Baltijos šalių žmonių vairavimo įpročiai panašūs, tačiau šių valstybių vairuotojų rūpinimasis nuosavais automobiliais – labai skiriasi. Tyrimas parodė, kad mūsų šalies vairuotojai aktyviau nei latviai ir estai seka automobilio detalių būklę. Lietuvos vairuotojai daugiau nei latviai ir estai tikrina stabdžius ir tepalus. Estai dažniausiai iš visų Baltijos šalių vairuotojų prižiūri degalų kiekį bake. Skaičiai rodo, kad mažiausiai Baltijos šalių vairuotojams rūpi langų ir veidrodėlių priežiūra.
Tai atskleidė draudimo bendrovės „Gjensidige“ užsakymu „Nielsen“ atlikta reprezentatyvi Baltijos šalių gyventojų apklausa.
Tyrimo duomenimis, visų trijų Baltijos šalių vairuotojai labiausiai rūpinasi degalų kiekiu automobilio bake. Estijoje šiuos rodmenis seka 83 proc., Latvijoje – 75 proc., Lietuvoje – 72 proc. vairuotojų.
„Visi, kurie yra skaičiavę paskutinius degalų litrus iki artimiausios degalinės, yra išgyvenę tokią patirtį, kurios nenori kartoti. Įsibėgėjus vasarai, kai žmonės daugiau keliauja ne lėktuvais, o automobiliu, būtina dažniau žvilgtelėti į degalų bako rodmenis ir kelyje išvengti keblių situacijų, kurias vairuotojams sukelia netikėtai besibaigiantis kuras. Dauguma žmonių jų pristigę kviečia į pagalbą artimuosius ar skambina pagalbai kelyje“, – pasakoja draudimo bendrovės „Gjensidige“ Žalų departamento vadovė Viktorija Katilienė.
Statistika rodo, kad vairuotojai daug dėmesio skiria ir transporto priemonės tepalams, labiausiai jų kiekiu rūpinasi lietuviai. 58 proc. pastarųjų seka automobilio tepalų būklę. Taip pat elgiasi 47 proc. vairuojančių latvių ir 32 proc. estų.
„Lietuvos vairuotojai yra išsiugdę įprotį stebėti automobilio tepalų lygį variklyje. Būtina nepamiršti, kad variklio tepalus rekomenduojama pakeisti pravažiavus 15 tūkst. kilometrų. Tikslesnis intervalas nurodomas automobilio eksploatacijos žinyne, šią informaciją vairuotojui taip pat gali pranešti borto kompiuteris. Daugiau nei septynerius metus naudojamų automobilių vairuotojai tepalų patikrinimą turėtų atlikti dažniau – pravažiavus 1 tūkst.-1,5 tūkst. kilometrų. Svarbu atkreipti dėmesį, kad dėl variklio nusidėvėjimo ilgiau eksploatuojamų automobilio tepalus būtina keisti dažniau nei nurodyta žinyne. Jei šios patikros neatliksime, automobilio variklis susidėvės daug greičiau“, – sako draudikė.
Tyrimas parodė, kad stabdžių būkle aktyviausiai rūpinasi Lietuvos vairuotojai. Tai daro 55 proc. mūsų šalies vairuojančių žmonių, 51 proc. latvių ir 40 proc. estų.
Kalbant apie stabdžius, pasak draudikės, vairuotojams svarbu atkreipti dėmesį į stabdžių skysčio kiekį, stabdžių kaladėlių ir diskų būklę. „Laiku nepasirūpinus tinkamu stabdžių skysčio kiekiu, vairuotojai rizikuoja jų pačių bei keleivių saugumu ir netgi gyvybe. Esant per mažam stabdžių skysčio kiekiui bakelyje, oras gali patekti į stabdžių sistemą ir itin pabloginti transporto priemonės stabdymo funkciją. Susidėvėjus stabdžių kaladėlėms ir diskams, vairuotojai susiduria su tokia pačia rizika. Vos pastebėjus prietaisų skydelyje užsidegusią stabdžių nusidėvėjimo lemputę, būtina kuo skubiau šias detales pakeisti“, – pabrėžia draudimo bendrovės atstovė.
Jos teigimu, keičiant padangas, visada reikėtų patikrinti stabdžių diskų ir kaladėlių būklę. „Stabdžių diskai turi būti tolygiai pasidėvėję, be jokių įtrūkimų bei įrėžimų“, – patarė V. Katilienė.
Lietuvos vairuotojams labiau nei kaimyninių šalių vairuojantiems žmonėms svarbi ir jų transporto priemonių padangų būklė. Padangų būkle rūpinasi vos trečdalis estų, Lietuvoje tokių vairuotojų – 45 procentai.
