Užfiksuotas savaeigių purkštuvų rekordas

1

Užfiksuotas savaeigių purkštuvų rekordas

10 savaeigių purkštuvų viename lauke – tokia informacija nusiųsta Lietuvos rekordų agentūrai „Factum“ po ketvirtadienį  Saviečiuose, Kėdainių rajone vykusio renginio, kurį organizavo bendrovė „Dotnuva Baltic“.

Į svečius paprastai atvažiuojama automobiliais, autobusais. Tačiau į šį bendrovės „Dotnuva Baltic“ organizuotą renginį Kėdainių rajone jie skubėjo… savaeigiais purkštuvais. Paprastai tik laukuose matoma technika suskleidė savo sijas ir iš įvairių Lietuvos vietų suvažiavo į Saviečius, į žemės ūkio kooperatyvo „Mūsų ūkis“ laukus. Iki šiol daugiausiai purkštuvų viename lauke Europoje buvo susirinkę Olandijoje – septyni – toks fiksuotas rekordas. Taigi lietuviai turi visus šansus jį pagerinti.

„Savaeigiai purkštuvai – didelė, brangi technika, kurią ne kiekviena žemės ūkio bendrovė ar ūkininkas gali įsigyti. Tad norėjome sukviesti šios technikos savininkus susitikti, suburti tarsi tokį savotišką klubą, kuriame jie galėtų pabendrauti, pasidalinti patirtimi. Dar tik besiruošiantiems pirkti savaeigį purkštuvą tai buvo puiki galimybė vienoje vietoje pamatyti  tiek skirtingų  jų variantų. Tokios progos nebūna net per parodas“, – komentavo sprendimą fiksuoti tokį rekordą bendrovės „Dotnuva Baltic“ generalinis direktorius Darius Jaloveckas.

Kadangi savaeigis purkštuvas yra brangi technika, paprastai ūkininkai jį renkasi keletą metų, žvalgosi po parodas, lankosi pas gamintojus. Ir šiame renginyje viešėjęs Roeland Coopman, „Agrifac“ pardavimų skyriaus vadovas sulaukė daug ūkininkų klausimų apie šios technikos privalumus.

Per metus gali nupurkšti… Panevėžį

Siekti rekordo susirinkę 10 savaeigių purkštuvų „Agrifac“ įvažiavo į lauką įspūdinga kolona. Fiksuojant rekordą jie vienu metu ištiesė savo purškimo sijas, kurių bendras plotis –  300 m, ir visi  5 minutes atliko purškimą. O purkšti jie būtų galėję tikrai ilgai, nes bendra purkštuvų bakų talpa – 50 tūkst. litrų.

Savaeigiai purkštuvai – didelė, galinga technika. Keli įdomesni savaeigių purkštuvų „Agrifac“ parametrai: didžiausia jų bako talpa – 8 t; plačiausia prošvaisa –  2 m; plačiausios sijos – 36 m. Per metus savaeigis „Agrifac“ purkštuvas nupurškia nuo 5.000 iki 10.000 ha (arba 50–100 kv. km), t.y. plotą, prilygstantį Panevėžio miestui (52 kv. km). Ir reikia įvertinti, kad tai technika, kuri dirba ne ištisus metus, o tik per sezoną.

Na,  o visi dešimt į renginį susirinkusių savaeigių  purkštuvų per metus nupurkštų 50.000-100.000 ha (arba 500-–1000 kv. km) plotą, palyginti – bendras Vilniaus ir Klaipėdos plotas – 499 kv. km. Vėlgi – per sezoną.

Beje, per renginį Lietuvos savaeigių purkštuvų parkas pasipildė dviem naujais „nariais“ – jų rakteliai įteikti naujiems savininkams: renginio vietos šeimininkui – kooperatyvo „Mūsų ūkis“ direktoriui Aušriui Macijauskui ir Ėriškių žemės ūkio bendrovės (Panevėžio r.) vadovui Gyčiui Giedraičiui.

Padeda sutaupyti iki keliasdešimt tūkstančių eurų

Kodėl savaeigiai purkštuvai pastaruoju laiku taip populiarėja? Atsakymas paprastas –  modernus ir efektyvus savaeigis purkštuvas ūkyje gali padėti sutaupyti iki kelių dešimčių tūkstančių eurų per metus. Kaip? Vienas iš taupymo būdų – didelės talpos bakas, leidžiantis kuo ilgiau dirbti lauke ir taip sumažinti degalų sąnaudas bei purkštuvo nusidėvėjimą.

Kitas svarbus faktorius – purškimo laikas.  „Purškimo laiko ekonomija labai aktuali, pavyzdžiui, rapsų augintojams, nes saugant bites neleidžiama šių kultūrų chemikalais purkšti dieną. Dirbant vasarą, kai naktys trumpos, laiko sąnaudos yra labai svarbus veiklos efektyvumo veiksnys. Tad šiuo atveju ypač praverstų savaeigis purkštuvas su dideliu baku“, – sako bendrovės „Dotnuva Baltic“ produktų vadybininkas Algimantas Gyvis.

