Užburtas elektromobilių ratas: išeiti iš jo gali padėti ir verslas

Nepaisant skiriamos paramos už tradicinio automobilio iškeitimą į elektrinį, Lietuvoje šios aplinkai draugiškos transporto priemonės vis dar išlieka gan retas reiškinys. Vienas pagrindinių stabdžių –nepakankamai išplėtotas įkrovimo tinklas. Nors valstybė žada tinklą plėsti, iš užburto rato padėti ištrūkti gali ir verslo iniciatyvos.

Lietuva yra trečia mažiausią elektromobilių įkrovimo stotelių tinklą turinti šalis tarp 27 Europos Sąjungos valstybių, rodo Europos automobilių gamintojų asociacijos (ACEA) 2020  m. duomenys. Anot elektromobilių įkrovimo stoteles žyminčio tinklalapio „Plugshare.com“, Vilniuje yra įrengta tik apie 120 viešų arba pusiau viešų stotelių.

Pastebima, kad nemokamų įkrovimo stotelių skaičius paskutiniais metais sumažėjo. Anksčiau miesto gyventojai savo elektromobilius galėjo įkrauti prie didžiųjų prekybos ir pramogų centrų, tačiau dabar tai padaryti gali tik kai kurių prekybos vietų stovėjimo aikštelėse.

Šiuo metu atsižvelgdami į bendrojo naudojimo įkrovos taškų stoką, elektromobilius įsigyjantys gyventojai dažniausiai patys pasirūpina įkrovimo galimybėmis, sako Laurynas Boguševičius, automobiliais prekiaujančios įmonės „Deals on Wheels“ įkūrėjas.

„Didžioji dalis tų, kurie įsigyja elektromobilį, įsirengia krovimo stoteles savo nuosavo namo kieme arba naudojasi tomis, kurios yra įrengtos privačiose darbovietės kiemuose ir privačiose daugiabučių stovėjimo aikštelėse. Neturėdami šių galimybių, žmonės elektromobilio neperka, nes jį pakrauti mieste ir nepatogu, ir brangu“, – pastebi L. Boguševičius.

Susisiekimo ministerija tikisi iki 2030 metų elektrinių automobilių įkrovimo tinklą išplėsti – planuojama įrengti 60 tūkst. elektromobilių įkrovimo prieigų, iš kurių 6 tūkst. būtų viešosios arba pusiau viešosios. Tačiau L. Boguševičiaus teigimu, šis užmojis gali būti per platus.

„Valstybinės institucijos neturi tokių stotelių infrastruktūros kūrimo ir išlaikymo patirties. Tai įrodo ir paprastas pavyzdys – krovimo prieigų įrengimo sąmatoje nėra išlaidų eilutės, susijusios su stotelių priežiūros kaštais, kurie pareikalaus daugiau pinigų nei pats įrengimo procesas. Todėl visgi protingesnis sprendimas būtų pasiremti Vakarų Europos šalių patirtimi – jose sudaromos sąlygos toliau į ateitį žvelgiančiam, patyrusiam verslui plėtoti ir išlaikyti tokį įkrovos taškų tinklą“, – sako L. Boguševičius.

Siūlydami elektromobilių vietas – žvelgia į ateitį

Nors šiuo metu Lietuvoje skaičiuojama vos 6440 grynųjų elektromobilių ir įkraunamų hibridinių automobilių, daugėja NT plėtotojų, kurie tiki, kad jau dabar reikia planuoti projektus taip, kad juose būtų numatyta daugiau vietos elektromobiliams.

„Plėtodami naujus projektus siekiame ne tik atitikti besikeičiančius gyventojų lūkesčius projektų estetikai ir technologiniams sprendimams, tačiau ir aplinkos tausojimui. Dėl to, nepaisant kol kas mažo dabartinio elektromobilių populiarumo, nusprendėme mūsų projekto „Skylum“ požeminėje aikštelėje, gyventojui pageidaujant, įrengti krovimo stotelę jo automobilio stovėjimo vietoje“, – sako NT plėtojimo bendrovės „Omberg“ Plėtojimo direktorius Romanas Stoliarenko.

Pasak atstovo, tikimasi, kad būsimi gyventojai, sužinoję, jog yra patogi galimybė įkrauti elektromobilį savo daugiabučio požeminėje aikštelėje, ryšis įsigyti elektromobilį ir taip prisidėti prie aplinkos tausojimo. Bendrovė ruošiasi patenkinti visų esamų ar būsimų elektromobilių savininkų lūkesčius ir kiekvienam pageidaujančiam įrengti greito krovimo asmeninę elektromobilių krovimo stotelę, kurios automobilius pakraus per kelias valandas.

„Mes tikime, kad tiek valstybės politikos, tiek atsakingo verslo iniciatyvos netrukus paskatins spartesnį elektromobilių bumą Lietuvoje. Jo pradžią jau matome dabar – šių metų rugsėjį įkraunamų automobilių skaičius buvo 80 proc. didesnis nei pernai tuo pačiu metu“, – sako R. Stoliarenko.

Būtinybei privačiuose namų kiemuose ar požeminėse aikštelėse įrengti įkrovimo taškus pritaria ir L. Boguševičius.

„Visuomenėje yra susiformavęs elektromobilių ir jų įkrovimo vietų paklausos ir pasiūlos uždaras ratas. Iš jo ištrūkti pavyks tik tada, kai kritinis kiekis namų ūkių įsigis elektra varomas transporto priemones ir turės galimybę jas pasikrauti namų aplinkoje įrengtuose krovimo taškuose. Tada tie, kurie įrengia įkrovimo stoteles suvoks, kad rinka yra ir pasirūpins tinklo plėtra, didinančia bendro naudojimo stotelių pasiūlą“, – priduria L. Boguševičius.

Pranešimą paskelbė: Greta Jankaitytė, UAB „Gravitas Partners”