„Automobilių padangas prižiūrintys vairuotojai turi įvertinti tris dalykus. Pirmiausia – padangos oro slėgį, kuris užtikrina tolygų padangos dėvėjimąsi ir automobilio stabilumą kelyje. Rekomenduojamas padangų slėgis nurodomas automobilio eksploatacijos knygelėje arba vairuotojo durų arkoje prie automobilio kėbulo pritvirtintoje lentelėje“ , – tvirtina draudimo bendrovės atstovė.
Jos teigimu, svarbus ir tinkamas padangų protektoriaus gylis. „Jo užduotis – išstumti vandenį, todėl kuo padangos protektoriaus gylis mažesnis, tuo vanduo išstumiamas blogiau. Tuomet tarp padangos ir kelio dangos susidaro vandens sluoksnis ir automobilis gali tapti nevaldomu, tai priklauso ir nuo greičio bei kelio dangos. Na, ir, žinoma stebėti, ar neatsiranda mechaniniai pažeidimai“, – sako V. Katilienė.
Ji pataria neužmiršti ir automobilio žibintų. „Juos pas specialistus sureguliuoti itin svarbu leidžiantis į ilgesnę kelionę arba žinant, kad keliauti teks tamsiu paros metu. Netinkamas žibintų aukštis bei švietimo intensyvumas yra rizikingas ne tik pačiam vairuotojui, bet ir gali akinti kitus eismo dalyvius“, – kalba draudimo bendrovės atstovė.
Tyrimas parodė, kad mažiausiai Baltijos šalių vairuotojams rūpi automobilių įbrėžimai, veidrodėlių ir langų priežiūra.
Pranešimą paskelbė: Kristina Jugulytė, PR Service
Elektriniai krautuvai tapo neatsiejama logistikos, sandėliavimo ir gamybos procesų dalimi. Kaip nurodoma tarptautiniame 2024 metų naudotų krautuvų reitinge, šios technikos gamintojų tarpe lyderio pozicijas užsitikrino Vokietijos įmonė „Linde“. Statistika kalba pati už save: šio gamintojo elektriniai krautuvai užėmė beveik 26 proc. naudotų krautuvų rinkos ir gerokai pralenkė konkurentus. Kuo šio gamintojo technika išsiskiria iš kitų […]
2025 m. kovo 20 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos ● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai) Seimas po svarstymo pritarė Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pataisoms, kuriomis siekiama patikslinti važiavimo su elektrinėmis mikrojudumo priemonėmis tvarką. Šiuo metu įstatyme nustatyta, kad jaunesni kaip 18 metų elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojai, važiuodami keliu, privalo būti užsidėję […]
Susisiekimo ministras Eugenijus Sabutis patvirtino Universaliosios pašto paslaugos (UPP) aprašą, kuriuo Lietuvos pašto paštomatų tinklas iki 2029 m. išaugs bene dvigubai ir perkops 700-us. Naujieji paštomatai bus įrengiami kaimuose ir miesteliuose, kuriuose gyvena bent 500 žmonių. Gyventojai jais galės ne tik siųsti bei gauti tarptautines siuntas, bet ir laiškus. „Sulaukdavome daug prašymų iš atokesnių vietovių […]
Sparčiai blogėjant susisiekimo infrastruktūros – kelių, tiltų ir viadukų – būklei bei sprendžiant nepakankamo finansavimo problemą, nuo kitų metų Lietuvoje turėtų pradėti veikti valstybinis Kelių fondas. Fondo lėšos padės mažinti šalies kelių degradaciją ir užtikrins susisiekimo infrastruktūros saugą. Skaičiuojama, kad jau kitąmet finansavimas šalies keliams, įskaitant šio fondo lėšas, turėtų siekti beveik 1 milijardą eurų. […]
Pirmadienį, kovo 17 dieną, atnaujinamas darbų keliuose sezonas. Tęsiami intensyvūs Kauno ir Kaišiadorių rajonuose esančio Krunos tilto rekonstrukcijos darbai. Renginyje prie Krunos tilto visuomenei buvo pristatyti tiek šio tilto rekonstrukcijos, tiek kiti didžiausi šiemet suplanuoti įgyvendinti projektai. Tarp jų – Tarandės tunelio statybos, tolesnė „Via Baltica“ ir kelio Vilnius–Utena rekonstrukcija, kiti numatyti įgyvendinti svarbūs darbai. […]
Susisiekimo ministras Eugenijus Sabutis kovo 17–18 dienomis dalyvaus Varšuvoje vyksiančiame neformaliame Europos Sąjungos (ES) transporto ministrų susitikime, kurį rengia šį pusmetį ES Tarybai pirmininkaujanti Lenkija. Susitikimo metu ministrai aptars būtinybę didinti transporto sektoriaus atsparumą, numatant papildomas ES investicijas dvejopos paskirties – civilinės ir karinės – infrastruktūros projektams plėtoti. Taip pat daug dėmesio bus skiriama ES […]