Vairuotojai dažnai daro didelę klaidą: kodėl nevalia pavasarį pamiršti automobilio stiklų

Vairuotojai dažnai daro didelę klaidą: kodėl nevalia pavasarį pamiršti automobilio stiklų

Pavasarį vairuotojai ypatingą dėmesį turėtų skirti automobilių stiklų būklei ir jų švarai. Draudikai atkreipia dėmesį, kad šviečiant skaisčiai pavasario saulei geras matomumas kelyje yra itin svarbus. Vairavimo sąlygos, kai spigina saulė, kelyje yra kur kas pavojingesnės nei akinančios kitų transporto priemonių šviesos ar šlapia kelio danga. Dar viena sezoninė problema – stiklo įdaužos, kurios, pasak specialistų, trukdo matomumui.

„Pavasarį daugėja draudžiamųjų įvykių, susijusių su automobilių stiklų funkcionalumu, todėl svarbu žinoti, kad didesnis dėmesį transporto priemonės stiklams šiuo metu – sezoninė būtinybė. Vairuotojus pavasarį akina saulė, kurios padariniai būna ne tik avarinės situacijos, bet ir eismo nelaimės. Pastaraisiais mėnesiais taip pat padažnėja su stiklų skilimu ir įdaužomis susijusių draudžiamųjų įvykių. Kai akmenukai, atskrieję į transporto priemonės stiklą, jį pažeidžia ir suformuoja įdaužas. Tokie atvejai fiksuojami važiuojant ne tik žvyruota kelio danga, bet ir asfaltu, kuris po žiemos nutirpus sniegui aptrupa, o jo smulkios dalelės tampa sezonine rizika vairuotojams“, – sako draudimo bendrovės „Gjensidige“ Žalų departamento vadovė Baltijos šalims Viktorija Katilienė.

Nuostoliai dėl saulės – tūkstantiniai

Pasak draudikės, vairuotojus prie vairo pavasarį akina skaisti saulė, kuri itin pablogina matomumą ir per priekinį automobilio stiklą, ir per priekinius bei galinius veidrodėlius. „Statistika rodo, kad dažniausiai eismo nelaimės nutinka, kai vairuotojas, apakintas saulės, nespėja sustoti ir atsitrenkia į kitos transporto priemonės galą arba apvažiuodamas kliudo kitą objektą. Rečiau, tačiau saulės apakinti vairuotojai, deja, išvažiuoja į priešpriešinę eismo juostą arba su kita transporto priemone susiduria prasilenkdami. Tokios eismo nelaimės įvyksta, kai vairuotojas saulės apšviestame ruože nemato kelio ir jame esančių kliūčių bei kitų eismo dalyvių”, – kalba  V. Katilienė.

„Gjensidige“ duomenimis, praėjusiais metais įvyko 65 draudžiamieji įvykiai, kurių eismo nelaimės priežastimi yra įvardijama akinanti saulė. Pernai išmokėta beveik 36 tūkst. eurų draudėjų patirtai žalai atlyginti. Vidutinė žala sudaro nuo 1,3 tūkst. eurų. Didžiausia išmoka siekė 7,7 tūkst. eurų, kai eismo įvykio kaltininkas nepastebėjo priešais jį važiavusio automobilio ir į jį atsitrenkė.

Draudikė atkreipia dėmesį, kad didžiausia rizika būti apakintiems saulės yra anksti ryte bei prieš sutemstant – tada, kai rytinė ar besileidžianti saulė yra netoli horizonto linijos.

Įdauža – remontuojama, o skilimas – ne

Pasak „Carglass®“ direktoriaus Edvino Basakirsko, automobilio stiklus prižiūrėti būtina – svarbu pasirūpinti, kad jie visada būtų švarūs tiek iš išorės, tiek iš vidaus, nes nuo matomumo pro priekinį stiklą priklauso vairuotojo ir keleivių saugumas kelyje.

