ir papildomas skaitmenines technologijas. Iš pagrindų pasikeitęs „ID.3 Neo“ žada nustatyti naujus standartus kompaktiškų elektromobilių segmente. […]
Prastos būklės kelias ir susidėvėjęs takas pėstiesiems Neries krantinėje jau greitai liks praeityje – balandžio 20 dieną startuoja gatvės atnaujinimas. Kapitalinis remontas pradedamas nuo P. Vileišio tilto pusės, ties susikirtimu su A. Kriščiukaičio gatve. Darbai apims abi eismo juostas, todėl tiek vairuotojai, tiek ir penktojo troleibuso maršruto keleiviai raginami atkreipti dėmesį į pasikeitimus. Pokyčiai Neries […]
Briedis, stirna ar šernas, netikėtai išnirę į kelią, – scenarijus, su kuriuo susiduria vis daugiau Lietuvos vairuotojų. Draudikų duomenys patvirtina nerimą keliančią tendenciją: susidūrimų su laukiniais gyvūnais Lietuvos keliuose daugėja. Vien per 2025 metus tokių žalų skaičius augo beveik penktadaliu, o bendra jų vertė per nepilnus trejus metus jau perkopė 5 mln. eurų ribą. Pavojus […]
Susisiekimo ministras Juras Taminskas kreipėsi į Baltijos regionų šalių – Estijos, Latvijos, Lenkijos, Suomijos bei Švedijos ministrus. J. Taminskas sako, kad metas imtis lyderystės ir išspręsti Europos Sąjungos piliečių galvos skausmą – laikrodžių rodyklių daugiau nebesukti. „Negalime būti pasyvūs situacijos, kuri jau kelis dešimtmečius yra tikras galvos skausmas gyventojams, stebėtojai. Todėl imuosi lyderystės dėl sezoninio […]