Vasaros pradžios Lietuvos oro uostų statistika dėl atšaukiamų skrydžių – didesnių iššūkių nekyla, situacija panaši į 2019 metus

1

Vasaros pradžios Lietuvos oro uostų statistika dėl atšaukiamų skrydžių – didesnių iššūkių nekyla, situacija panaši į 2019 metus

Pastaruosius keletą mėnesių viso pasaulio oro uostai patiria aktyvų augimo laikotarpį. Dalis jų nebespėja aptarnauti išaugusių keleivių srautų arba fiksuoja išaugusius skrydžių atšaukimų skaičius. Vis dėlto Lietuvos oro uostų atstovai teigia – situacija Lietuvoje yra nepakitusi, atšaukiamų skrydžių skaičius nedidelis ir nedaro įtakos didesniam keliautojų ratui, o bendra  situacija primena laikotarpį prieš pandemiją.

Lietuvos oro uostų aviacinių paslaugų skyriaus vadovo Aurimo Stikliūno teigimu, atšaukiamų skrydžių proporcija birželio mėnesį nerodo didesnės neigiamos tendencijos. Pasak jo, Vilniaus oro uoste birželio mėnesį atšauktų skrydžių skaičius buvo apie 1 proc. nuo bendro skrydžių skaičiaus. Palyginimui, 2019 m. buvo atšaukta beveik 1,3 proc. nuo visų vykdytų skrydžių. Panaši situacija ir Kauno bei Palangos oro uostuose, kur atšaukiamų skrydžių proporcija dar mažesnė.

Remiantis Lietuvos oro uostų pateikiamais ketvirčių rezultatais – atšauktų skrydžių skaičius yra mažesnis. Šiemet atšaukta apie 0,67 proc. skrydžių, tuo tarpu 2019 m. – apie 0,93 proc.

Jo teigimu, skrydžių vėlavimai birželio mėnesį taip pat nebuvo stipriai išaugę. Vėlavimų, kurie truko dvi valandas ir daugiau, skaičius labai panašus į tą, kuris buvo dar prieš pandemiją ir siekia apie 2,3 proc. nuo bendro skrydžių skaičiaus.

„Skrydžių atšaukimai bei vėlavimai aktualūs didesniems Vakarų Europos aviacijos centrams, kurie susiduria su iššūkiais dėl darbuotojų skaičiaus. Be to, oro bendrovės patiria spaudimą dėl orlaivių trūkumo ir  išaugusios kelionių paklausos pasibaigus COVID-19 pandemijai. Lietuvos oro uostų siūlomuose maršrutuose šios problemos neišryškėja“, – komentavo A. Stikliūnas.

Jis taip pat priminė, kad skrydžių atšaukimai ir vėlavimai vyksta dėl kelių esminių priežasčių – tai oro sąlygos, orlaivių komponentų tiekimo sutrikimas, darbuotojų streikai bei įgulų, skrydžių kontrolės ir oro uostų darbuotojų trūkumas.

„Jeigu lyginame šiuos metus su 2019 m. Europos oro uostuose, pastebime, kad jau priartėjome prie panašaus skrydžių vėlavimo lygio. Vis tik norime pabrėžti, kad situacija Lietuvos oro uostuose yra stabili“, – pasakojo A.Stikliūnas.

Aviacijos ekspertų teigimu, svarbu nepamiršti, kad visi keleiviai, kurių skrydis buvo atšauktas ar susidūrė su reikšmingais skrydžių vėlavimais, turi teisę į kompensaciją. Kompensavimo sąlygas galima rasti čia.

Nepaisant pasaulio oro uostuose kylančių iššūkių, šių metų gegužę Lietuvos oro uostams pavyko atstatyti net 85 proc. 2019 m. gegužę buvusio bendro keleivių srauto. Praėjusį mėnesį per Lietuvos oro uostus keliavo beveik 528 tūkst. keleivių, aptarnauta daugiau nei 5 tūkst. skrydžių. Kauno oro uosto rodikliai jau antrą mėnesį iš eilės lenkia priešpandeminius rezultatus.

