Akcinė bendrovė „Via Lietuva“ paskelbė viešojo pirkimo konkursą tilto per Nevėžį Kėdainiuose, Tilto gatvėje, rekonstravimo darbams atlikti. Sėkmingai įvykus pirkimo procedūroms, darbai galėtų būti pradėti jau šiais metais.
Tiltas, esantis Tilto gatvėje Kėdainiuose yra vienas iš 109 blogos būklės tiltų Lietuvoje. Eismas tiltu buvo ribojamas jau kurį laiką. Ribojimai dar labiau sugriežtinti po pernai įvykusios tilto kraštinės sijos griūties.
„Šį tiltą per Nevėžį galima pavadinti simboliniu, nes jo būklė prasta, tačiau net prastos būklės tiltui sutvarkyti trūkstant lėšų, kapitalinis tilto remontas buvo atidedamas. Vis tik tiltai svarbi strateginė jungtis Valstybei ruošiantis atremti karo grėsmes, taip pat tiltų būklė kelia realų pavojų eismo dalyvių saugumui, sukelia susisiekimo nepatogumus ir gerokai apsunkina visuomenės mobilumą. Todėl viliuosi, kad nuo šio simbolinio tilto rekonstrukcijos nors ir pamažu tačiau prasidės ir kiti pokyčiai, o tiltų rekonstravimas taps ne tik mūsų įmonės, bet ir visos Valstybės prioritetu“, – sako „Via Lietuva“ vadovas“ Marius Švaikauskas.
Tiltas per Nevėžį Kėdainiuose ilgą laiką buvo dėmesio centre. Dar 2022 m., kai intensyviai vyko Vilainių tilto rekonstravimo darbai, pradėta ruoštis šio tilto rekonstravimui ¬– paruošti dokumentai, paskelbtas viešojo pirkimo konkursas ir pasirašyta tilto projektavimo sutartis.
Tilto rekonstravimo projektas baigtas rengti šiais metais, atlikus tilto techninę ekspertizę, gavus statybas leidžiantį dokumentą, nuspręsta skubiai skelbti viešojo pirkimo konkursą rangos darbams. Darbams pradėti trūko tik finansavimo, kuris surastas tik prieš kelias savaites, nusprendus nedaryti kitų suplanuotų ir būtinų darbų, tačiau šį tiltą sutvarkyti.
Pasak „Via Lietuva“ vadovo, šalies kelių ir jos infrastruktūros situacija Lietuvoje yra daugiau nei netenkinanti, ji yra bloga: 109 prastos būklės tiltai ir 4 iš 10 km prastos būklės kelių.
Šiuo metu net 99 kelio statiniams iš 109 trūksta finansavimo. Siekiant valstybinės reikšmės keliuose sutvarkyti kritinės ir blogos būklės tiltus ir viadukus reikia 470 mln. eurų. Tuo tarpu sutvarkyti visus šalies tiltus ir viadukus iki tenkinančios būklės – reikia jau apie 1 mlrd. eurų. Netenkinančios ir „ant ribos“ būklės keliams sutvarkyti reikalingas maždaug 6,5 mlrd. eurų finansavimas, kurio šiuo metu nėra.
Didžioji dalis tiltų Lietuvoje yra pastatyti daugiau nei prieš pusšimtį metų pagal tuo metu galiojančius techninius reikalavimus, todėl jų būklė prastėja ir dėl eismo intensyvumo, ir dėl jų amžiaus.
Nepaisant trūkstamo finansavimo kelių infrastruktūrai, „Via Lietuva“ komanda paraleliai ieško ir kitų alternatyvų: nesant finansinių galimybių iš karto sutvarkyti visus prastos būklės tiltus, kiekvienam parenkamas individualus technologinis sprendimas, kuris pratęstų tilto eksploatacijos trukmę. Tačiau tai trumpalaikis sprendimas, nes „atidedant“ tiltų rekonstrukcijas, investicijos išauga kartais.
