Siekiant užtikrinti visos Baltijos regiono susisiekimo sistemos konkurencingumą, būtina toliau gerinti šalių transporto jungtis su Vakarų Europa, kuo sparčiau įgyvendinti strateginės reikšmės „Rail Baltica“ projektą, taip pat skatinti transporto sektoriaus inovacijas bei skaitmenizavimą. Tai Lietuvos susisiekimo ministras Marius Skuodis akcentavo šiandien Transporto inovacijų forume vykusioje tarptautinėje ministrų diskusijoje su kaimyninių Baltijos šalių, Lenkijos ir Ukrainos kolegomis.
Tarptautinėje ministrų diskusijoje „Perkuriant logistikos grandines neapibrėžtumo laikais“ dalyvavo Latvijos susisiekimo ministras Tālis Linkaits, Estijos ekonominių reikalų ir infrastruktūros viceministras Kaupo Läänerand ir Lenkijos infrastruktūros viceministras Grzegorz Witkowski. Prie diskusijos nuotoliniu būdu taip pat prisijungė Ukrainos infrastruktūros viceministras Mustafa Nayyem.
„Lietuvos, kaip ir viso regiono šalių, transporto ir logistikos sektorius šiuo metu išgyvena beprecedentę transformaciją, kuri apima rinkų, klientų ir veiklų diversifikaciją bei plėtrą į naujas rinkas, ypač – Vakarų Europos. Mūsų bendradarbiavimas, glaudesnė tarpusavio integracija ir lyderystė diegiant transporto inovacijas yra kaip niekad svarbi šiandieniniame geopolitiniame kontekste“, – tarptautinėje ministrų diskusijoje kalbėjo Lietuvos susisiekimo ministras M. Skuodis.
Diskusijos dalyviai pažymėjo, kad „Rail Balticos“ projekto įgyvendinimo progresas yra strateginės svarbos uždavinys visai Europai. Lietuvos ir Latvijos ministrų teigimu, „Rail Balticos“ atkarpa nuo Kauno iki Rygos šiuo metu yra pati brandžiausia visame projekte. Darbai šiame ruože jau yra perėję į statybų etapą – šalys ir toliau dės visas pastangas, kad projektas būtų įgyvendintas laiku ir kokybiškai. Pasak M. Skuodžio, siekiant pagerinti transporto ir logistikos jungtis visoje Vidurio ir Rytų Europoje, jau dabar galvojama ir apie greitojo europinio geležinkelio jungtį su Klaipėda.
Aptariant šalių geležinkelių plėtros perspektyvas pažymėta, kad Ukrainos grūdų eksporto klausimas ypač paryškino poreikį turėti vieningą geležinkelių standartą Vidurio Rytų Europoje. Latvijos susisiekimo ministras T. Linkaits atkreipė dėmesį, kad šalys intensyviai ieško galimų sprendimų Ukrainos grūdams gabenti – bendromis pastangomis ieškoma naujų būdų sujungti Ukrainą ir Baltijos šalių jūrų uostus ir keliais, ir europinio standarto geležinkeliu.
Anot Estijos ekonominių reikalų ir infrastruktūros viceministro K. Läänerando, skaitmenizacija yra bendras Baltijos regiono kelias konkurencingumo skatinimui. Ministras M. Skuodis taip pat pabrėžė, kad unikalių galimybių Lietuvai ir visai Europai žada transporto sektoriaus skaitmenizavimas, inovacijos, 5G ryšio plėtra.
„Baltijos jūros regiono šalys siekia pirmosios Europoje visiškai atsisakyti popierinių dokumentų vykdant bet kokias logistikos operacijas. Kartu su Latvijos, Estijos, Lenkijos ir Suomijos kolegomis tęsiame bendradarbiavimą transporto skaitmenizavimo tikslais ir siekiame būti šios srities lyderiais Europos mastu. Likusi Europa šį pokytį įgyvendins metais vėliau – tik 2025 m.“, – teigė M. Skuodis.
