Tiekimo tarp Europos ir Azijos grandinėse – geležinkelių iškilimas

1

Tiekimo tarp Europos ir Azijos grandinėse – geležinkelių iškilimas

Pasaulio ekonomikos raida ir pandemija paskatino prekybos kelių tarp Azijos ir Europos pokyčius bei lėmė geležinkelių krovininio transporto bumą. Kaip rodo Kinijos geležinkelių statistika, per pirmąjį šių metų pusmetį tarp Europos ir Kinijos surengti net 5122 krovininių traukinių reisai. Tai – 36 proc. daugiau, nei per pirmąjį 2019 m. pusmetį. Rekordiniai reisų kiekiai fiksuoti ir liepos bei rugpjūčio mėnesiais.

„Rekordines transportavimo geležinkeliu apimtis lemia ir ilgalaikiai, ir trumpalaikiai veiksniai. Pastarąjį dešimtmetį prekybos tarp Europos ir Kinijos apimtys sparčiai augo ir tai skatino plėsti esamas bei ieškoti naujų tiekimo grandinių. Kinai pastaraisiais metais itin daug investavo į geležinkelio kelių plėtrą. Šį transportavimo būdą paskatino ir pandemija, kai sutrūkinėjus tiekimo oro keliais grandinėms ir brangstant gabenimui laivais, geležinkeliai tapo itin patrauklia alternatyva. Ji pasiūlė saugų, stabilų ir ganėtinai greitą transportavimą už sąlyginai nedidelę kainą“, – teigia Jūratė Cimanavičienė, krovinių ekspedijavimo ir tiekimo grandinės valdymo bendrovės „Balti Logistika“ Lietuvos padalinio vadovė.

Prekybos apimtys augs

Kaip rodo „Eurostat“ duomenys, per pastarąjį dešimtmetį Europos prekybos su Kinija apimtys išaugo dukart. 2019 m. ES iš Kinijos importavo prekių už 361 mlrd. Eur (2009 m. – 185 mlrd. Eur), o eksporto apimtys pakilo nuo 77 mlrd. Eur (2009 m.) iki 198 mlrd. Eur (2019 m.).

Europos prekybos balansas išlieka neigiamas – iš Kinijos Europa vis dar importuoja daugiau prekių, nei į ją eksportuoja, tačiau šios šalies ir visa Azijos rinka išlieka labai svarbi ES.

„Azijos svarba pasaulio ekonomikoje ateinančiais dešimtmečiais tik didės. Šio regiono vartotojų perkamoji galia auga, azijiečių vartojimo įpročiai vis labiau panašėja į viduriniosios klasės įpročius Europoje ir Šiaurės Amerikoje – jie nori vartoti tas pačias prekes ir aukščiausios kokybės prekių ženklus. Tad nepaisant prekybos karų ir pandemijos paskatinto gamybos perkėlimo, Europai su Azija svarbu turėti kuo geriau išvystytas tiekimo grandines“, – sako J. Cimanavičienė.

Geležinkelių alternatyva tapo patraukli

Didžiausios prekybos tarp Tolimųjų Rytų ir Europos apimtys visada vyko jūra. Priežastis paprasta – palyginti su oro transportu, prekių gabenimo jūra kaina yra daug kartų pigesnė. Tiesa, Azijos viduje, ir ypač – Kinijoje, dominuoja gabenimas geležinkelio transportu, nes atstumai pakankamai tolimi, be to automobilinių kelių tinklo plėtra įsibėgėjo tik per pastaruosius kelis dešimtmečius.

Dar prieš dešimt metų logistai manė, kad reguliarus ir saugus krovininių traukinių eismas tarp Europos ir Kinijos yra beveik neįmanomas dėl kelių priežasčių: skirtingose ​​šalyse naudojami skirtingi geležinkelių bėgių pločiai, kitokios perspėjimo sistemos, o 10 tūkst. km maršrute esančios šalys turi savo biurokratijas, kyla ir politinių santykių klausimas. Problema buvo įvardijamas ir saugumas – siuntų judėjimą geležinkeliu Azijos stepėmis sunku sekti, baiminamasi ir prekių sugadinimo, ir praradimo.

Šiandien situacija pasikeitė ir pasitikėjimas geležinkelių transporto sprendimais kasmet auga. Prie to prisidėjo valstybių vykdytos milžiniškos investicijos į geležinkelių infrastruktūros plėtrą, dėl kurių geležinkelių transporto greitis, saugumas ir kokybė žymiai pagerėjo. Šiandien krovinių konteineris iš Kinijos Rytų į Lietuvą, iki durų gali būti pristatytas per 18 dienų.