Dar viena taupymo galimybė – „Agrifac“ savaeigiuose purkštuvuose įdiegta viena pažangiausių technologijų – išskirtinė skysčio išpurškimo sistema „HighTechAirPLUS“. Ji suteikia galimybę kokybiškai išpurkšti net ir mažesnius nei 100 l/ha skysčio kiekius. Skystis iš purkštukų išstumiamas su papildomu oro srautu, kuris jį skaido į norimo dydžio lašelius. Operatorius turi galimybę pasirinkti reikiamą lašelio dydį priklausomai nuo oro sąlygų. Tam nereikės keisti purkštukų, darbinio greičio ar kitų parametrų. Užteks tik kompiuterio ekrane nustatyti norimo lašelio dydžio simbolį.

Ši technologija norimą lašelio dydį užtikrina nepriklausomai nuo purkštuvo važiavimo greičio. Atlikti bandymai parodė, kad sunaudojant 100 litrų hektarui, pasėlių padengimo kokybė buvo geresnė nei naudojant įprastinius viensraučius ar dvisraučius purkštukus. O naudojant 8 tonų talpos purkštuvą, vieno bako skysčio užtenka kokybiškai nupurkšti net 80 hektarų.

Ir dar vienas šių savaeigių purkštuvų privalumas – aukštis, manevringumas: tai padeda dirbti nežalojant pasėlių.

Nuotraukose: renginio vaizdai.

Pranešimą paskelbė : Kristina Jugulytė, PR Service

Kiti skelbimai:
 
Lakštinė stangrinanti veido kaukė, 25 ml
 
HELLY HANSEN Koppervik Black/Ebony/Grey Fog 45
 
Vagabond Kenova 4457-201 Black 36
 
HELLY HANSEN Seraphina Women's Oatmeal/Natura/Cement 38
 
REIMA Ivalo Black 36

Kaip prižiūrėti dyzelinių automobilių ekologines sistemas?

  Dyzelinis automobilis su įdiegtomis ir tinkamai veikiančiomis išmetamųjų dujų neutralizavimo sistemomis, palyginus su benzinu veikiančiu automobiliu, yra ne tik taupesnis, bet ir nenusileidžia ekologiniais rodikliais, o CO2 emisija yra mažesnė – tai patvirtino Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) mokslininkų atliktas tyrimas. Tačiau ne visi vairuotojai žino, kaip automobiliuose įdiegtas ekologines sistemas prižiūrėti. Tad ar […]

  Straipsniai »
Ribotos judėsenos žmonių kelionės lėktuvu – ką svarbu žinoti?

Ribotos judėsenos žmonių kelionės lėktuvu – ką svarbu žinoti?

Ruošiantis kelionei lėktuvu, norisi, kad ji būtų sklandi jau nuo pat atvykimo į oro uostą. Savo ruožtu oro uostai stengiasi užtikrinti, kad kelionė būtų maloni visiems keliautojams, įskaitant ir ribotos judėsenos žmones. Šiems keleiviams pravartu žinoti apie būtent jiems skirtas paslaugas, kuriomis galima pasinaudoti oro uoste. Kelionė į oro uostą – greita ir paprasta „Lietuvos […]

  Straipsniai »

Susisiekimo ministras: perskirstyta 3,3 mln. eurų rezervinių lėšų Lietuvos keliams

 Atsižvelgiant į šiemet kelių rekonstravimo projektuose sutaupytas ar nepanaudotas lėšas, Susisiekimo ministerijos siūlymu perskirstyti 3,3 mln. eurų rezervinių Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo lėšų. Tam Vyriausybė pritarė 2019 m. spalio 30 dieną. „Perskirstomos lėšos teks kelių objektams, kuriuose darbai jau atlikti arba bus atlikti iki šių metų pabaigos. Taip pat atsižvelgėme į papildomai gautus […]

  Straipsniai »

Nuoseklus Lietuvos oro uostų augimas – stebimas visų finansinių rodiklių kilimas

Lietuvos oro uostai ir toliau skaičiuoja augančius finansinius rodiklius. Apžvelgus pirmuosius 9 šių metų  mėnesius suskaičiuota, jog lyginant su praėjusiais metais, bendros pajamos didėjo 13 proc. ir siekia beveik 37 mln. eurų. Lietuvos oro uostai pažymi, kad didėjo ir  aviacinės – skrydžių, keleivių aptarnavimo, krovinių gabenimo, ir neaviacinės veiklos – patalpų nuomos, maitinimo įstaigų, įvairių […]

  Straipsniai »