Vairuotojų elgesio ypatybės Baltijos šalyse: estai ratus mauna dygliuotomis padangomis, dalis apklaustų lietuvių dėvėtas padangas palieka prie šiukšlių konteinerių

Vairuotojų elgesio ypatybės Baltijos šalyse: estai ratus mauna dygliuotomis padangomis, dalis apklaustų lietuvių dėvėtas padangas palieka prie šiukšlių konteinerių

Lapkritį automobilių vairuotojai skuba į servisus – keisti padangų. Mat pagal Lietuvoje galiojančias Kelių eismo taisykles nuo lapkričio 10 d. iki balandžio 1 d. važinėti su vasarinėmis padangomis yra draudžiama. Draudimo bendrovės „If“ užsakymu visose trijose Baltijos šalyse atlikto tyrimo metu aiškintasi, kokiomis žieminėmis padangomis „apauti“ automobiliai rieda mūsų ir artimiausių kaimynų miestų gatvėmis. Ar Latvijoje ir Estijoje padangos pasirenkamos, naudojamos bei galiausiai utilizuojamos kitaip, nei Lietuvoje?

Dygliuotos padangos Lietuvoje naudojamos vis mažiau

Šaltuoju metų laiku daugiausia Lietuvos vairuotojų – apie 65 proc. – renkasi žiemines padangas. Pagal populiarumą antroje vietoje – universalios (kelių sezonų) padangos, jomis apmautais ratais varomų automobilių yra 25 proc. Tik 8 proc. automobilių Lietuvoje ant galinio lango gali užsiklijuoti lipduką, įspėjantį kitus vairuotojus apie apsnigtam, apledijusiam keliui labiau pritaikytas dygliuotas padangas.

„Skirtingų žieminių padangų pasirinkimą veikia ir vis labiau švelnėjančios žiemos, kuomet, pavyzdžiui, dygliuotų padangų poreikis mažėja, o važiuoti su universaliomis padangomis vairuotojams atrodo vis racionaliau. Visgi kai kurie specialistai tvirtina, jog Lietuvoje vairavimo sąlygos šiltuoju ir šaltuoju metų laiku – pernelyg skiriasi, todėl universalios padangos žiemą galėtų būti naudojamos tik tuomet, kai važiuojama retai ir labai atsargiai“, – sako Guoda Jasaitė, draudimo bendrovės „If“ transporto žalų grupės vadovė.

Latviai padangas renkasi labai panašiai kaip ir Lietuvoje. O štai šiauriausiai iš visų trijų Baltijos valstybių įsikūrusioje Estijoje pirmenybė teikiama žieminėms dygliuotoms padangoms – jomis ratus apmauna 62 proc. apklaustųjų. Likę Estijos vairuotojai žiemai renkasi universalias padangas.

Beje, visose trijose Baltijos šalyse padangomis dažniausiai rūpinasi vyrai. Iš visų apklausoje dalyvavusių asmenų, teigusių, jog būtent jie yra atsakingi už automobilio padangų keitimą, apie 80 proc. buvo vyrai.

Estų ir latvių padangos – naujesnės

Apklausos metu vairuotojų teirautasi ir kokio senumo padangomis yra „apauti“ jų vairuojami automobiliai. Paaiškėjo, jog Lietuvoje –  daugiausia antrus metus naudojamų padangų (37 proc.). Šiemet visiškai naujomis padangomis ratus apmovė apie trečdalis lietuvių. O 18 proc. automobilių į gatves išvažiavo su jau trečius metus naudojamomis padangomis.

Maksimalus padangų gamintojų nurodomas eksploatavimo laikas – iki 10 metų. Nors automobilių ekspertai kone vienbalsiai tvirtina, jog padangas, atsižvelgiant į jų būklę bei protektoriaus gylį, būtina keisti bent kas šešerius metus.