„Stiklų valymui reikia naudoti tinkamą ploviklį, pasirūpinti jo atsargomis ir nepamiršti išvalyti stiklo iš vidinės pusės. Svarbu įdėmiai apžiūrėti priekinį stiklą ir, pastebėjus pažeidimą, nedelsiant kreiptis į automobilių stiklų specialistą dėl stiklo įdaužos remonto bei tokiu būdu užkirsti kelią stiklo skilimui“, – pataria E. Basakirskas.

Vadovas atkreipia dėmesį, kad pastebėjus įtrūkimą automobilio stikle nereikėtų delsti: „Kiekviena įdauža anksčiau ar vėliau skils. Įdauža – tai tūkstančiai mikroįtrūkimų, kuriuose palaikoma nuolatinė įtampa, tereikia tik menko paskatinimo ir įdauža skils per visą stiklą. Įdaužos skilinėja nuo terminio arba fizinio poveikio, pavyzdžiui, esant staigiam temperatūrų skirtumui, važiuojant nelygiu keliu, per duobes, greitį ribojantį kalnelį ar tiesiog neatsargiai užkabinus šaligatvio bortelį. Svarbu žinoti, kad įdauža gali skilti net nuo trenkimo durimis. Tad pažeidimo, net mažiausio, nereikia ignoruoti.“

Eksperto teigimu, įdaužai skilus, nėra galimybės imtis jos remonto, tai – jau nebeįmanoma. „Tad atsiradus įdaužai, laikas nėra vairuotojo sąjungininkas: kuo ilgiau delsiate su remontu, tuo didesnė tikimybė, kad įdauža skils ir stiklo keitimas bus neišvengiamas. Visada remontuojame stiklus, kai įmanoma, keičiame – kai tai būtina“, – sako E. Basakirskas.

Jo teigimu, po žiemos kelių būklė visada yra prastesnė, daugiau duobių, nelygumų, akmenukų, todėl dėl važiavimo per duobes įdauža gali skilti. „Dėl didelio kiekio akmenukų kelyje yra didesnė priekinio stiklo pažeidimo rizika, kuomet iš po priekyje važiuojančio arba lenkiančio automobilio ratų akmenukas atšoka ir atsitrenkia į iš paskos važiuojančios transporto priemonės priekinį stiklą“, – pasakoja ekspertas.

E.Basakirskas atkreipia dėmesį ir į valytuvų svarbą. „Jie turi būti tvarkingi, gerai nuvalyti priekinį stiklą ir užtikrinti vairuotojams gerą matomumą. Lietaus lašai, kaip ir daužtas stiklas, trukdo aiškiam matomumui ir greitam susivokimui vairavimo aplinkoje, ypatingai pavojingose situacijose, kai reikalingas akimirksnis reagavimas“, – sako ekspertas.

Pastebėjus stiklo įdaužą, E. Basakirskas pataria užklijuoti ją lipduku, taip apsaugant ją nuo nešvarumų ir drėgmės.

Pranešimą paskelbė: PR Service, PR Service (UAB PIAR)

Rekomenduojame

NaudotosKnygos.lt
Kaune atidaryta nauja Pietrytinio aplinkkelio atkarpa

Kaune atidaryta nauja Pietrytinio aplinkkelio atkarpa

Amaliuose šią savaitę atverta pusantro kilometro atkarpa su naujais viadukais ir žiedinėmis sankryžomis. Tai ženkli dalis pirmajame Pietrytinio aplinkkelio darbų etape. Įgyvendinus visą projektą, naujoji trasa taps patogia ir greita jungtimi tarp A1 ir „Via Baltica“ magistralių. Maža to, apvažiavimas nukraus tranzitinį eismą nuo Petrašiūnų, taip sumažinant oro bei triukšmo taršą. Naujas transporto mazgas „Šių […]


Kelininkai ragina oponuoti Europos iniciatyvai leisti didesnių ir sunkesnių vilkikų eismą

Kelininkai ragina oponuoti Europos iniciatyvai leisti didesnių ir sunkesnių vilkikų eismą

