Vakarų Lietuvoje tiesiami 18 km dviračių takų, antroje metų pusėje eilės laukia dar 38 km

Vakarų Lietuvoje tiesiami 18 km dviračių takų, antroje metų pusėje eilės laukia dar 38 km

Klaipėdos apskritis dar 2023 m. taps patogesnė ir saugesnė pėstiesiems bei dviratininkams – net penkiose šios apskrities savivaldybėse – Klaipėdos mieste ir rajone, Kretingoje, Šilutėje ir Neringoje – įsibėgėja šalia valstybinės reikšmės rajoninių ir krašto kelių besidriekiančių dviračių takų įrengimo bei rekonstrukcijos darbai. Šiuo metu tvarkomi beveik 18 km pėsčiųjų ir dviračių takų. Antrojoje šių metų pusėje darbai persikels į kitus – beveik 38 – Klaipėdos apskrities takų kilometrus.

„Vienas iš mūsų prioritetų – skatinti visuomenę naudotis bemotoriu transportu. Pirmą kartą ėmėmės šią infrastruktūrą plėtoti sistemiškai. Vienas iš mūsų naudojamų įrankių – nacionalinės dviračių ir pėsčiųjų infrastruktūros žemėlapis, kurį pristatėme praėjusiais metais. Dedame dideles pastangas, siekdami atliepti Lietuvos žmonių poreikį – gerinti dviračių takų būklę, rekonstruoti juos ir tiesti naujus“, – teigia susisiekimo ministras Marius Skuodis.

Lietuvos automobilių kelių direkcija tvarko  dviračių ir pėsčiųjų infrastruktūrą tarp miestų ir netoli, t. y. iki 6–7 km nuo jų nutolusių gyvenviečių. Tokie sprendiniai skatina rinktis automobiliams alternatyvų transportą.

Klaipėdos rajono savivaldybėje šiuo metu tvarkomas pėsčiųjų ir dviračių takas kelyje Nr. 168 Klaipėda–Kretinga. Šis takas driekiasi palei Kalotės gyvenvietę, kuri yra tankiai apgyvendinta individualių namų teritorija uostamiesčio prieigose. Pačioje gyvenvietėje tokių takų nėra, todėl vietos gyventojams buvo itin nesaugu eiti pėsčiomis ar važiuoti dviračiu kelkraščiais. Vėlesniu projektu bus įrengiama trūkstama tako tarp Klaipėdos ir Kalotės atkarpa, kuri užtikrins susisiekimą tarp uostamiesčio ir gyvenvietės dviračiais bei pėsčiomis.

Šilutės rajone įrengiamas 1,56 km dviračių tako ruožas kelyje Nr. 4217 Šilutė–Rūgaliai–Povilai  (Šilutės miesto Aukštumalės gatvės atkarpoje nuo sankryžos su Klaipėdos gatve iki Šilutės miesto pabaigos). Šis takas užtikrins ne tik saugias ir patogias dviračių bei pėsčiųjų eismo sąlygas Aukštumalės gatvėje, tačiau turės teigiamos įtakos Šilutės miesto šiaurės vakaruose esančios miesto dalies pasiekiamumui pėstiesiems ir dviratininkams.

Kretingos rajone jau atlikti paruošiamieji darbai kelio Nr. 2303 Kretinga–Kūlupėnai ruožo rekonstrukcijai. Šiuo metu baigiama įrengti žemės sankasa, numatoma pradėti ir tako dangos konstrukcijos įrengimą. Atnaujinta minima atkarpa sujungs Kretingos miestą su Padvarių gyvenviete.

Pagrindinis dėmesys jau nuo šių metų pradžios skiriamas Kuršių nerijos pėsčiųjų ir dviračių tako Smiltynė–Nida rekonstrukcijai. Kritinės būklės takas sparčiai tvarkomas dviejuose ruožuose – atkarpoje nuo 2,1 km iki 15,567 km. Šią vasarą iš pagrindų atnaujintas takas jau leis pėstiesiems ir dviratininkams komfortiškai iš Naujosios perkėlos Smiltynėje pasiekti Juodkrantę.

Antroje 2023 m. pusėje naujų infrastruktūros atnaujinimo etapų pradžia numatoma likusiose tako Smiltynė–Nida dalyse. Galutinai užbaigus šio tako rekonstrukciją, saugiai ir patogiai keliauti dviračiais bus galima per visą Kuršių neriją – nuo Smiltynės perkėlos iki pat Nidos.

Planuojama, kad, įsibėgėjus šiems metams, pėsčiųjų ir dviračių įrengimo bei rekonstrukcijos darbai persikels ir į kitus Klaipėdos apskrities kelius bei atskirus jų ruožus.

Klaipėdos rajono savivaldybėje šiemet ketinama pradėti dar trijų pėsčiųjų ir dviratininkų takų su apšvietimu tiesimą ir įrengimą. Daugiau nei 6 km naujo tako atkarpa numatoma kelyje Nr. 2212 Klaipėda-Radailiai-Kretinga bei po maždaug 1 km atkarpą keliuose Nr. 228 Dauparai–Gargždai–Vėžaičiai ir kelyje Nr. 168 Klaipėda–Kretinga.

Trys projektai įrengiant pėsčiųjų ir dviračių takus šių metų viduriui numatomi ir Kretingos rajono savivaldybėje. Du iš jų bus itin svarbūs visai Klaipėdos apskričiai, kadangi nauji pėsčiųjų ir dviračių takai planuojami kelyje A11 Šiauliai–Palanga, šio kelio atkarpoje tarp 133 ir 141 km. Ši infrastruktūra turėtų būti išvystyta iki 2024 m. vasaros ir leistų dviračiais keliauti iš Kretingos į Palangą.