Pastaraisiais metais Kėdainių rajono savivaldybėje tiltų, esančių valstybinės reikšmės keliuose, tvarkymui skiriamas nemažas dėmesys – pernai buvo rekonstruotas Vilaninių tiltas, šiais metais pradėtas tvarkyti tiltas per Barupę, šių metų trečią ketvirtį planuojama skelbti tilto per Dotnuvėlę projektavimo ir rangos darbų konkursą, taip pat pasirašyta sutartis ir dėl tilto per Šušvę, esančio kelyje Mantviliškis–Ažytėnai–Vosyliškis, projektavimo.
Pranešimą paskelbė: Eglė Nemanytė, AB Via Lietuva
Briuselyje vykstančiame Europos Sąjungos (ES) transporto, telekomunikacijų ir energetikos ministrų tarybos posėdyje nutarta leisti pačioms valstybėms apsispręsti dėl senesnių kaip 10 metų automobilių techninių apžiūrų dažnio. „Visuomet pabrėžėme, kad reikalavimas kasmet atlikti technines apžiūras nepagerintų eismo saugumo, tik sukeltų papildomą naštą vairuotojams. Mūsų duomenys aiškiai rodo, kad nors automobiliai Lietuvoje yra senesni, tačiau jie tvarkingi, […]
Tęsdamas vizitą Briuselyje, Lietuvos susisiekimo ministras Juras Taminskas kartu su Kanados, Ukrainos ir Švedijos kolegomis pasirašė deklaraciją dėl Ukrainos transporto infrastruktūros atstatymą remsiančio tarptautinio fondo įsteigimo. Tikimasi, kad fondas pradės veikti jau kitais metais. Anot J. Taminsko, Ukrainos atstatymas turi prasidėti dabar, nelaukiant karo pabaigos. „Kai galvojame apie Ukrainos susisiekimo atkūrimą, matome ne tik kelius […]
Didžiausias automobilių priedų, modifikacijų, pasirodymų ir aksesuarų verslo renginys pasaulyje – „SEMA Show” – jau daugiau nei pusšimtį metų sutraukia automobilių industrijos elitą iš viso pasaulio. Šiemet „Autogidas” suteikė automobilių entuziastui Norbertui Daunoravičiui (Norbei) galimybę vykti į šį uždarą, ne visiems prieinamą automobilių pasaulio epicentrą ir gyvai patirti tai, ką dauguma mato tik ekranuose – […]
Vienas unikaliausių Lietuvos kelių, magistralė Vilnius-Utena, šiandien keičiasi neatpažįstamai. Modernūs, lietuvio akiai dar neįprasti, tačiau specialistų patvirtinti kelio architektūros sprendimai mūsų kelius priartina prie vakarietiškų bei skandinaviškų kelių standarto. Tranzitinį eismą užtikrinančio kelio 40 kilometrų ilgio atkarpoje nuo Nemenčinės–Maišiagalos sankryžos iki Molėtų šiuo metu vyksta intensyvūs darbai: įrengiami nauji konstrukciniai sluoksniai, diegiamos modernios saugumo priemonės, […]
Telefonai sukurti tam, kad mus suartintų, todėl geriausiai veikia tuomet, kai vartotojai geba juos trumpam padėti į šalį. Naujausi duomenys rodo, kad atsispirti ekranų traukai darosi vis sunkiau: net 80 proc. lietuvių telefonais naudojasi darbo susitikimų metu, o daugiau nei pusė nevengia to daryti net vairuodami. Šie įpročiai atskleidžia, kad ekranai vis dažniau pasiglemžia dėmesį, […]
Lietuvos oro uostai (LTOU) lapkričio mėnesį aptarnavo per 526,5 tūkst. keleivių. Lyginant su 2024 metų lapkričio mėnesiu, LTOU paslaugomis naudojosi beveik 8 proc. daugiau keleivių. Vilniaus oro uoste lapkritį keleivių srautas siekė per 379 tūkst. aptarnautų asmenų, Kauno – per 111 tūkst., Palangos – daugiau kaip 36 tūkstančius. Lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai, Vilniuje keleivių […]