Lietuva yra viena pirmaujančių pasaulyje pagal šviesolaidinio ryšio tinklo ir interneto spartą, 80 proc. šalies gyventojų jau gali naudotis 5G ryšiu. Numatoma, kad vėliausiai iki 2025 m. naujosios kartos 5G ryšys atsiras tarptautiniuose sausumos transporto koridoriuose, valstybinės reikšmės magistralėse, oro ir jūrų uostuose. Siekiama, kad šiuo ryšiu iki 2025 m. būtų padengta bent 95 proc. šalies teritorijos. Be to, Baltijos šalys pirmosios regione kuria tarptautinį 5G koridorių, kuris apims visas tris šalis.
Tarptautinis transporto inovacijų forumas vyksta spalio 20–21 d. Vilniuje.
Pranešimą paskelbė: Žydrūnė Tursaitė, LR Susisiekimo ministerija
Automatinis mašinų valdymas, papildytosios realybės panaudojimas statybų aikštelėje, skaitmeninių dvynių kūrimas – tai ateities technologijos, kurias jau galima sutikti didžiausių Lietuvos infrastruktūros projektų statybų aikštelėse. Šalies kelių tiesimo įmonių atstovai teigia, kad skaitmeninių technologijų įsigalėjimo kelių tiesyboje nauda yra milžiniška: darbai vyksta daug greičiau, tačiau realiuoju laiku užtikrinama jų kokybė, atitiktis projektiniams reikalavimams, mažėja ir nelaimingų […]
Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį su savo patarėjais dirbo Rokiškyje. Daug dėmesio Rokiškyje valstybės vadovas skyrė viešojo transporto problematikai regione ir šalyje. Rokiškio geležinkelio stotyje vykusioje apskritojo stalo diskusijoje „Rokiškio rajono žmonių lūkesčius atitinkantis viešasis transportas“, kurioje dalyvavo Rokiškio bendruomenės, centrinės valdžios, savivaldos, keleivių vežimo įmonės „LTG Link“ atstovai, aptarti būtini sisteminiai pokyčiai ir […]
AB Lietuvos automobilių kelių direkcija informuoja, kad valstybinės reikšmės krašto kelio Nr. 229 Aristava–Kėdainiai–Cinkiškiai 5,151 km tilto rekonstrukcija artėja į pabaigą. Eismą tiltu planuojama paleisti birželio pabaigoje, t.y. anksčiau nei numatyta sutartyje. Pėstiesiems per Nevėžį susisiekimas buvo ir yra užtikrinamas laikinu pontoniniu pėsčiųjų tiltu, kuriuo pėstieji galės naudotis ir iki tol, kol bus užbaigti rekonstruojamo […]
2023 m. birželio 7 d. pranešimas žiniasklaidai (daugiau naujienų) Dalies Seimo narių polinkis kuo labiau apriboti paspirtukų judėjimą privedė prie sudėtingos teisėkūros procedūros, kurią parlamentui išpainioti bus rimtas iššūkis, atkreipia dėmesį Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Andrius Bagdonas. Trečiadienį Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas nagrinėjo Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pataisas, kuriomis nusitaikyta sureguliuoti judėjimą el. […]
Vienintelė oficiali „Mercedes-Benz“ atstovė mūsų šalyje bendrovė „Veho Lietuva“ įsigijo UAB „Auto Bodyshop“, vieną didžiausių kėbulo remonto įmonių Lietuvoje ir Baltijos regione. Šiuo žingsniu „Veho Lietuva“ siekia dar labiau išplėsti savo klientams siūlomų serviso paslaugų spektrą. „Šis sandoris yra nuoseklus mūsų įgyvendinamos strategijos, kurios stuburas – geriausia įmanoma klientų patirtis, žingsnis. Siekdami teikti aukščiausios kokybės […]
Įgyvendinant Europos Sąjungos (ES) bepiločių orlaivių (dronų) reglamentų paketo nuostatas, pagrindinis Lietuvos oro navigacijos paslaugų teikėjas „Oro navigacija“ investuoja 2,5 mln. eurų į sprendimus, kurie leis dronų naudotojams paprasčiau naudotis oro erdve. „Oro navigacija“ pasirašė sutartį su Austrijos įmone „Frequentis“, su kuria kartu Lietuvoje diegs U-Space paslaugų teikimo sistemą – per mobiliąją aplikaciją bepiločių orlaivių […]