Šių metų pabaigoje planuojama ir nauja 1,6 km ilgio pėsčiųjų ir dviračių eismui pritaikyta atkarpa Kretingos rajono savivaldybėje esančiame kelyje Nr. 2308 Kretinga–Rūdaičiai–Žibininkai.

Primename, kad 2022 m. Susisiekimo ministerija pristatė nacionalinės dviračių ir pėsčiųjų infrastruktūros žemėlapį su sistemingai atnaujinama informacija apie esamus, šiuo metu tiesiamus ir rekonstruojamus bei apie būsimus takus. Žemėlapį rasti galite čia: https://gis.ktvis.lt/webappbuilder/apps/65/

Pranešimą paskelbė: Justina Šveikytė, LR Susisiekimo ministerija

Rekomenduojame

NaudotosKnygos.lt
J. Taminskas: Lietuva išgirsta – kasmetinės techninės apžiūros nebus privalomos

J. Taminskas: Lietuva išgirsta – kasmetinės techninės apžiūros nebus privalomos

Briuselyje vykstančiame Europos Sąjungos (ES) transporto, telekomunikacijų ir energetikos ministrų tarybos posėdyje nutarta leisti pačioms valstybėms apsispręsti dėl senesnių kaip 10 metų  automobilių techninių apžiūrų dažnio.  „Visuomet pabrėžėme, kad reikalavimas kasmet atlikti technines apžiūras nepagerintų eismo saugumo, tik sukeltų papildomą naštą vairuotojams. Mūsų duomenys aiškiai rodo, kad nors automobiliai Lietuvoje yra senesni, tačiau jie tvarkingi, […]


Ministras J. Taminskas pasirašė deklaraciją dėl tarptautinio paramos fondo Ukrainos transporto atstatymui įsteigimo

Ministras J. Taminskas pasirašė deklaraciją dėl tarptautinio paramos fondo Ukrainos transporto atstatymui įsteigimo

Tęsdamas vizitą Briuselyje, Lietuvos susisiekimo ministras Juras Taminskas kartu su Kanados, Ukrainos ir Švedijos kolegomis pasirašė deklaraciją dėl Ukrainos transporto infrastruktūros atstatymą remsiančio tarptautinio fondo įsteigimo. Tikimasi, kad fondas pradės veikti jau kitais metais. Anot J. Taminsko, Ukrainos atstatymas turi prasidėti dabar, nelaukiant karo pabaigos. „Kai galvojame apie Ukrainos susisiekimo atkūrimą, matome ne tik kelius […]


Didžiausia automobilių paroda pasaulyje – „SEMA Show“: driftas, superautomobiliai ir legendos, pribloškę žinomą lietuvį

Didžiausia automobilių paroda pasaulyje – „SEMA Show“: driftas, superautomobiliai ir legendos, pribloškę žinomą lietuvį

Didžiausias automobilių priedų, modifikacijų, pasirodymų ir aksesuarų verslo renginys pasaulyje – „SEMA Show” – jau daugiau nei pusšimtį metų sutraukia automobilių industrijos elitą iš viso pasaulio. Šiemet „Autogidas” suteikė automobilių entuziastui Norbertui Daunoravičiui (Norbei) galimybę vykti į šį uždarą, ne visiems prieinamą automobilių pasaulio epicentrą ir gyvai patirti tai, ką dauguma mato tik ekranuose – […]


Vilnius–Utena magistralė keičiasi iš esmės: kas laukia vairuotojų?

Vilnius–Utena magistralė keičiasi iš esmės: kas laukia vairuotojų?

Vienas unikaliausių Lietuvos kelių, magistralė Vilnius-Utena, šiandien keičiasi neatpažįstamai. Modernūs, lietuvio akiai dar neįprasti, tačiau specialistų patvirtinti kelio architektūros sprendimai mūsų kelius priartina prie vakarietiškų bei skandinaviškų kelių standarto. Tranzitinį eismą užtikrinančio kelio 40 kilometrų ilgio atkarpoje nuo Nemenčinės–Maišiagalos sankryžos iki Molėtų šiuo metu vyksta intensyvūs darbai: įrengiami nauji konstrukciniai sluoksniai, diegiamos modernios saugumo priemonės, […]


Daugiau nei pusė lietuvių vairuodami vis dar griebiasi telefono: ekspertė įvardijo, kas slypi už šio pavojingo įpročio

Daugiau nei pusė lietuvių vairuodami vis dar griebiasi telefono: ekspertė įvardijo, kas slypi už šio pavojingo įpročio

Telefonai sukurti tam, kad mus suartintų, todėl geriausiai veikia tuomet, kai vartotojai geba juos trumpam padėti į šalį. Naujausi duomenys rodo, kad atsispirti ekranų traukai darosi vis sunkiau: net 80 proc. lietuvių telefonais naudojasi darbo susitikimų metu, o daugiau nei pusė nevengia to daryti net vairuodami. Šie įpročiai atskleidžia, kad ekranai vis dažniau pasiglemžia dėmesį, […]


Keleivių srautas Lietuvos oro uostuose lapkritį augo

Keleivių srautas Lietuvos oro uostuose lapkritį augo

Lietuvos oro uostai (LTOU) lapkričio mėnesį aptarnavo per 526,5 tūkst. keleivių. Lyginant su 2024 metų lapkričio mėnesiu, LTOU paslaugomis naudojosi beveik 8 proc. daugiau keleivių. Vilniaus oro uoste lapkritį keleivių srautas siekė per 379 tūkst. aptarnautų asmenų, Kauno – per 111 tūkst., Palangos – daugiau kaip 36 tūkstančius. Lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai, Vilniuje keleivių […]