Sklandžiam ir saugiam keleivių bei krovinių judumui užtikrinti būtina efektyvi viešoji geležinkelių infrastruktūra. Tai yra valstybei nuosavybės teise priklausantis turtas, naudojamas keleiviams ir kroviniams geležinkeliais vežti. Už tinkamą šios infrastruktūros valdymą, funkcionavimą, geležinkelių transporto eismo ir rinkos reguliavimą atitinkamai yra atsakingi Susisiekimo ministerija, AB „Lietuvos geležinkeliai“, Lietuvos transporto saugos administracija ir Ryšių reguliavimo tarnyba.
Aukščiausiosios audito institucijos atliktas auditas „Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdymas“ parodė, kad susikaupė uždelstų viešosios geležinkelių infrastruktūros kapitalinio remonto darbų. Jų poreikis per 10 metų padidėjo 55 proc. ir 2017 m. pabaigoje sudarė 702 km, arba 30 proc. visų geležinkelio kelių. Bendrovės teigimu, kelių būklės palaikymas buvo vykdomas atliekant einamąją priežiūrą, taip užtikrinant pakankamą pralaidumą ir saugų eismą.
„Siekiant užtikrinti saugų ir nenutrūkstamą traukinių eismą, keleivinių traukinių greičiai sumažinti 75-iuose proc., o krovininių traukinių – 18-oje proc. geležinkelio kelių, – teigia Ekonomikos audito departamento direktorius Julius Lukošius. – Be to, tokia geležinkelių ruožų būklė sukelia ir kitų neigiamų pasekmių: blogėja vežimo paslaugų kokybė, patiriama didesnių geležinkelių kelio priežiūros išlaidų“. AB „Lietuvos geležinkeliai“, išanalizavę geležinkelio kelių, kurių kapitalinį remontą reikia atlikti, priežiūros išlaidas, nustatė, kad 1 km tokio kelio priežiūra per metus papildomai kainuoja apie 30,8 tūkst. Eur.
Audito metu nustatyta, kad viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų naudojimas turi trūkumų. „Lietuvos geležinkelių“ Keleivių ir Krovinių vežimo direkcijos turi palankesnes sąlygas naudotis viešąja geležinkelių infrastruktūra, nes šios direkcijos privalomų avansinių įmokų už teisę pasinaudoti šia infrastruktūra, skirtingai nei kiti vežėjai, nemoka. Be to, vežėjai dėl vežimo geležinkeliais organizavimo ir vykdymo specifikos per mėnesį neįvykdo vidutiniškai 39 proc. suplanuotų važiavimų. Tokiu būdu viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas negauna visų galimų gauti pajamų.
Auditorių vertinimu, viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo turtas turėtų generuoti daugiau pajamų. Pavyzdžiui Geležinkelių infrastruktūros direkcija, kuri turi užtikrinti efektyvų šio turto panaudojimą, 22 proc. valdomų patalpų ploto kitiems bendrovės padaliniams suteikia ne rinkos kainomis, o tik faktinių to turto eksploatavimo sąnaudų kaina.
Atkreipiamas dėmesys, kad Susisiekimo ministerija, kaip viešosios geležinkelių infrastruktūros patikėtoja, nesukūrė nuoseklios, nuolat veikiančios viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo veiklos priežiūros sistemos, kuri leistų nustatyti valstybės biudžeto lėšų, skirtų šiai infrastruktūrai valdyti, poreikio pagrįstumą.
Audito metu Valstybės kontrolė vertino 2007–2017 m. laikotarpio faktinius ir 2018–2027 m. perspektyvinius duomenis. Svarbu paminėti ir audito metu vykusius pokyčius. Šio rudens sesijoje Seimas pradėjo svarstyti Geležinkelių transporto kodekso pakeitimo projektą, pagal kurį „Lietuvos geležinkeliai“ reorganizuojami, atskiriant krovinių vežimo, keleivių vežimo ir viešosios geležinkelių infrastruktūros veiklas ir sukuriant atskiras įmones. Tikimės, kad šie veiksmai turės teigiamos įtakos šios infrastruktūros valdytojo nepriklausomumui užtikrinti. Atlikusi auditą, Valstybės kontrolė pateikė rekomendacijas Susisiekimo ministerijai. Su jų įgyvendinimo priemonėmis ir terminais galite susipažinti ataskaitos dalyje „Rekomendacijų įgyvendinimo planas“.
