Vilnius diskutuos dėl miesto viešojo transporto ateities

Vilnius diskutuos dėl miesto viešojo transporto ateities

Didžiausius Lietuvoje transporto srautų suvaldymo iššūkius patiriančiam Vilniui ketinama paruošti ilgalaikį judumo planą. Šiandien Vilniuje prasidėjo pirmoji tam skirta konferencija „Vilnius 2030: viešojo transporto perspektyvos“, kurioje dalyvauja Vilniaus ir kitų miestų savivaldybės, savivaldybės įmonės „Vilniaus planas“ bei „Susisiekimo paslaugos“, užsienio ekspertai.

 Pasak Vilniaus miesto darnaus judumo plano koordinatorės dr. Kristinos Gaučės, tokia konferencija yra būtina kaip atskaitos taškas ilgalaikėms Lietuvos sostinės permainoms. Taip pat šios permainos – dalis miesto judumo plano, kuris šiemet pradėtas rengti Vilniuje, strategijos.

„Judumo plano tikslas yra ne miesto infrastruktūros pokyčiai, bet miesto gyventojų ir svečių keliavimo įpročių keitimas, tuo pat metu pasiūlant daugiau kompleksinių susisiekimo sprendimų. Akivaizdu, kad patobulintas bei pagerintas viešojo transporto sektorius yra Vilniaus miesto darnaus judumo plano aktyvių veiksmų dalis“, – teigia dr. K. Gaučė.

 Edinburgo „Napier“ universiteto profesorius Tom Rye, konferencijos metu pristatysiantis savo įžvalgas apie Vilniaus viešąjį transportą, mano, kad Lietuvos sostinė per ateinančius dešimt metų turi visas galimybes tapti tokiu miestu, kokį norėtų matyti patys vilniečiai.

 „Vilniuje reguliariai lankausi paskutiniuosius keturiolika metų – nuo 2003-ųjų. Per šį laiką gerai mačiau, kaip vystosi miestas, ir galiu pasakyti, jog tam tikrais atžvilgiais jis niekuo nenusileidžia kitiems Vakarų Europos miestams. Tačiau daug dalykų priklauso nuo to, kokio miesto nori sostinės gyventojai. Pavyzdžiui, jei siekiama labiau šeimoms draugiško miesto, pritaikyto žmonėms, vaikštinėjantiems su vaikais, kuriems reikėtų daug žaidimams skirtos vietos, tuomet čia privalomi radikalūs pokyčiai tarp automobilių ir žmonių vietos paskirstymo prasme“, – išskiria T. Rye.

 Anot eksperto, visi sėkmingi Europos miestai, šiuo metu išskiriami kaip pavyzdiniai, pradėjo nuo aiškios vizijos, ko bus siekiama ir kas bus daroma per artimiausius 10-20 metų.

 „Kalbant apie transporto spūsčių apimtis, tikrai manau, kad yra miestų, kurie savo problemas sprendžia efektyviau. Pavyzdžiui, Štutgartas, kuriame automobilių nuosavybės lygis yra gerokai didesnis, jis, mano nuomone, spūsčių problemą sprendžia geriau. Taip yra todėl, kad į savo viešojo transporto sistemą jie daug investavo metų metus. Palyginti su automobiliais, jų viešasis transportas yra greitas, o jo kainos ir kokybės santykis – geras. Žinoma, gali užtrukti daug laiko, net apie 20-30 metų, kol bus įgyvendintos tokio tipo viešosios politikos sprendimai. Tačiau miestai, kuriems pavyko pasiekti pokyčių, atitinkamą sprendimą irgi priėmė prieš 20 ar 30 metų. Ilguoju laikotarpiu tai davė rezultatų“, – pabrėžia T. Rye.

 SĮ „Susisiekimo paslaugos“ laikinasis vadovas Vaidotas Meškauskas taip pat išskiria Vilniaus darnaus judumo plano naudą: viešojo transporto pokyčiai mieste bus efektyvesni, kai jie bus įgyvendinami dermėje su išsamiu planu bei palaikančiomis iniciatyvomis.

 „Sėkmės formulė, gerinant susisiekimą, paprasta: patogaus viešojo transporto užtikrinimas, geresnė infrastruktūra bevariklių transporto priemonių susisiekimui ir nepatogumai naudojantis automobiliais piko metu, miesto centre, trumpoms kelionėms ir pan. Turėtume galvoti apie infrastruktūrinius pokyčius, tačiau juos vykdyti bendro, strategiškai parengto plano rėmuose. Tai užtikrintų ilgalaikius pokyčius, tačiau jų pasiekti taip pat užtruks atitinkamai daug laiko“, – apibendrina V. Meškauskas.

