Vidaus vandens kelių direkcija kreipiasi į teismą: laivybą Nemune gramzdina biurokratija

Vidaus vandens kelių direkcija kreipiasi į teismą: laivybą Nemune gramzdina biurokratija

Valstybės įmonė Vidaus vandens kelių direkcija (VVKD) 2020 m. liepos 1 dieną kreipėsi į teismą dėl Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) keliamo reikalavimo skaidyti skelbiamą viešojo pirkimo konkursą dalimis pagal darbų rūšis arba dalinant didžiausią šalies upę atkarpomis. Žlugdomas 28 mln. eurų vertės Europos Sąjungos struktūrinių fondų finansuojamas projektas.

Vidaus vandens kelių direkcija (VVKD) teismui apskundė Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) sprendimą stabdyti laivininkystę Nemunu atgaivinti turėjusį konkursą. „Labai gaila, kad turime taip elgtis, bet teismas – vienintelis kelias išsaugoti šį grandiozinį, Lietuvai labai naudingą projektą“, – pažymėjo VVKD vadovas Vladimiras Vinokurovas.

Jis teigia, kad VPT neatsižvelgė nei į vandentvarkos sektoriaus specifiką, nei į tokias aplinkybes, kaip koronaviruso COVID-19 pandemija ir galintis pasikartoti karantinas su valstybių sienų uždarymu.

Direkcijos skundas liepos mėnesio 1 dieną pateiktas Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

„Dėl finansų stokos ir techninių pajėgumų trūkumo, E41 laivakelyje Kaunas-Klaipėda, susiformavo seklumos. Siekdami sumažinti sausumos kelių apkrovas ir krovinius gabenančių vilkikų taršą, siekiame surasti tiekėją ar jų grupę, kuri suprojektuotų ir Nemune įrengtų bunas – iš natūralių gamtinių medžiagų, skaldos sukuriamus „liežuvius“. Įkišti į vagą jie vandens tekėjimą kreiptų į centrą, o pagrindinė srovė išvalytų dugną, paversdama upę tinkama krovininėms baržoms. Deja, VPT bandant pritaikyti standartinę konkurso skaidymo taktiką, visiškai neatsižvelgiama į tai, kad upė nėra sausumos kelias ir toks požiūris ateityje gali tik komplikuoti bei pabranginti projektą“, – teigia V. Vinokurovas.

Šiuo konkursu domėjosi apie 20 potencialių tiekėjų, tačiau galutinį pasiūlymą pateikus tik vienam, VPT nemato efektyvesnio kelio, kaip tik skaidyti konkursą ir taip siekti konkurencijos padidinimo.

„Apgailestaujame, kad Viešųjų pirkimų tarnybai nesugebėjome išaiškinti, kad tai yra neįmanoma. Jei nieko nedarysime, projektas gali žlugti dėl riboto vykdymo termino ir galutinio tikslo neįgyvendinimo“, – kalbėjo V. Vinokurovas.

Pasak direkcijos vadovo, atsižvelgdami į savo kompetencijas bei galimybes, tiekėjai gali jungtis į grupes ir dalyvauti kartu, tačiau esminė problema slypi nuo jų nepriklausančiose aplinkybėse ir tai jie aiškiai įvardija savo paklausimuose. Projekto įgyvendinimo terminas yra pakankamai trumpas ir jo pratęsti galimybių nėra. Projektas turi būti įgyvendintas iki 2023 m. rugsėjo 1 d.. Todėl iš esmės tiekėjai bijo dėl neatmestino esminio trikdžio: rizikos dėl dar vieno tikėtino COVID-19 protrūkio ir galimo karantino pasikartojimo. Tokiu atveju strigtų medžiagų užsakymas ir tiekimas, gali kilti problemų dėl smarkiai apriboto judėjimo tarp valstybių, tikėtinų valiutų kursų svyravimų.

Kita problema, anot V. Vinokurovo, tampa ir savotiškas Nemuno vagos prilyginimas sausumos kelių tinklui, nežinant arba ignoruojant tai, jog bunomis pakeitus Nemuno tėkmę gali prireikti neatidėliotinų korekcijų projekto eigoje.