Komentarams:
Ekonomikos audito departamento direktorius Julius Lukošius, tel. (8 5) 266 6760; mob. tel. nr.: 8 673 78183; el. p. julius.lukošius@vkontrole.lt
Pranešimą paskelbė: Giedrė Sankauskaitė, Valstybės kontrolė
Atėjus pavasariui vairuotojų gyvenimą kartina duobės mūsų šalies gatvėse ir keliuose. Pataikius į duobę kartais pakanka pakeisti padangą, tačiau dažnai transporto priemonę, deja, tenka gabenti į remonto dirbtuves. Draudikų duomenimis, po tokių įvykių automobilių savininkams yra atlyginami nuo kelis šimtus iki septynis tūkstančius eurų siekiantys nuostoliai. „Šių įvykių padaugėja pavasarį, kai, šylant orui, atsiranda daug […]
Komentaro autorius: Aurimas Tamašauskas, BMW atstovės Lietuvoje „Krasta Auto“ vadovas Pasauliui bandant prisitaikyti prie klimato pokyčių, elektrinių automobilių paklausa didėja sulig kiekvienais metais. Remiantis duomenimis, vien Jungtinėje Karalystėje praėjusių metų spalio pabaigoje keliuose buvo skaičiuojama beveik 1 mln. elektrinių automobilių. Nors Lietuvos statistika šiandien yra gerokai kuklesnė, tačiau tokių automobilių paklausa taip pat sparčiai auga. […]
Lietuvos transporto ir logistikos sektorius 2023 metais išlaikė stabilų augimą ir generavo 18,8 mlrd. eurų pajamų. Pernai taip pat išaugo keleivių vežimas – visų rūšių transportu vežta beveik 7 proc. daugiau keleivių. „Nors 2023-ųjų pradžioje vyravo ekonominio neapibrėžtumo nuotaikos, Lietuvos transporto bei logistikos sektorius išlieka konkurencingas. Labiausiai tam įtakos turėjo padidėję tiek tarptautinių, tiek vidaus […]
2024 m. kovo 13 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos ● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai) Seimo pavasario sesijoje registruotas įstatymų paketas, kuriuo naikinami automobilių techninę apžiūrą vykdančių įmonių skaičiaus ir paplitimo šalyje ribojimai. Iš Transporto veiklos pagrindų įstatymo siūloma išbraukti apžiūrą vykdančių įmonių skaičiaus ir jų išdėstymo šalies teritorijoje nuostatas. Šį ribojimą […]
Žiema automobilių vairuotojams atneša nemažai iššūkių, todėl jai pasibaigus itin svarbu nuodugniai įvertinti savo automobilio būklę ir paruošti jį artėjantiems šiltesniems orams. Automobilių istorijos ataskaitas teikiančios įmonės „carVertical“ ekspertai dalinasi patarimais, kaip pasirūpinti automobiliu po žiemos ir užtikrinti, kad šiltuoju metų laiku jis veiktų be priekaištų. Dažniau plaunamas automobilis rūdija lėčiau Nors automobilį patariama plauti […]
Nuo šiol kai kuriais atvejais B kategorijų gatvėse išvažiavimai ir įvažiavimai dešiniaisiais posūkiais galės būti įrengiami ne kas 150 metrų, kai buvo numatyta iki šiol, o kas 100 metrų. Tai įteisinta statybų techninio reglamento (STR) „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ pataisose. STR numatyta, kad jeigu B kategorijų gatvėse nėra galimybių išlaikyti 150 metrų […]