„Daugeliui užsakovų geležinkelis tapo aukso viduriu. Prekės atkeliauja žymiai greičiau, nei jūrų transportu, ir gerokai pigiau, nei lėktuvu, – sako „Balti Logistika“ atstovė. – Šiuo metu Kinijos ir Europos kryptimi daugiausia naudojami trys geležinkelio koridoriai, o mes dažniausiai konteinerius gabename maršrutais per Kazachstaną ir Mongoliją. Šios šalys yra labai suinteresuotos aptarnauti tokį tranzito srautą, todėl siekdamos išlikti konkurencingos investuoja, gerina infrastruktūrą, o tai lemia dar didesnį saugumą ir greitį“.

Paskatino ir pandemija

Pasak J. Cimanavičienės, tarp reikšmingų geležinkelio populiarėjimo faktorių tapo ir koronaviruso pandemija bei jos sukelti apribojimai.

Dėl daugelyje šalių įversto karantino oro transporto srautai tarp Azijos ir Europos sutriko, buvo atšaukta daugybė reisų, lėktuvų pasiūla sumažėjo, o kainos už vietą laineryje patyrė drastišką šuolį. Paraleliai, jūrų transporte irgi fiksuoti bangavimai – laivai, siekdami sukelti deficitą ir kainas, ilsėjosi uostuose.

Tuo tarpu geležinkelio transporto srautai pandemijos metu iš esmės liko normalūs, ir tai tapo gera proga verslams išbandyti šį alternatyvų sprendimą.

Pokytis ilgalaikis, bet reikia investicijų

„Balti Logistika“ atstovė pastebi, kad įvykęs geležinkelių iškilimas – ne trumpalaikis pokytis. „Net ir liepos, rugpjūčio mėnesiais, kai įprasti tiekimo maršrutai oru ir jūra jau buvo atsistatę, iš Kinijos į Europą geležinkeliu keliavo rekordiniai krovinių srautai“, – teigia J. Cimanavičienė.

Kinijos geležinkelių duomenimis vien per rugpjūtį tarp Kinijos ir Europos surengta rekordiškai daug – 1247 reisai. Tai – net 62 proc. daugiau nei 2019 m. rugpjūtį. Jais pergabenti 113,000 konteinerių – 66 proc. daugiau nei prieš metus.

„Žinoma, staigus geležinkelių iškilimas atneša ir tam tikrų iššūkių – šalys turi toliau investuoti, gerinti infrastruktūrą, užtikrinti, kad kroviniai nestrigtų pasienyje. Investicijų reikia ir Europoje. Pavyzdžiui, Lenkijoje, kurioje yra vienas iš svarbiausių Europos geležinkelio mazgų, krizės metu buvo sunku tvarkytis su žymiai išaugusiais srautais, o pasienyje ar terminale laukiantys traukiniai taip pat reiškia nejudančias siuntas“, – sako „Balti Logistika“ atstovė.

Jos teigimu, iš Kinijos į Lietuvą geležinkeliu keliaujantys kroviniai vyksta dažniausiai per Malaszewicze krovinių stotį  Lenkijoje, iš kur vėliau link Baltijos šalių gabenami automobiliniais keliais. Tačiau svarbiu alternatyviu mazgu yra ir Minskas, iš kurio Lietuvą kroviniai gali pasiekti tiek geležinkeliu, tiek ir automobiliniais keliais.

Pranešimą paskelbė: Žilvinas Bružas, Integrity PR

Kiti skelbimai:
 
REIMA Stemu Black 36
 
Crocs™ Classic Glitter Lined Clog Starry Skies Glitter 39,5
 
REIMA Lampi Candy Pink 140
 
REIMA Passo 569408F Black 23
 
Trilliance Shampoo Žvilgesio suteikiantis šampūnas, 1000 ml

Rekomenduojame

Lietuvoje siūloma įrengti didžiausią Baltijos šalyse sunkiasvorių elektromobilių įkrovimo stotelių tinklą

Lietuvoje siūloma įrengti didžiausią Baltijos šalyse sunkiasvorių elektromobilių įkrovimo stotelių tinklą