„Padangų naujumu latviai ir estai mus šiek tiek lenkia – ten didžiausią apklaustųjų grupę (35 proc.) sudaro vairuotojai, kurie šią žiemą ratus apmaus tik pirmus metus naudojamomis padangomis“, – teigia „If“ draudimo atstovė.

Ji atkreipia dėmesį, jog techniškai tvarkingos bei konkrečiam sezonui pritaikytos padangos yra vienas iš svarbiausių saugaus eismo veiksnių, o jei eismo įvykio priežastimi tampa eksploatacijai netinkamos arba sezonui nepritaikytos padangos, automobilio draudimas negalioja. 

Padangoms išlaidauti nelinkę

Pirkdami padangas, lietuviai teikia pirmenybę naujiems gaminiams – 81 proc. įsigyja naujas padangas, kiti 14 proc. – dėvėtas. Labai panašios tendencijos vyrauja Latvijoje ir Estijoje.   

Didžiuma lietuvių už vieną padangą pakloja nuo 31 iki 60 eurų (komplekto kaina: 124–240 eurų). Nors keli procentai apklaustųjų prisipažino vienai padangai išleidžiantys ir per 200 eurų. Latvijoje ir Estijoje pagrindinę grupę  taip pat sudaro už vieną padangą sumokantys 31–60 eurų.

„Vis dėlto šiose šalyse bent keliais procentiniais punktais daugiau yra perkančiųjų brangesnes padangas, kas galimai liudija naujesnį ir saugesnį šalių automobilių parką apskritai“, – komentavo G. Jasaitė.  

Visose trijose šalyse dominuoja 16 dydžio padangos. Antroje vietoje pagal populiarumą – 17 dydžio padangos, trečioje – 15-o ir mažesnės.

Nors visose trijose šalyse vairuotojai dažniausiai renkasi padangas vadovaudamiesi asmenine patirtimi ir kaina, tačiau nemažai jų pasitiki ir draugų ar pažįstamų, taip pat – automobilių serviso darbuotojų rekomendacijomis. Kas trečias apklaustasis padangas renkasi pagal gamintoją.

Kieno padangos vis dar gali atsidurti pamiškėje? 

Iš apklausos atsakymų justi vis labiau stiprėjančios ekologinės nuostatos – apie pusė visų trijų šalių vairuotojų teigė per paskutiniuosius trejus metus nebetinkamas utilizuoti, sudėvėtas padangas palikę automobilių servisuose. Dar apie trečdalis teigė priduodantys padangas į perdirbimo punktus. Visgi nemenka dalis – nuo 9 iki 17 proc. trijose šalyse – nebedėvimų padangų lieka gulėti garažuose.

„Tuo tarpu paliekantys padangas prie buitinių šiukšlių konteinerių, kas yra draudžiama, prisipažino 2 proc. lietuvių, 1 proc. – latvių, o estai tokį padangų „utilizavimo“ būdą, regis, jau bus išgyvendinę,“ – sakė „If“ draudimo atstovė. 6–8 proc. vairuotojų dėvėtas padangas parduoda. Po 2 proc. lietuvių ir latvių bei 1 proc. estų nurodė dėvėtas padangas paliekantys kitose vietose.

Reprezentatyvią gyventojų apklausą, šių metų spalio mėn., visose Baltijos šalyse draudimo bendrovės „If“ užsakymu atliko „KOG institutas“. Apklausoje iš viso dalyvavo 3015 respondentų. Apklausoje dalyvavo tik asmeniškai ar su kitu šeimos nariu už padangų savo automobiliui parinkimą bei keitimą atsakingi asmenys.

 

Apie „If“

„If“ yra pirmaujanti ne gyvybės draudimo bendrovė Skandinavijoje ir Baltijos šalyse, turinti daugiau nei 3,6 mln. klientų. 2019 m. jos pajamos iš draudimo veiklos siekė 4,5 mlrd. eurų. „If“ priklauso Suomijos „Sampo“ grupei, vienai didžiausių finansų įmonių grupių Šiaurės Europoje.

