VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcijos (toliau – Kelių direkcija) naujai įrengtos vidutinio greičio matavimo sistemos (toliau – VGMS) jau rodo teigiamus pokyčius. Rezultatai gauti ankstyvoje VGMS eksploatacijos stadijoje, įvertinus statistinius duomenis, gautus iš 56 ruožų, kuriuose praėjusiais metais įdiegti VGMS. 

Per penkerius metus, t. y. nuo 2016 iki 2020 m., ruožuose, kuriuose nuo 2021 m. jau veikia 56 naujos VGMS, eismo įvykių metu buvo sužeisti 407 ir žuvo 36 eismo dalyviai. Tai yra vidutiniškai apie 80 sužeistų ir apie 7 žuvusius per vienerius metus. Po to, kai minėtuose 56 ruožuose pradėjo veikti VGMS, per vienerius, 2021 m., buvo sužeisti 26 ir žuvo 2 eismo dalyviai. Statistiškai vertinant šiuose ruožuose maždaug 70 proc. sumažėjo nukentėjusiųjų skaičius vien per vienerius metus.

Nors tai dar tik vienerių metų rezultatai, bet jie dar kartą patvirtina, kad VGMS plėtrą vykdyti tikslinga. Atsižvelgiant į tai, svarstoma galimybė toliau plėsti VGMS tinklą šalyje. Akivaizdu, kad ši greičio kontrolės sistema padeda ne tik formuoti, bet ir lavinti vairuotojų įprotį rinktis nuolatinį saugų greitį, o greičio viršijimas – dažniausiai nulemianti itin skaudžias eismo įvykių pasekmes priežastis,“ – teigia Kelių direkcijos direktorius Remigijus Lipkevičius.

Pavyzdžiui, valstybinės reikšmės krašto kelio Nr. 141 Kaunas–Jurbarkas–Šilutė–Klaipėda ruože nuo 12,78 km iki 28,39 km 2016–2020 m. eismo įvykių metu sužeisti 25, žuvo 2 eismo dalyviai. Po VGMS įrengimo 2021 m. šiame ruože – vienas sužeistas ir nė vieno žuvusio. Kitas pvz., kelio Nr. 102 Vilnius–Švenčionys–Zarasai ruože nuo 26,27 km iki 40,21 km per 2016–2020 m. sužeisti 10, žuvo 4 eismo dalyviai. Po VGMS įrengimo – 1 sužeistas ir nė vieno žuvusio. Dar vienas pvz., kelio A4 Vilnius–Varėna–Gardinas ruože nuo 102 km iki 121,34 km per 2016–2020 m. sužeisti 19 ir vienas žuvęs eismo dalyvis. Po VGMS įrengimo – nė vieno žuvusio ir sužeisto. 

Pasak Kelių direkcijos vadovo Remigijaus Lipkevičiaus, Lietuva nuo 2001 iki 2021 m. žuvusiųjų skaičių sugebėjo sumažinti nuo 202 iki 52 žmonių vienam milijonui gyventojų. Nors ankstesni penkeri metai nerodė didesnio pokyčio mažinant skaudžiausių eismo įvykių skaičiaus, 2021 m. mirtinų eismo įvykių Lietuvos keliuose sumažėjo 17 procentų.

Iš viso valstybinės reikšmės keliuose šiuo metu veikia 162 vidutinio greičio matuokliai, įrengti 81 kelio ruože, ir 70 momentinio greičio matuoklių, išdėstytų pavojinguose taškuose. Šie matuokliai fiksuoja greičio pažeidimus, kelių mokesčio sumokėjimo, techninės apžiūros ir civilinės atsakomybės draudimo galiojimą.  Šiais metais valstybinės reikšmės keliuose jau baigiami rengti ir pradės veikti dar 50 VGMS (100 įrenginių).

Apie kelio ruožą, kuriame įrengti nustatyto greičio režimo ar kitus pažeidimus fiksuojantys automatiniai prietaisai, informuoja kelio ženklai Nr. 636 „Automatinė eismo kontrolė“.

Greičio matuoklių įrengimo vietos nustatomos atsižvelgus į kriterijus, nustatytus Kelių direkcijos parengtose greičio matuoklių įrengimo eiliškumo nustatymo metodikose. Vieni svarbiausių kriterijų yra vidutinis metinis paros eismo intensyvumas, eismo įvykių pasekmės, kai nesaugus važiavimo greitis yra, tikėtina, pagrindinė eismo įvykius nulėmusi priežastis, lenkimo ribojimai kelio ruože. Prioritetinę eilę sudaro pagal nustatytus kriterijus atrinkti valstybinės reikšmės kelių ruožai, kuriuose eismo saugos požiūriu tikslingiausia būtų diegti greičio kontrolės sistemas. Informacija apie tai, kur įrengti greičio matuokliai, yra skelbiama Kelių direkcijos tinklapyje.

Kelių direkcija, policija ir savivaldybės bendrai rūpinasi saugiu eismu keliuose ir diegia kompleksines eismo saugą gerinančias priemones. 

Pranešimą paskelbė: Eglė Nemanytė, Lietuvos automobilių kelių direkcija