 Konferencijos laikas iki pietų skirtas esamos Vilniaus miesto situacijos bei rengiamo darnaus judumo plano pristatymui. Po pietų pertraukos užsienio specialistai pristatys savo patirtis tobulinant viešojo transporto sistemas, pasidalins teigiamais rezultatais, komentuos dažniausiai pasitaikančias klaidas. Šios dalies pabaigoje numatyta diskusija, kurios metu dalyviai galės aptarti iškilusius klausimu.

 Konferenciją „Vilnius 2030: viešojo transporto perspektyvos“ organizuoja Vilniaus miesto savivaldybė ir Vilniaus miesto darnaus judumo planą rengianti SĮ „Vilniaus planas“, kartu su SĮ „Susisiekimo paslaugos“, Nyderlandų Karalystės ambasada ir Edinburgo Napiero Universitetu.

 Vilniaus darnaus judumo planas (VDJP) – strateginio planavimo dokumentas, kurio paskirtis – tenkinti šiandienos ir rytojaus žmonių mobilumo reikmes, užtikrinant geresnę gyvenimo kokybę Vilniuje ir jo prieigose. Vilniaus darnaus judumo planu siekiama pagerinti keliavimo kokybę, sutrumpinti trukmę, kelionę paversti maloniu potyriu, sumažinti neigiamą poveikį aplinkai ir miesto erdvių perkrovimą automobiliais. DJMP rengia Vilniaus miesto savivaldybės įmonė „Vilniaus planas“. Jį numatyta parengti iki 2018 m. vidurio.

Pranešimą paskelbė : Džolita Adomkienė, UAB „Idea Prima“

Kiti skelbimai:
 
REIMA Lahti Jungle Green 52-54
 
New Balance ML574 Burgundy 43
 
New Balance ML373 Black CA2 44,5
 
REIMA Haapa Pale Green 48-50
 
Under Eye Complex Paakių kremas, 22,5 ml

Gargždai irgi sieks grąžinti žaliąsias rodykles

Penktadienį neeiliniame posėdyje Klaipėdos rajono savivaldybės Saugaus eismo komisija, kuriai pirmininkauja Administracijos direktoriaus pavaduotojas Justas Ruškys, svarstė žaliųjų rodyklių grąžinimo Gargždų miesto sankryžose klausimą. Kad jas reikia grąžinti, nutarta vienbalsiai, nes nuo nau­jų me­tų prie švie­so­fo­rų ne­li­kus len­te­lių su ža­lio­mis ro­dyk­lė­mis, visuomenėje ki­lo nepasitenkinimas dėl atsiradusių di­de­lių rytinių ir vakarinių eis­mo spūs­čių, ypatingai sankryžoje su […]

  Straipsniai »

Draudikai atkreipia dėmesį: ką reikia žinoti mokant vairuoti šeimos narį?

Kelias iki vairuotojo pažymėjimo gavimo – ilgas ir vingiuotas, todėl neretai norėdami tvirčiau jaustis per praktikos egzaminą, vairavimo įgūdžių lavinimą patikime ne instruktoriams, o artimiesiems. Tačiau „Regitros“ taisyklės nurodo – sėsti su artimuoju prie vairo galima tik išlaikius teorijos žinių egzaminą, be to, toks mokymasis neatleidžia nuo reikalavimo baigti 30 valandų praktinio vairavimo mokymo kursą […]

  Straipsniai »

Paprastesnė persikėlimo į Kuršių neriją tvarka besinaudojantiems bilieto kompensavimu: daugiau alternatyvų moksleiviams

Atsižvelgusi į gyventojų nuogąstavimus, Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos (toliau – Kelių direkcija) kartu su AB „Smiltynės perkėla“ supaprastina bilieto kainos kompensavimu besinaudojančių moksleivių persikėlimo per Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatoriją į Kuršių neriją ir iš Kuršių nerijos tvarką: neturintys asmens tapatybės dokumento galės pateikti moksleivio pažymėjimą. Papildomas sistemos funkcionalumas pradės veikti nuo […]

  Straipsniai »

Įstatyme siūloma reglamentuoti transporto priemonių pripažinimą atliekomis

Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika Seimui pristatė Atliekų tvarkymo įstatymo pakeitimus (projektas Nr. XIIIP-4292), kuriais siūloma nustatyti kriterijus, pagal kuriuos transporto priemonės būtų pripažintos eksploatuoti netinkamomis transporto priemonėmis, tai yra atliekomis. Numatoma, kad transporto priemonės būtų pripažįstamos atliekomis, jeigu transporto priemonės savininkui išduotas eksploatuoti netinkamos transporto priemonės sunaikinimo pažymėjimas; jeigu transporto priemonė ardoma arba yra išardyta […]

  Straipsniai »