Pranešimą paskelbė: Milda Lomsargienė, „If P&C Insurance AS“ filialas

Kiti skelbimai:
 
Camper Oruga K200157 Multi – Assorted 40
 
Meu Cacho Meu Crush Conditioner Kondicionierius garbanotiems plaukams, 400ml
 
Camper Courb K100531 Grey 45
 
AUDIMAS Švelnūs modalo šortai 2111-249 High Rise Melange S
 
AUDIMAS Prigludusio sil. tamprūs džinsai 2011-142 Phantom W27/L30

Rekomenduojame

Išorinės reklamos prie valstybinės reikšmės kelių gali būti įrengtos tik už kelio apsaugos zonos ribų

Išorinės reklamos prie valstybinės reikšmės kelių gali būti įrengtos tik už kelio apsaugos zonos ribų

Išorinė reklama prie valstybinės reikšmės kelių gali būti įrengta tik už kelio apsaugos zonos ribų. Norint už kelio apsaugos zonos ribų įrengti reklamą, privaloma derinti veiksmus su sklypų savininkais. Leidimų tokio tipo reklamos įrengimui VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcija neišduoda. „Kelio apsaugos zonoje įrengti lauko reklamos stendus visų pirma yra nelegalu. Tačiau svarbiausias aspektas – […]

„Rail Baltica“ kelionę iš Vilniaus į Kauną sutrumpins iki 38 minučių

„Rail Baltica“ kelionę iš Vilniaus į Kauną sutrumpins iki 38 minučių

Kelionės tarp Vilniaus ir Kauno truks vos 38 minutes, Varšuvą, Rygą ir Taliną traukiniu pasieksime greičiau nei lėktuvu, o Vilniaus oro uostas bus lengvai pasiekiamas Lenkijos ir Latvijos gyventojams. Tai tik kelios pagrindinės naudos gyventojams ir verslui, įrengus projekto „Rail Baltica“ Kaunas–Vilnius jungtį, aptartos nuotoliniame susitikime „Rail Baltica“ Lietuvai: vertė regionams“ su Vilniaus regiono atstovais. […]

Susisiekimo ministerija apgailestauja dėl neišsamiai išdiskutuoto skaitmeninio radijo projekto

Susisiekimo ministerija apgailestauja dėl neišsamiai išdiskutuoto skaitmeninio radijo projekto

Susisiekimo ministerija atsiprašo dėl visuomenėje ažiotažą sukėlusio skaitmeninio radijo projekto, pasiūlius jį įtraukti į Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą (toliau – RRF). Viceministrė Agnė Vaiciukevičiūtė užtikrina, kad ministerijos politinė komanda dės pastangas, kad suinteresuotoms šalims nekiltų jokių abejonių dėl efektyvaus RRF lėšų panaudojimo ir jomis planuojamų finansuoti susisiekimo ministerijos projektų.  „Ministerija skubotai priėmė sprendimą […]

„Aukštaitijos siaurojo geležinkelio“ vadovo konkursas bus skelbiamas iš naujo

„Aukštaitijos siaurojo geležinkelio“ vadovo konkursas bus skelbiamas iš naujo

Siekdama pritraukti kuo daugiau pretendentų VšĮ „Aukštaitijos siaurasis geležinkelis“ direktoriaus pareigoms eiti, Susisiekimo ministerija informuoja, kad atšaukia balandį paskelbtą įstaigos vadovo konkursą ir artimiausiu metu skelbs naują. Balandį skelbtame konkurse dalyvavo trys kandidatai, tačiau tik vienas iš jų atitiko keliamus reikalavimus. „Neatsiradus dideliam kandidatų susidomėjimui pirmuoju konkursu, paskelbtu balandžio mėnesį, VšĮ „Aukštaitijos siaurasis geležinkelis“ dalininkų […]