„Via Baltica“ modernizavimo projektas įkvėps ekonominio potencialo Marijampolei, Kalvarijai ir visam regionui

1

„Via Baltica“ modernizavimo projektas įkvėps ekonominio potencialo Marijampolei, Kalvarijai ir visam regionui

Nuo Čekijos širdies Prahos iki Suomijos sostinės Helsinkio – Europos šalis sujungsiantis transeuropinio tinklo kelias E67 ypač reikšmingas Lietuvai. Čia, nuo Marijampolės iki Lietuvos ir Lenkijos sienos, įgyvendinamas vienas didžiausių pastaraisiais dešimtmečiais projektų – magistralinio kelio „Via Baltica“ modernizavimas.

Planuojama, kad pernai pradėti rekonstruoti „Via Baltica“ ruožai nuo 72,5 iki 85 km, esantys tarp Skardupių kaimo Marijampolės savivaldybėje ir Smalninkų kaimo Kalvarijos savivaldybėje, bus baigti jau iki šio rudens. Šią vasarą pradėti kelio ruožo nuo 56,83 iki 72,5 km rekonstravimo darbai bus baigti iki kitų metų pabaigos.

Viso apie 40 km „Via Baltica“ ruožo rangos darbų pabaiga planuojama 2025 m.

Pasak AB Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) generalinio direktoriaus Mariaus Švaikausko, „Via Baltica“ modernizavimas yra vienas svarbiausių Lietuvos strateginių tikslų: „Via Baltica“ jungia Baltijos šalis su Lenkija ir kitomis Europos valstybėmis ir yra strategiškai svarbi karinio ir civilinio mobilumo jungtis.“

Daugiau saugumo vietos gyventojams

„Via Baltica“ ilgis Lietuvos teritorijoje siekia 269 km. Magistralinis kelias driekiasi keliais ar jų atkarpomis: A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai, A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda, A8 Panevėžys–Aristava–Sitkūnai, A17 Panevėžio aplinkkelis ir A10 Panevėžys–Pasvalys–Ryga. Ji yra viena iš intensyviausių atkarpų Lietuvoje, kurioje yra didelis vietinio ir tarptautinio krovininio eismo intensyvumas.

Siekiama, kad šiuo metu rekonstruojamas kelias atitiktų tarptautinius infrastruktūros saugos ir eismo organizavimo standartus. Vienas labiausiai apkrautų kelių šalyje bus sutvarkytas taip, kad juo bus galima judėti greičiau, patogiau ir, svarbiausia – saugiau.

Šiuo metu rekonstruojami „Via Baltica“ ruožai nuo Marijampolės iki Lietuvos ir Lenkijos sienos: kelias bus praplatintas iki keturių eismo juostų, nutiesti jungiamieji keliai, rekonstruoti ir įrengti nauji tuneliniai pravažiavimai, skirtingų lygių, saugesnį eismą užtikrinančios sankryžos, tiltai, žiedinės sankryžos.

Atvers ekonominį potencialą

Pasak Marijampolės savivaldybės administracijos direktoriaus Karolio Podolskio, vykdomas „Via Baltica“ modernizavimo projektas reikšmingas ir dėl geresnio susisiekimo.

„Turėsime puikią galimybę saugiai ir greitai pasiekti ne tik Kauną, bet ir Varšuvą. Per nepilnas tris valandas galėsime pasiekti Varšuvos oro uostus, iš kur atsiveria skrydžiai į visą pasaulį, taip pat mūsų verslas turės puikias jungtis su Lenkija ir visa Vakarų Europa. Tuo pačiu ir Marijampolė taps dar patrauklesnė turistams iš Vakarų Europos, nes susisiekimas bus idealus“, – sako Marijampolės savivaldybės atstovas.

Pravažiuojantys keleivių srautai turi pridėtinės vertės šiam regionui – Marijampolės ir Kalvarijos savivaldybes kertantys vairuotojai naudojasi degalinėmis, aikštelėmis, automobilių remonto ir serviso paslaugomis, lankosi viešojo maitinimo įstaigose.

„Svarbus ir ekonominis potencialas. Mes tampame vartais į Europą. Marijampolė – arčiausiai Lietuvos ir Lenkijos sienos esantis didesnis miestas, kuriame galima kurti logistikos centrus, pramonės gamyklas, ypač orientuotas į eksportą. Visa apie 6 kilometrus su miestu besiribojanti „Via Baltica“ teritorija tampa ypatingai patraukli investicijoms, logistikai, gamybos įmonėms. Manau, kad šioje teritorijoje bus kuriama reikšminga mūsų regiono, o tuo pačiu ir šalies pridėtinės vertės dalis“, – teigia K. Podolskis.

Be to, „Via Baltica“ projekto įgyvendinimo metu bus įrengtas patekimas ir į Marijampolės laisvosios ekonominės zonos (LEZ) teritoriją.

Reikšmingos ES investicijos

Projekto „Via Baltica“ įgyvendinimui reikšmingos įtakos turi ne tik LAKD ir ilgamečių šalies kelininkų patirtis, bet ir Europos Sąjungos (ES) investicijos – dalis darbų bendrai finansuojama Europos infrastruktūros tinklų priemonės (EITP), 2021–2027 m. ES investicijų programos lėšomis.

„Via Baltica“ projektas yra didžiausias iš mūsų šalyje pastaraisiais dešimtmečiais vykdytų kelių projektų, todėl ES finansavimas yra didelė paspirtis įgyvendinant tokios apimties darbus. Šiuo atveju svarbi ne tik finansinė ES parama, bet ir aiškus reglamentavimas iš ES institucijų, ko tikimasi ir siekiama modernizuojant šį magistralinį kelią“, – sako M. Švaikauskas.

