Traumos biomechanikos profesorius iš Šveicarijos atskleidė, kaip gali atrodyti ateities automobiliai

Traumos biomechanikos profesorius iš Šveicarijos atskleidė, kaip gali atrodyti ateities automobiliai

Šveicarijos federalinio technologijos instituto (ETH Zurich) profesorius dr. Kai-Uwe Schmittas šiais metais Vilniaus Gedimino technikos universitete (VGTU) viešėjo ir paskaitas apie traumos biomechaniką skaitė jau ketvirtą kartą. Traumos biomechanika yra mokslinių tyrimų sritis, kuri nagrinėja įvairių sužeidimų biomechaniką, t. y. kokie mechanizmai ir priežastys lemia vienokią ar kitokią traumą.

Pokalbyje apie transporto priemonių saugumo naujoves profesorius iš Šveicarijos atskleidė, kaip laikui bėgant keitėsi keliuose patiriamos traumos, kokios pagrindinės saugaus transporto problemos sprendžiamos šiuo metu ir kaip gali atrodyti ateities automobiliai.

Prieš 3 metus viešėdamas VGTU sakėte, kad net pačios moderniausios technologijos nepadės apsisaugoti nuo nelaimių ir traumų naudojantis transportu, jei patys nesisaugosime. Ar per tą laiką kas nors pasikeitė?

Galima pastebėti, kad žmonės dabar yra daug labiau linkę rūpintis savo saugumu. Jiems svarbu žinoti, kad jų gyvybe ir sveikata yra pasirūpinta, dėl to naudodamiesi transporto priemonėmis jie linkę skirti daugiau dėmesio saugumui užtikrinti. Taip yra tiek kalbant apie automobilių vairuotojus, keleivius, tiek apie kitų transporto priemonių naudotojus, todėl net ir rinkdamiesi alternatyvas jie dažniau linkę dėvėti šalmus, apsaugas, šviesą atspindinčius rūbus.

Viešėdamas Lietuvoje taip pat pastebėjau, kad žmonės čia aktyviai nešioja atšvaitus. Tai nėra įprasta praktika Šveicarijoje, nors ir stengiamasi šį įprotį išugdyti. Turime ne vieną kampaniją, skirtą pėsčiųjų matomumui kelyje gerinti, kurios skatina nešiotis atšvaitus ir dėvėti šviesą atsispindinčius rūbus, bet dar negalime pasigirti puikiais rezultatais. O vaikštant Lietuvos gatvėmis atrodo, kad visi dėvi ar turi su savimi ką nors atspindinčio šviesą. Tai maži dalykai, bet tikrai veikia.

Kaip per šį laiką pasikeitė transporto priemonių saugumo sistemos?

Galima išskirti vis labiau taikomą aktyvų saugumą (angl. active safety), kai transporto priemonė kameromis ir jutikliais pati stebi aplinką, reaguoja į situacijas ir įspėja vairuotoją, padėdama išvengti pavojingų situacijų.

Svarbu išskirti ir faktą, kad daugelio šalių statistika rodo, jog automobilių avarijų, pasibaigiančių vairuotojų ar keleivių mirtimis, sparčiai mažėja. Dėl šios priežasties dėmesys vis labiau krypsta į pėsčiuosius, dviratininkus, motociklininkus, motorolerių vairuotojus, elektrinių transporto priemonių naudotojus – tuos, kuriuos galima vadinti lengviau pažeidžiamais eismo dalyviais. Todėl jiems dabar kuriami naujoviški šalmai, apsaugos, pavyzdžiui, rinkoje jau galima rasti motociklininkams pritaikytus švarkus su juose įtaisytomis oro pagalvėmis.

Gal pastebite, kad kaip nors pasikeitė patiriamų traumų pobūdis?

Laikui bėgant patiriamos traumos labai keitėsi. Į gatves išriedėjus pirmiesiems automobiliams, sužeidimai avarijų metu dažniausiai būdavo mirtini – vairuotojai ir keleiviai patirdavo sunkias galvos ir krūtinės traumas. O štai šiuo metu mes dirbame, pavyzdžiui, analizuodami kojų traumas. Tai nėra gyvybei pavojingas sužeidimas, bet jis labai prisideda prie gyvenimo kokybės užtikrinimo. Šis pavyzdys rodo, kad dabar dėmesys skiriamas kitokio pobūdžio traumoms. Kai dabar automobiliuose visos kitos saugos sistemos yra taip stipriai pažengusios, kad vairuotojai ir keleiviai avarijos atveju turi didelę tikimybę išgyventi, kuriamos net oro pagalvės, skirtos apsaugoti kojas. Tad pokytis laikui bėgant yra akivaizdus – anksčiau niekam nerūpėjo pėdos trauma, nes buvo svarbiau apskritai išgyventi.

