Lietuvos transporto saugos administracija (LTSA) skyrė 200 eurų administracinę baudą asmeniui, kuris šių metų rugsėjo 2 d. ribojamojoje geografinėje zonoje Vilniaus oro uoste pakėlė droną.
Atlikus administracinio nusižengimo tyrimą, nustatyta, kad UAB „Teltonika“ pasamdytos filmavimo dronu paslaugas teikiančios įmonės atstovas 2025 m. rugsėjo 2 d. teritorijoje, kuri yra URVI12 ribojamojoje 0 m. geografinėje zonoje, skraidino droną aukščiau nei 60 m. nuo žemės paviršiaus.
Tokiais veiksmais buvo pažeista patvirtinta ir su AB „Oro navigacija“ suderinta paraiška, kurioje planuojamas skrydžio aukštis buvo nurodytas iki 60 m. nuo žemės paviršiaus. Nesilaikydamas numatyto ir suderinto paraiškoje skrydžio aukščio nuo žemės paviršiaus, filmavimo paslaugas teikiančios įmonės atstovas padarė administracinį nusižengimą, numatytą LR ANK 393 str. 8 d. Už tai numatyta bauda nuo keturių šimtų iki aštuonių šimtų eurų.
Pagal Administracinių nusižengimų kodeksą asmeniui, kuris sutinka su protokole surašytu sprendimu, skiriama pusė ANK straipsnyje nustatytos minimalios baudos. Asmuo su LTSA sprendimu sutiko ir 200 eurų baudą sumokėjo tą pačią dieną.
Dronų naudojimą griežtai reglamentuoja teisės aktai
Kiekvienas, leidžiantis droną privalo atminti, kad jų naudojimą apibrėžia Europos Komisijos reglamentai ir nacionalinės taisyklės. Vykdant skrydžius ypatingai svarbu atsižvelgti į oro erdvės ribojimus: pilotas privalo susipažinti su AB „Oro navigacijos“ pateiktu žemėlapiu dėl draudžiamųjų zonų ir kitų oro erdvės apribojimų.
Bepiločiais orlaiviais draudžiama skraidyti oro uostų ir aerodromų oro eismo zonose, virš strateginės reikšmės objektų, pasienio zonoje ir kitose ribojamose zonose, neturint atitinkamų leidimų.
Norint skristi virš visų Lietuvos tarptautinių oro uostų nustatytose ribojamosiose geografinėse zonose reikia atsižvelgti į konkrečios vietovės apribojimus, t. y. koks yra nustatytas ribojamasis aukštis iki kurio nereikia suderinti paraiškos su “Oro navigacija” dėl skrydžio bepiločių orlaivių sistemų geografinių zonų vertikalių ribų valdomojoje oro erdvėje. Jeigu jo neužtenka, pateikti paraišką ir ją suderinus jau vykdant skrydį griežtai laikytis sutarto maksimalaus aukščio nuo žemės paviršiaus.
Draudžiamose geografinėse zonose galima vykdyti skrydžius tik gavus draudžiamos zonos savininko leidimą. Visai aviacijai draudžiamose zonose reikalingas Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų leidimas. Neturint atitinkamų leidimų ar kvalifikacijos bei registracijos pažymėjimų gali būti taikoma administracinė atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą. Gali būti skiriama bauda, o tam tikrais atvejais gali būti paskirta bauda ir bepiločio orlaivio konfiskavimas.
Net ir turint visus atitinkamus leidimus galioja taisyklė, kad pilotuojamas lėktuvas visuomet turi pirmenybę prieš droną.
Stiprinant Lietuvos oro erdvės apsaugą, Susisiekimo ministerija yra patvirtinusi ribojamųjų zonų tinklą oro erdvėje virš visos Lietuvos teritorijos. Anot susisiekimo ministro Juro Taminsko, šis tinklas suteikia kariuomenei galimybę greitai ir tiksliai reaguoti į oro erdvės pažeidimus, ypač tuos, kuriuos sukelia bepiločiai orlaiviai.
Pranešimą paskelbė: Ligija Kliunkienė, LR Susisiekimo ministerija
AB „Kelių priežiūra“ visuomenei atveria informaciją apie krašto keliuose planuojamus „dešiniojo rato“ dangos pažaidų tvarkymo darbus. Nuo šiol gyventojai gali vienoje vietoje matyti, kuriuose ruožuose šiemet bus vykdomi darbai – parengtas ir viešai pristatomas planuojamų darbų žemėlapis. Krašto kelių „dešiniojo rato“ provėžų tvarkymo programa orientuota į kritinių dangos pažaidų šalinimą intensyviausio eismo ruožuose, kur vyrauja […]
Mažėjant siunčiamų popierinių laiškų apimtims, pašto sektoriui vis sunkiau remtis tradiciniu veiklos modeliu. Šveicarijoje dirbančio „Swiss Post“ transporto departamento vadovo ir valdybos nario dr. Aurimo Vilkelio teigimu, ateityje paštas nebegalės išsilaikyti vien iš laiškų ir siuntų pristatymo, todėl turės ieškoti naujų funkcijų – nuo elektroninės komercijos ir duomenų sprendimų iki platesnio vaidmens valstybės logistikoje. Anot […]
Eismas šiandien tampa ne tik judėjimo, bet ir emocinės savikontrolės išbandymu. Nuolatinis skubėjimas, įtemptos dienotvarkės ir informacinis triukšmas persikelia ir į kelią – čia net ir racionalūs žmonės kartais reaguoja impulsyviai. Psichologė Kristina Jievaitienė paaiškina, kad tai nėra atsitiktinumas: „Eismas – greitas, dinamiškas procesas, kartais žmonės streso būsenoje pirmiau padaro, vėliau galvoja. Veikia streso elgesio […]
Vokietijos automobilių gamintoja „Volkswagen“ pristato iš esmės atnaujintą vieno populiariausių elektromobilių Europoje versiją – „ID.3 Neo“, taip pradėdama naują savo elektrinių modelių sėkmės istorijos etapą. Naujas modelio pavadinimas žymi esminius pokyčius: išraiškingą išorės dizainą, atnaujintą interjerą, pažangias elektrines sistemas ir papildomas skaitmenines technologijas. Iš pagrindų pasikeitęs „ID.3 Neo“ žada nustatyti naujus standartus kompaktiškų elektromobilių segmente. […]
Prastos būklės kelias ir susidėvėjęs takas pėstiesiems Neries krantinėje jau greitai liks praeityje – balandžio 20 dieną startuoja gatvės atnaujinimas. Kapitalinis remontas pradedamas nuo P. Vileišio tilto pusės, ties susikirtimu su A. Kriščiukaičio gatve. Darbai apims abi eismo juostas, todėl tiek vairuotojai, tiek ir penktojo troleibuso maršruto keleiviai raginami atkreipti dėmesį į pasikeitimus. Pokyčiai Neries […]
Briedis, stirna ar šernas, netikėtai išnirę į kelią, – scenarijus, su kuriuo susiduria vis daugiau Lietuvos vairuotojų. Draudikų duomenys patvirtina nerimą keliančią tendenciją: susidūrimų su laukiniais gyvūnais Lietuvos keliuose daugėja. Vien per 2025 metus tokių žalų skaičius augo beveik penktadaliu, o bendra jų vertė per nepilnus trejus metus jau perkopė 5 mln. eurų ribą. Pavojus […]