Per ateinantį dešimtmetį Lietuvoje turėtų būti įrengta didžiausia Baltijos šalyse sunkiasvorių elektromobilių infrastruktūra, apimanti 900 įkrovimo stotelių tinklą.  Tokį tikslą regi Europos automobilių gamintojų asociacija ACEA, Europos Komisiją raginanti skubos tvarka iki 2030 metų įdiegti platų elektrinių sunkiasvorių automobilių infrastruktūros tinklą visoje Bendrijoje. Organizacija remiasi Europos žaliuoju susitarimu dėl klimatui neutralios ir tvarios ekonomikos. Pagal […]

Kvepianti bomba: per karščius automobilių oro gaivikliai gali pridaryti tūkstantinės žalos

Kvepianti bomba: per karščius automobilių oro gaivikliai gali pridaryti tūkstantinės žalos

Lietuvą šiemet aplankė rekordiniai karščiai. Didžiulė kaitra kelia pavojų ne tik gyventojų sveikatai, tačiau ir jų turtui. Visoje šalyje daugėja atvejų, kai dėl didelės oro temperatūros nukenčia automobiliai. Ypatingai stebina sprogstantys oro gaivikliai, kurie pažeidžia automobilių salonus, o didžiausia užfiksuota žala siekia net 6000 eurų. „Susidūrėme su nemažai atvejų, kai dėl karščio išsilydė automobilio salono […]

Akcija „Saugaus eismo stotelės“ – apie saugų mūsų visų eismą keliuose

Akcija „Saugaus eismo stotelės“ – apie saugų mūsų visų eismą keliuose

Valstybės įmonės Lietuvos automobilių kelių direkcijos (toliau – Kelių direkcija) organizuojamos saugaus eismo stotelės pradeda kelionę po Lietuvos miestus ir miestelius. Š. m. rugpjūčio 2 – rugsėjo 3 dienomis Lietuvos miestuose ir miesteliuose veiks 102 saugaus eismo stotelės, kuriose Kelių direkcijos saugaus eismo specialistai konsultuos lankytojus saugaus eismo temomis. Didžiausias dėmesys bus skirtas labiausiai pažeidžiamiems […]

Savivaldybių vietinės reikšmės keliams papildomai paskirstyta 20 mln. eurų

Savivaldybių vietinės reikšmės keliams papildomai paskirstyta 20 mln. eurų

Susisiekimo ministro Mariaus Skuodžio įsakymu Lietuvos savivaldybėms papildomai paskirstyta 20 mln. eurų Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) lėšų. Vyriausybei pritarus Susisiekimo ministerijos iniciatyvai, šiemet savivaldybės galės pačios spręsti, kokiems jų valdomiems keliams panaudoti šias KPPP lėšas, kurios iki šiol būdavo skiriamos tik žvyrkeliams asfaltuoti. „Pakeitus teisės aktus, savivaldybės neprivalės joms paskirstomų 20 mln. eurų […]

Greičio mėgėjams šalies lenktynininkai siūlo varžytis ne gatvėje, o trasoje

Greičio mėgėjams šalies lenktynininkai siūlo varžytis ne gatvėje, o trasoje

Palangoje vykusios „Aurum 1006 km“ lenktynės kurortą vėl drebino variklių griausmu, o varžybos nestokojo kvapą gniaužiančių ir neretai pavojingų incidentų. Todėl patys besivaržę lenktynininkai pastebi – greičiui ir azartiškam vairavimui skirtos specialios sąlygos, vieta ir laikas. Ne veltui lenktynių, kurias rėmė ir „Volfas Engelman Nealkoholinis“, dalyviai ragina Lietuvos vairuotojus lenktyniauti trasose, bet ne gatvėse, o norintiems […]

Lietuvoje pristatytas naujasis visiškai elektrinis SUV „Audi Q4 e-tron“

Lietuvoje pristatytas naujasis visiškai elektrinis SUV „Audi Q4 e-tron“

Į Lietuvą atvyko „Audi Q4 e-tron“ – pirmasis Keturių Žiedų markės kompaktinis elektrinis SUV, pasižymintis nulinėmis emisijomis, erdviu salonu, progresyviais valdymo, ekranų ir pagalbinių sistemų sprendimais, o papildytos realybės projekcinis ekranas visiškai nauju būdu apjungia virtualų ir realų pasaulius. Naujųjų „Audi Q4 e-tron“ kainos Lietuvoje prasideda nuo 44 700 eurų. „Elektrinis mobilumas plečiasi į vis […]