Daug kalbama apie autonominius automobilius. Ar jie saugesni vairuotojui, kitam eismo dalyviui?

Kol kas gana sunku daryti išvadas apie jų saugumą, nes turime dar mažai patirties su šiais automobiliais. Žvelgiant į autonominių automobilių vidų, galime pastebėti, kad kol kas jie vis dar atrodo labai panašūs į įprastus automobilius. Tačiau ateityje autonominių automobilių interjeras turėtų visiškai pasikeisti. Pavyzdžiui, jei nebelieka vairuotojo, gal galima apsukti jo sėdynę ir taip turėti 4 žmonių grupę, sėdinčią kartu? Nebelieka tikslo sėdėti vienam už kito, kaip kad įprasta šiandien. Tokiu atveju mums vėl teks iš naujo permąstyti saugumo sistemas. Kol kas net autonominėse mašinose žmonės sėdi taip pat, kaip įprastose, todėl turi veikiančius saugos diržus ir oro pagalves. Jei sėdynės pasisuks – oro pagalvės praras prasmę.

Kalbant apie kitus eismo dalyvius, autonominių automobilių gamintojai dabar aktyviai pasitelkia kameras, jutiklius, kad būtų galima užfiksuoti viską, kas vyksta aplink automobilį, ir taip reaguoti į situacijas, pavyzdžiui, jei pėsčiasis kerta gatvę ar netoliese yra dviratininkas. Tad pagrindinis tikslas yra užtikrinti, kad autonominiai automobiliai būtų saugūs žmonėms: ir esantiems viduje, ir aplink.

Kokios pagrindinės saugaus transporto problemos sprendžiamos šiuo metu?

Kadangi vis labiau populiarėja elektrinės transporto priemonės – riedžiai, paspirtukai, dviračiai ar kt., dabar aktyviai atliekami tyrimai siekiant nustatyti, ar tokios priemonės gali būti naudojamos gatvėse ir kaip apsaugoti jais važiuojančius žmones. Pavyzdžiui, Šveicarijoje riedžiais važinėti viešose vietose yra uždrausta, nes nėra oficialiai įteisintų taisyklių, atskiros juostos elektrinėms transporto priemonėms. Kyla natūralus klausimas, kur jos turi važiuoti: šaligatviais ar dviračių takais? O gal gatvėje kartu su automobiliais? Gal jie turėtų gauti savo atskiras eismo juostas, bet kaip tada padalyti jau ir taip labai ribotą erdvę?

Šveicarijos parlamentas mano, kad riedžiai turėtų būti leidžiami, nes jie tausoja aplinką, skatina žmonių judėjimą. Šiuo metu atliekame daugybę tyrimų, bandymų. Didžiausias sunkumas, su kuriuo susiduriame, yra duomenų ir statistikos trūkumas, kadangi ši transporto priemonė dar labai nauja. Dėl to eksperimentus turi atlikti savanoriai, o mes vertiname, kaip tai sudėtinga, pavojinga, bandome nustatyti, ar reikalingi papildomi saugos elementai.

***

Dr. Kai-Uwe Schmittas yra Ciuricho universiteto ir Federalinio politechnikos instituto profesorius, Tarptautinės sužeidimų biomechanikos tarybos sekretorius (IRCOBI), Šveicarijos Vyriausybės federalinio kelių biuro konsultantas, Nelaimingų atsitikimų mechanikos darbo grupės (AGU Zurich) partneris, valdybos narys ir vyriausias tyrėjas, pasauliniu lygiu pripažintas mokslininkas, gavęs daugybę apdovanojimų už savo mokslinį darbą automobilių transporto saugumo srityje, dalyvavęs ir vadovavęs dešimtims įvairių mokslo projektų, kurie susiję su žmonių saugaus transportavimo įvairiomis transporto priemonėmis tyrimais ir problemų sprendimais taikant šiuolaikinius biomechanikos mokslo metodus.