Europos Sąjunga ruošiasi įteisinti didesnių gabaritų ir gerokai sunkesnių vilkikų eismą. Šiam sprendimui jau yra pritaręs Europos Parlamentas, laukia diskusijos Europos Taryboje. Lietuvos kelių sektoriaus verslo ir mokslo organizacijas vienijančios asociacijos „Lietuvos keliai“ vadovas Šarūnas Frolenko įspėja, kad šiam pokyčiui tinkamai nepasiruošus mūsų šalies gali laukti didžiuliai finansiniai praradimai. Sukels spartesnę kelių infrastruktūros degradacijąŠiuo metu […]


2024 m. pirmąjį ketvirtį kas antras lietuvis automobilį pirko lizingu, rinkoje – naujas žaidėjas

2024 m. pirmąjį ketvirtį kas antras lietuvis automobilį pirko lizingu, rinkoje – naujas žaidėjas

Transporto rinkos statistikos ir analizės duomenimis, per pirmuosius tris 2024 m. mėnesius Lietuvoje buvo įregistruotas 7401 automobilis, Latvijoje – 4664, o Estijoje 4716. Lietuvoje 56 proc. automobilių įsigyti lizingu. Tiesa, lyginant su praėjusių metų pirmojo ketvirčio duomenimis, lizingu įsigytų automobilių dalis krito apie 3 proc. Pasak bendrovės „Citadele Leasing“ filialo Lietuvoje vadovo Vaidoto Gursko, šis […]


Tyrimas: automobiliai su galingais varikliais į eismo įvykius patenka dažniau

Tyrimas: automobiliai su galingais varikliais į eismo įvykius patenka dažniau

Neseniai vairuotojo pažymėjimą įgijusiems vairuotojams dažnai patariama rinktis automobilį su silpnesniu varikliu, nes jį bus lengviau vairuoti. Visgi tai nėra visiška tiesa, nes galingesni automobiliai yra daug lengviau valdomi ir turi geresnę stabdžių sistemą. Kadangi nemažai automobilių praeityje yra patyrę apgadinimų, transporto priemonių ataskaitas teikianti įmonė „carVertical“ nusprendė išsiaiškinti, ar automobiliai su galingesniais varikliais dažniau […]


2023 metų Lietuvos oro uostų finansiniai rezultatai: į valstybės biudžetą sumokės 5 mln. eurų dividendų

2023 metų Lietuvos oro uostų finansiniai rezultatai: į valstybės biudžetą sumokės 5 mln. eurų dividendų

2023 metų Lietuvos oro uostų (LTOU) finansiniai rodikliai demonstravo teigiamas tendencijas, didžiausią įtaką jiems darė išaugę bendri skrydžių bei keleivių srautai. 2023 metus tris šalies oro uostus valdanti bendrovė baigė pelningai – grynasis pelnas sudarė 5,5 mln. eurų (2022 m. koreguotas grynasis pelnas buvo 6,6 mln. eurų). Svarbu paminėti, kad 2023 metais LTOU iš valstybės […]


Kelionė po Baltijos šalis: paslaugiausi vairuotojai – estai, lietuviai padėti sustoja rečiausiai

Kelionė po Baltijos šalis: paslaugiausi vairuotojai – estai, lietuviai padėti sustoja rečiausiai

Sugedus automobiliui ar kelyje panorus atlikti nenumatytą manevrą, vairuotojas gali itin greitai sulaukti kitų vairuotojų tolerantiškų veiksmų ir pagalbos. Praėjusį mėnesį atlikta gyventojų apklausa parodė, kad Estijoje gyvena paslaugiausi vairuotojai. Lietuvoje esame mažiausiai linkę sustoti pakelėje padėti kitiems, tačiau dažniausiai užleidžiame į kitą eismo juostą persirikiuojančias transporto priemones. Menkiausios galimybės persirikiuojant sulaukti kitų vairuotojų pagalbos […]