Visos investicijos, įskaičiuojant ir ES paramą, į „Via Baltica“ nuo Marijampolės iki Lenkijos  sienos, planuojama, kad gali viršyti daugiau kaip 0,5 mlrd. eurų.

Visos „Via Baltica“ trasos nuo Lenkijos iki Latvijos sienos modernizavimą Lietuvoje planuojama baigti iki 2030 metų. Darbai sparčiai vykdomi dviem kryptimis – nuo Marijampolės iki Lietuvos ir Lenkijos sienos ir nuo Kauno iki Lietuvos ir Latvijos sienos.

Pranešimą paskelbė: Sandra Šadulskytė, UAB „Idea Prima”

Rekomenduojame

NaudotosKnygos.lt
Kaune atidaryta nauja Pietrytinio aplinkkelio atkarpa

Kaune atidaryta nauja Pietrytinio aplinkkelio atkarpa

Amaliuose šią savaitę atverta pusantro kilometro atkarpa su naujais viadukais ir žiedinėmis sankryžomis. Tai ženkli dalis pirmajame Pietrytinio aplinkkelio darbų etape. Įgyvendinus visą projektą, naujoji trasa taps patogia ir greita jungtimi tarp A1 ir „Via Baltica“ magistralių. Maža to, apvažiavimas nukraus tranzitinį eismą nuo Petrašiūnų, taip sumažinant oro bei triukšmo taršą. Naujas transporto mazgas „Šių […]


Kelininkai ragina oponuoti Europos iniciatyvai leisti didesnių ir sunkesnių vilkikų eismą

Kelininkai ragina oponuoti Europos iniciatyvai leisti didesnių ir sunkesnių vilkikų eismą

Europos Sąjunga ruošiasi įteisinti didesnių gabaritų ir gerokai sunkesnių vilkikų eismą. Šiam sprendimui jau yra pritaręs Europos Parlamentas, laukia diskusijos Europos Taryboje. Lietuvos kelių sektoriaus verslo ir mokslo organizacijas vienijančios asociacijos „Lietuvos keliai“ vadovas Šarūnas Frolenko įspėja, kad šiam pokyčiui tinkamai nepasiruošus mūsų šalies gali laukti didžiuliai finansiniai praradimai. Sukels spartesnę kelių infrastruktūros degradacijąŠiuo metu […]


2024 m. pirmąjį ketvirtį kas antras lietuvis automobilį pirko lizingu, rinkoje – naujas žaidėjas

2024 m. pirmąjį ketvirtį kas antras lietuvis automobilį pirko lizingu, rinkoje – naujas žaidėjas

Transporto rinkos statistikos ir analizės duomenimis, per pirmuosius tris 2024 m. mėnesius Lietuvoje buvo įregistruotas 7401 automobilis, Latvijoje – 4664, o Estijoje 4716. Lietuvoje 56 proc. automobilių įsigyti lizingu. Tiesa, lyginant su praėjusių metų pirmojo ketvirčio duomenimis, lizingu įsigytų automobilių dalis krito apie 3 proc. Pasak bendrovės „Citadele Leasing“ filialo Lietuvoje vadovo Vaidoto Gursko, šis […]


Tyrimas: automobiliai su galingais varikliais į eismo įvykius patenka dažniau

Tyrimas: automobiliai su galingais varikliais į eismo įvykius patenka dažniau

Neseniai vairuotojo pažymėjimą įgijusiems vairuotojams dažnai patariama rinktis automobilį su silpnesniu varikliu, nes jį bus lengviau vairuoti. Visgi tai nėra visiška tiesa, nes galingesni automobiliai yra daug lengviau valdomi ir turi geresnę stabdžių sistemą. Kadangi nemažai automobilių praeityje yra patyrę apgadinimų, transporto priemonių ataskaitas teikianti įmonė „carVertical“ nusprendė išsiaiškinti, ar automobiliai su galingesniais varikliais dažniau […]


2023 metų Lietuvos oro uostų finansiniai rezultatai: į valstybės biudžetą sumokės 5 mln. eurų dividendų

2023 metų Lietuvos oro uostų finansiniai rezultatai: į valstybės biudžetą sumokės 5 mln. eurų dividendų

2023 metų Lietuvos oro uostų (LTOU) finansiniai rodikliai demonstravo teigiamas tendencijas, didžiausią įtaką jiems darė išaugę bendri skrydžių bei keleivių srautai. 2023 metus tris šalies oro uostus valdanti bendrovė baigė pelningai – grynasis pelnas sudarė 5,5 mln. eurų (2022 m. koreguotas grynasis pelnas buvo 6,6 mln. eurų). Svarbu paminėti, kad 2023 metais LTOU iš valstybės […]


Kelionė po Baltijos šalis: paslaugiausi vairuotojai – estai, lietuviai padėti sustoja rečiausiai

Kelionė po Baltijos šalis: paslaugiausi vairuotojai – estai, lietuviai padėti sustoja rečiausiai

Sugedus automobiliui ar kelyje panorus atlikti nenumatytą manevrą, vairuotojas gali itin greitai sulaukti kitų vairuotojų tolerantiškų veiksmų ir pagalbos. Praėjusį mėnesį atlikta gyventojų apklausa parodė, kad Estijoje gyvena paslaugiausi vairuotojai. Lietuvoje esame mažiausiai linkę sustoti pakelėje padėti kitiems, tačiau dažniausiai užleidžiame į kitą eismo juostą persirikiuojančias transporto priemones. Menkiausios galimybės persirikiuojant sulaukti kitų vairuotojų pagalbos […]