Daugiau naujienų – Lietuvos oro uostų svetainėje 

Bendraukime Twitter arba Linkedin

Pranešimą paskelbė: Viktorija Gailiūtė, UAB „Publicum“

Rekomenduojame

Ekspertai apie vairuotojų atidumą: ketvirtadalis automobilių apgadinimų padaromi judant atbulomis

Ekspertai apie vairuotojų atidumą: ketvirtadalis automobilių apgadinimų padaromi judant atbulomis

Eismo dalyvių tyrimai rodo, kad vairuotojas, naudodamas atbulinę pavarą, per metus vidutiniškai nuvažiuoja pusantro kilometro. Tačiau, draudikų duomenimis, ne kiekvienam vairuojančiajam šį atstumą pavyksta įveikti sklandžiai – nepadarius žalos kitiems. „Gjensidige“ statistika rodo, kad vienas iš penkių automobilių, kuriam draudimas atlygina žalą, apgadinamas važiuojant atbuline eiga. Vidutinė išmokos suma pastaraisiais metais tokių susidūrimų atvejais išaugo […]

Dėl paskelbto Kinijos sprendimo nutraukti bendradarbiavimą su Lietuva tarptautinio kelių transporto srityje

Dėl paskelbto Kinijos sprendimo nutraukti bendradarbiavimą su Lietuva tarptautinio kelių transporto srityje

Susisiekimo ministerija reiškia apgailestavimą, kad Kinijos Liaudies Respublika penktadienį paskelbė taikysianti sankcijas su verslo misija Taipėjuje viešėjusiai susisiekimo viceministrei Agnei Vaiciukevičiūtei ir nutrauksianti ryšius su Lietuva tarptautinio kelių transporto srityje. Pekinas renkasi ir toliau  tęsti ir stiprinti dar pernai pradėtų neteisėtų veiksmų prieš Europos Sąjungos narę – Lietuvą – kursą. Tai ne tik neprisideda prie […]

Regarding the announced decision of China to suspend cooperation with Lithuania in the field of international road transport

Regarding the announced decision of China to suspend cooperation with Lithuania in the field of international road transport

The Ministry of Transport and Communications expresses its regret that the People’s Republic of China decided to sanction Agnė Vaiciukevičiūtė, the Deputy Minister of Transport and Communications, who has been visiting Taipei with a business mission, and to suspend relations with Lithuania in the field of international road transport. Beijing further continues and fortifies illegal […]

Su Azija prekiaujantys Lietuvos verslai suka galvas dėl pabrangusio dolerio

Su Azija prekiaujantys Lietuvos verslai suka galvas dėl pabrangusio dolerio

Ženkliai pabrangęs JAV doleris su Azijos šalimis prekiaujančius Lietuvos verslus verčia mažinti pelną bei kelti produktų kainą, mat importo kaštai išaugo net iki 20%, JAV doleriui ir toliau išliekant populiariausia valiuta atsiskaitant su šiuo regionu. Kainų augimui įtaką daro ir logistikos problemos. Tačiau norintys bent kiek sumažinti praradimus verslininkai rado alternatyvą – atsiskaityti vietinėmis valiutomis, […]

Lithuania and Taiwan to develop cooperation in transport

Lithuania and Taiwan to develop cooperation in transport

Agnė Vaiciukevičiūtė, Deputy Minister of Transport and Communications, Algis Latakas, CEO of the Klaipėda State Seaport Authority (KVJUD), together with the delegation of Lithuanian business representatives, completed their official visit in Taipei, the capital of Taiwan, Hsinchu, Taichung, Tainan and Kaohsiung. The beginning of strengthening bilateral business relations was marked by the Memorandum of Understanding […]

Pusė lietuvių aumobilių pirmo techninės būklės egzamino neišlaiko

Pusė lietuvių aumobilių pirmo techninės būklės egzamino neišlaiko

Lietuvoje asmeniniai lengvieji automobiliai, kaip ir motociklai bei mopedai, atlikti techninę apžiūrą (TA) vežami po 3 metų nuo pirmosios registracijos, o po to, kas dvejus metus. Tačiau TA stotyse dirbantys specialistai pastebi, kad pirmuoju bandymu teigiamą periodinės techninės apžiūros vertinimą gauna vidutiniškai apie 50-52 proc. transporto priemonių. Galima daryti išvadą, kad pusė Lietuvos automobilių iki […]