„Projektavimas ir statybos darbai pradedami ne žemėlapyje mechaniškai padalinus upę į kelias dalis, o nuo nepalankiausių laivybai ruožų. Upė nėra žvyrkelis. Įrengus bunas pirmuose modernizuojamuose ruožuose reikia vertinti pasikeitusį Nemuno tėkmės režimą, jo įtaką žemiau ir aukščiau esantiems ruožams. Jei hidrodinamikos režimas pakistų reikšmingai, iš anksto parengtas techninis projektas netektų prasmės, todėl darbų skaidymas atskiriems tiekėjams patikint projektavimą, modeliavimą, rangą yra netikslingas ir labai neefektyvus“, – konstatuoja Vandens kelių direkcijos vadovas.

Jo teigimu, šiam Europos Sąjungos lėšomis iš dalies finansuojamam projektui siekiama maksimalų efektyvumą galinčios užtikrinti sinergijos bei norima išvengti situacijos, kai neteisingai suformuluotos užduotys pareikalauja papildomų lėšų stengiantis ištaisyti jų nulemtas klaidas.

VVKD viešojo konkurso būdų jau atrinko rangovą, kuris yra pasirengęs ne tik paruošti techninį projektą, bet ir pastatyti šimtus bunų, išvalyti sąnašas, perstatys navigacijos ženklus, kas leistų visiškai atgaivinti krovininę laivybą Nemune ištisus metus. Tai leistų ne tik gerokai sumažinti krovininio transporto skaičių magistralėje, bet ir atsipirktų finansiškai tiek verslui, tiek valstybei.

Lietuvos vidaus vandenų kelias E41 Nemuno upe ir Kuršių mariomis Kaunas–Klaipėda priklauso transeuropiniam transporto tinklui TEN-T. Jis per Klaipėdos valstybinį jūrų uostą jungiasi su tarptautiniais maršrutais Baltijos jūroje, o per Kaliningradą (Rusija) Kuršių mariomis – su Vakarų Europos vidaus vandenų kelių sistema.

Prognozuojama, kad įgyvendinus bunų projektą Nemune, krovinių vežimo vandens transportu paklausa per metus sudarys apie 300 tūkst. tonų. Numatoma, kad 2040 metais automobilių keliais į Klaipėdos uostą per metus bus vežama apie 18,4 mln. tonų krovinių – 3,5 mln. tonų daugiau nei 2017 metais. Jei dalis šių krovinių nebus perkelta pervežti vidaus vandenų keliais, automobilių keliais per metus važiuos apie 140 tūkst. daugiau vilkikų.

Nemune pradėjus krovininę laivybą, krovinių skaičius nebūtų neribojamas. Skaičiuojama, kad viena barža pergabena 40 vilkikų gabenamą krovinių kiekį.

Pranešimą paskelbė: Džeraldas Kauneckas, UAB „Idea Prima“

Kiti skelbimai:
 
REIMA Stemu Black 36
 
Crocs™ Classic Glitter Lined Clog Starry Skies Glitter 39,5
 
REIMA Lampi Candy Pink 140
 
REIMA Passo 569408F Black 23
 
Trilliance Shampoo Žvilgesio suteikiantis šampūnas, 1000 ml

Rekomenduojame

Lietuvoje siūloma įrengti didžiausią Baltijos šalyse sunkiasvorių elektromobilių įkrovimo stotelių tinklą

Lietuvoje siūloma įrengti didžiausią Baltijos šalyse sunkiasvorių elektromobilių įkrovimo stotelių tinklą

Per ateinantį dešimtmetį Lietuvoje turėtų būti įrengta didžiausia Baltijos šalyse sunkiasvorių elektromobilių infrastruktūra, apimanti 900 įkrovimo stotelių tinklą.  Tokį tikslą regi Europos automobilių gamintojų asociacija ACEA, Europos Komisiją raginanti skubos tvarka iki 2030 metų įdiegti platų elektrinių sunkiasvorių automobilių infrastruktūros tinklą visoje Bendrijoje. Organizacija remiasi Europos žaliuoju susitarimu dėl klimatui neutralios ir tvarios ekonomikos. Pagal […]