Pranešimą paskelbė: Agnė Augustinaitė, Vilniaus Gedimino technikos universitetas

Kiti skelbimai:
 
ONE For ALL Wall mount, WM 6211, 13-42 “, Fixed, Maximum weight (capacity) 40 kg, Black
 
Evelatus Case 1 with metal plate Huawei P20 Pro dėklas Black
 
LG Monitor LCD 32GK650F-B 32“, 2560 x 1440, VA, HDMI, DP
 
Electrolux EKC6430AOX elektrinė viryklė
 
SIEMENS Coffee Machine TE655319RW Pump pressure 15 bar, Built-in milk frother, Fully automatic, 1500 W, Black
Automobilių detalių vagystės: į ką nusitaikė ilgapirščiai

Automobilių detalių vagystės: į ką nusitaikė ilgapirščiai

Keičiasi automobilių vagysčių tendencijos – jų mažėja, tačiau apvagiami transporto priemonių savininkai patiria didesnę žalą. Draudimo bendrovės „Gjensidige“ duomenimis, vagys renkasi naujesnių automobilių brangiau kainuojančias detales ir elektroninę įrangą. Taip pat daugėja atvejų, kai ilgapirščiai neapsiriboja keliomis detalėmis, o pasirinktą transporto priemonę apšvarina labiau. Draudikai pastebi, kad šį rudenį ypač išaugo bagažinės užuolaidėlių vagysčių skaičius. […]

  Straipsniai »
Naujieji troleibusai jau atvyksta į Vilnių – pamatykite pirmojo kelionę

Naujieji troleibusai jau atvyksta į Vilnių – pamatykite pirmojo kelionę

Naujieji troleibusai jau atvyksta į Vilnių – pamatykite pirmojo kelionę Sostinėje vis daugėjant naujųjų autobusų, kurių važiuoja jau 242, pradedamas ir troleibusų parko atnaujinimas. Šiandien į Vilnių atkeliavo pirmas naujasis „Solaris Trollino 12“ žemagrindis troleibusas, kuris jau kitą savaitę išvažiuos į gatves, papildydamas 19 maršrutą. Planuojama, jog per artimiausius 2-3 mėnesius troleibusų parką atnaujins iš […]

  Straipsniai »
Draudikai: viešojo transporto keleiviai pamiršta svarbią taisyklę

Draudikai: viešojo transporto keleiviai pamiršta svarbią taisyklę

Viešajame transporte patirtų traumų žalas administruojantys draudikai teigia pastebintys nerimą keliančias tendencijas. Nors daugiausiai nelaimių vis dar įvyksta autobusų ir troleibusų viduje, tačiau šiemet smarkiai išaugo ir šalia transporto priemonių bei stotelėse keleivių patiriamos traumos. Draudimo bendrovės BTA asmens draudimo specialistas Andrius Žilėnas teigia, kad didžiausia viešuoju transportu besinaudojančių žmonių bėda – skubant tiesiog pamirštama […]

  Straipsniai »
„Uber“ Vilniuje pristato „Uber Select“ paslaugą

„Uber“ Vilniuje pristato „Uber Select“ paslaugą

„Uber“ sostinėje pristato naują paslaugą – „Uber Select“, su kuria bus galima išsikviesti naujesnius ir erdvesnius automobilius. Paslauga Vilniuje pradeda veikti nuo šio pirmadienio 13 val. Nauja paslauga suteiks tas pačias saugias, patikimas ir nebrangias, tik dar komfortiškesnes ir kokybiškesnes keliones. Su „Uber Select“ keleiviai Vilniuje galės užsisakyti kelionę erdvesniuose bei naujesniuose automobiliuose ir su […]

  Straipsniai »
Europos auditoriai atliks „Rail Baltica“ projekto patikrą

Europos auditoriai atliks „Rail Baltica“ projekto patikrą

Europos Sąjungos nepriklausoma išorės audito institucija Europos Audito Rūmai planuoja atlikti didžiųjų Europos Sąjungos finansinę paramą gaunančių transporto infrastruktūros plėtros projektų auditą, įskaitant projektą „Rail Baltica“. Europos auditoriai projekto patikrą ketina pradėti šiais metais, o baigti kitąmet. Audito tikslas – įsitikinti, kad ES paramą gaunantys didieji infrastruktūros plėtros projektai yra tinkamai planuojami.Šiuo metu visų trijų […]

  Straipsniai »
„Lietuvos draudimas“: šeši patarimai vairuotojams, kaip pasirengti šaltojo sezono  iššūkiams

„Lietuvos draudimas“: šeši patarimai vairuotojams, kaip pasirengti šaltojo sezono iššūkiams

„Lietuvos draudimo“ duomenys rodo, kad privalomojo vairuotojų civilinės atsakomybės draudimo žalų skaičius spalio–gruodžio mėnesiais būna net trečdaliu didesnis, lyginant su trimis vasaros mėnesiais. Bendrovės Žalų departamento direktorius Artūras Juodeikis pastebi, kad ne visi vairuotojai vienodai greitai prisitaiko prie pablogėjusių aplinkos sąlygų – vis ilgėjantis tamsus paros metas, gausesni krituliai ir pirmieji šalčiai reikalauja didesnio susikaupimo […]

  Straipsniai »