Lietuvos keleivių vežėjai pastaruoju metu įsigyja vis daugiau ekologiškų, aplinkos neteršiančių transporto priemonių. Netrukus įmonės galės pasinaudoti nauju europinių lėšų paketu, kur numatomas finansavimas elektra ar vandeniliu varomoms transporto priemonėms įsigyti.  Vis dėlto, kalbant apie aukštesnius viešojo transporto standartus, pamirštami elementarūs dalykai: kaip nauji elektriniai žemagrindžiai autobusai atlaikys netvarkomus kelius bei žvyrkelius?

Dūžta stiklai, lūžta važiuoklės

Trys Naujosios Akmenės autobusų parko maršrutai driekiasi žvyrkeliais. „Maždaug 40-ties kilometrų žvyrkelių atkarpos, kuriomis tenka vežti keleivius, yra tragiškos būklės. Žiemą jomis net nevažiavome, nes pravažiuoti buvo neįmanoma. Kai kurios šių kelių atkarpos primena nebe žvyrkelius, o lauko keliukus“, – sako parko vadovas Darius Janušauskas.

Rytą išleidę autobusą į reisą vežėjai nežino, ar jis sugrįš, ar sugrįžusio neteks remontuoti. „Lūžta važiuoklės, dūžta šoniniai žibintai, stiklai, prakertami ratai. Remontas kainuoja brangiai – tam, kad ratai būtų vienodi, kartais tenka keisti ir visas keturias padangas. Susidaro nemenkos sumos“, – dėsto įmonės vadovas.

Pastaruoju metu akmeniškiai įsigijo naujų autobusų, vis dėlto į maršrutus, kurie driekiasi žvyrkeliais, siunčia seniausius, vos bevažiuojančius. „Tuos autobusus eksploatuojame tol, kol juos belieka pastatyti į patvorį. Net degalų normas autobusams, kurie veža keleivius žvyrkeliais, esame priversti padidinti“, – aiškina D. Janušauskas.

Nekokybiški ne tik žvyrkeliai

Pasak parko vadovo, ne ką geresni ir asfaltuoti rajono keliai. „Dar visai neseniai juokėmės iš lenkų, latvių, kad jų keliai tokie prasti, dabar jau patys tampame patyčių objektu. Mūsų rajone atidaryta nauja medienos gamykla, vežame ten darbuotojus, nors kelio priežiūra – minimali. Kelininkai sukabina ženklus, kad kelias – duobėtas, kartais šiek tiek „pamuša“ asfaltą, bet viskas – tik dėl vaizdo. Net metinėje autobusų parko ataskaitoje paminėjome, kad sąnaudos nuolat didėja dėl kelių būklės. Mums tai – didžiulis galvos skausmas“, – tvirtina D. Janušauskas.

Bendrovės TOKS Eismo skyriaus maršrutų specialistas Antanas Trilupaitis sako, jog ir tarpmiesčio maršrutais keleivius vežančių vežėjų problematika – ta pati: „Žvyrkeliais mums važiuoti netenka, tačiau ir valstybinių kelių būklė kai kur labai prasta: keliai per siauri, vairuotojai, siekdami išvengti susidūrimo, išvažiuoja į kelkraščius. Ten būna paberta ir nemažų akmenukų – pakilę į orą, jie daužo autobusų stiklus, nuo jų kenčia padangos, ratlankiai, važiuoklės“.

Pasak A. Trilupaičio, ypač sudėtinga situacija žiemą: „Ši žiema baigėsi, bet ateis kita. Anksčiau Kelių direkcijos normatyvuose buvo įrašyta, kad pirmiausia turi būti prižiūrimi, valomi, barstomi tie keliai, kuriais važiuoja viešasis transportas. Dabar kriterijai pasikeitė – keliai valomi atsižvelgus į jais važiuojančių transporto priemonių srautus. Visi prisimename, kaip šią žiemą slidžiame kelyje apvirto vieno mūsų vežėjų autobusas – pasirodo, tas ruožas pagal valymą, barstymą buvo priskirtas paskutinei kategorijai. Nukentėjo ne tik autobusas, bet ir keleiviai“.

Vežėjams kyla problemų ir važiuojant per tiltus, nemaža dalis jų yra avarinės būklės, remontuojami. „Aišku, gerai, kad tiltai pagaliau sulaukė dėmesio, bet norėtųsi, kad juos remontuojant būtų labiau atsižvelgiama į viešąjį transportą. Tvarkant tiltus, autobusams tenka įveikti nemažas apylankas, niekas už papildomus kilometrus mums nekompensuoja, sudėtingiau tampa suderinti tvarkaraščius. Šiuo metu mums aktualiausias yra Dubysos tiltas, keliai kemšasi ir ties Kaunu. Manau, remontuojant tiltus, turėtų būti priimami sprendimai, suteikiantys pirmenybę keleivius vežančioms transporto priemonėms“, – mano TOKS atstovas.

Prioritetas – keliams, kuriais važiuoja viešasis transportas

Pastaruoju metu LR Seimas svarsto apie galimybę didinti akcizą degalams. Lietuvos keleivių vežimo asociacijos prezidento Gintaro Nakučio teigimu, jei taip bus padaryta, surinktos lėšos turėtų būti skiriamos keliams remontuoti, prižiūrėti bei asfaltuoti. Visų pirma turėtų būti tvarkomi keliai ir tiltai, kuriais važiuoja maršrutiniai autobusai.

Remiantis Valstybės duomenų agentūros pateikiama informacija, 2021 m. Lietuvoje buvo 5 509 km valstybinės reikšmės rajoninių žvyro kelių, maždaug 1 300 km mažiau nei 2017-aisiais. Beveik 7 kartus jų daugiau vietinės reikšmės keliuose (apie 39 tūkst. km). Žvyrkelių asfaltavimo tempai lėtėja: 2017 m. buvo išasfaltuoti 456, o 2021 m. – tik 247 km valstybinės reikšmės rajoninių žvyrkelių, o vietinės reikšmės žvyrkelių ilgis išlieka tas pats.

„Nuolat kalbama apie tai, kad žmonės turi būti persodinti iš nuosavų automobilių į viešąjį transportą, kuris padeda spręsti ne tik ekologines, bet ir socialines, ekonomines problemas. Tam, kad šį tikslą įgyvendinti pavyktų, reikia ne tik naujų, patogių autobusų, bet ir puikių kelių, kuriais jie važiuos. Sunku įsivaizduoti, kiek laikytų elektrinio autobuso baterijos, išleidus jį vežti keleivius žvyrkeliais“, – kalba G. Nakutis.

Jo manymu, bet kokie reguliaraus susisiekimo maršrutai privalo vykti tik asfaltuotais keliais ir gatvėmis, jie turi būti prižiūrimi prioritetine tvarka. „Lietuva užsibrėžusi ambicingą tikslą, kad visas viešasis transportas iki 2029 m. turės būti varomas ekologiškais degalais, derėtų užsibrėžti ir kitą tikslą: iki 2029-ųjų viešasis  transportas – tik asfaltuotais ir gerai prižiūrimais keliais“ – siūlo LKVA prezidentas.

Pranešimą paskelbė: Lina Jakubauskienė, Lietuvos keleivių vežimo asociacija