Kvepianti bomba: per karščius automobilių oro gaivikliai gali pridaryti tūkstantinės žalos

Kvepianti bomba: per karščius automobilių oro gaivikliai gali pridaryti tūkstantinės žalos

Lietuvą šiemet aplankė rekordiniai karščiai. Didžiulė kaitra kelia pavojų ne tik gyventojų sveikatai, tačiau ir jų turtui. Visoje šalyje daugėja atvejų, kai dėl didelės oro temperatūros nukenčia automobiliai. Ypatingai stebina sprogstantys oro gaivikliai, kurie pažeidžia automobilių salonus, o didžiausia užfiksuota žala siekia net 6000 eurų. „Susidūrėme su nemažai atvejų, kai dėl karščio išsilydė automobilio salono […]

Akcija „Saugaus eismo stotelės“ – apie saugų mūsų visų eismą keliuose

Akcija „Saugaus eismo stotelės“ – apie saugų mūsų visų eismą keliuose

Valstybės įmonės Lietuvos automobilių kelių direkcijos (toliau – Kelių direkcija) organizuojamos saugaus eismo stotelės pradeda kelionę po Lietuvos miestus ir miestelius. Š. m. rugpjūčio 2 – rugsėjo 3 dienomis Lietuvos miestuose ir miesteliuose veiks 102 saugaus eismo stotelės, kuriose Kelių direkcijos saugaus eismo specialistai konsultuos lankytojus saugaus eismo temomis. Didžiausias dėmesys bus skirtas labiausiai pažeidžiamiems […]

Savivaldybių vietinės reikšmės keliams papildomai paskirstyta 20 mln. eurų

Savivaldybių vietinės reikšmės keliams papildomai paskirstyta 20 mln. eurų

Susisiekimo ministro Mariaus Skuodžio įsakymu Lietuvos savivaldybėms papildomai paskirstyta 20 mln. eurų Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) lėšų. Vyriausybei pritarus Susisiekimo ministerijos iniciatyvai, šiemet savivaldybės galės pačios spręsti, kokiems jų valdomiems keliams panaudoti šias KPPP lėšas, kurios iki šiol būdavo skiriamos tik žvyrkeliams asfaltuoti. „Pakeitus teisės aktus, savivaldybės neprivalės joms paskirstomų 20 mln. eurų […]

Greičio mėgėjams šalies lenktynininkai siūlo varžytis ne gatvėje, o trasoje

Greičio mėgėjams šalies lenktynininkai siūlo varžytis ne gatvėje, o trasoje

Palangoje vykusios „Aurum 1006 km“ lenktynės kurortą vėl drebino variklių griausmu, o varžybos nestokojo kvapą gniaužiančių ir neretai pavojingų incidentų. Todėl patys besivaržę lenktynininkai pastebi – greičiui ir azartiškam vairavimui skirtos specialios sąlygos, vieta ir laikas. Ne veltui lenktynių, kurias rėmė ir „Volfas Engelman Nealkoholinis“, dalyviai ragina Lietuvos vairuotojus lenktyniauti trasose, bet ne gatvėse, o norintiems […]

Lietuvoje pristatytas naujasis visiškai elektrinis SUV „Audi Q4 e-tron“

Lietuvoje pristatytas naujasis visiškai elektrinis SUV „Audi Q4 e-tron“

Į Lietuvą atvyko „Audi Q4 e-tron“ – pirmasis Keturių Žiedų markės kompaktinis elektrinis SUV, pasižymintis nulinėmis emisijomis, erdviu salonu, progresyviais valdymo, ekranų ir pagalbinių sistemų sprendimais, o papildytos realybės projekcinis ekranas visiškai nauju būdu apjungia virtualų ir realų pasaulius. Naujųjų „Audi Q4 e-tron“ kainos Lietuvoje prasideda nuo 44 700 eurų. „Elektrinis mobilumas plečiasi į vis […]