Susisiekimo ministras R. Masiulis: investicijos į transportą ir skaitmeniškumą – svarbi ES konkurencingumo ir lyderystės sąlyga

Susisiekimo ministras R. Masiulis: investicijos į transportą ir skaitmeniškumą – svarbi ES konkurencingumo ir lyderystės sąlyga

Europos Sąjungai planuojant naujo finansinio laikotarpio 2021–2027 m. biudžetą, spalio 12 d. Briuselyje vykstančioje konferencijoje susisiekimo ministras Rokas Masiulis įvardins transportą ir skaitmeniškumą, kaip vienas svarbiausių sričių, į kurias Europa turėtų investuoti siekdama būti stipriu pasaulinės ekonomikos žaidėju.

Aukšto lygio konferencijoje „ES ateities biudžetas – kokiu keliu eisime“, kurią veda už biudžetą ir žmogiškuosius išteklius atsakingas Europos Komisijos narys Günther H. Oettinger, vyksta politiniai debatai apie naujus ES prioritetus ir iššūkius, taip pat apie naują požiūrį į tradicines ES politikos sritis.

„Konkurencija dėl lyderystės pasaulio ekonomikoje tampa vis stipresnė. Europos Sąjunga turi būti pasirengusi išnaudoti ekonominius prekybos ir paslaugų globalizacijos privalumus, kad veiktų ir būtų matoma kaip stiprus pasaulinės ekonomikos žaidėjas. Skaitmeniškumas ir inovacijos tam turi lemiamą vaidmenį“, – sako susisiekimo ministras Rokas Masiulis.

Ministro teigimu, verslas ir privačios iniciatyvos skaitmeniniame sektoriuje veikia labai aktyviai, o valstybės turėtų stiprinti šį sektorių, kad jis būtų kuo patrauklesnis privačioms investicijoms, bei didinti skaitmenizavimą viešajame sektoriuje.

„Šiuo metu skaitmenizacija yra svarbi visose srityse, ir transporto sektorius nėra išimtis. Skaitmenizacija gali paliesti beveik kiekvieną transporto sistemos elementą“, – teigia ministras R. Masiulis.

Pasak ministro, transporto ir skaitmenizacijos sinergija transformuoja tradicinius sektorius į modernius, skaidrius ir efektyvius verslus. Baltijos šalys turi unikalią galimybę pritaikyti moderniausius geležinkelių transporto sprendimus „Rail Baltica“ projekte, tačiau reikia aiškių ES garantijų, kad projektui finansuoti bus numatyta pakankamai ES lėšų.

„Projektas „Rail Baltica“ yra vykdomas sklandžiai, tėra tik vienas klausimas, kuris neramina mane ir mano kolegas Latvijoje ir Estijoje – ar naujas ES biudžetas leis jį įgyvendinti iki galo“, – sako ministras R. Masiulis.

Transporto sektoriuje taip pat yra didžiulis poreikis tobulinti įvairias operacijas – kurti e. logistiką, e. atsiskaitymus, e. bilietus, taip pat užtikrinti galimybę naudotis atviromis duomenų bazėmis Europos transporto paslaugų teikėjams.

Ministro nuomone, didelį potencialą turi ir 5G technologijų taikymas transeuropiniuose transporto koridoriuose, jų infrastruktūrą pritaikant savivaldžiams automobiliams. Baltijos šalių regione siekiama ambicingo tikslo – sukurti autonominio vairavimo transporto koridorių, apimantį magistralę „Via Baltica“ ir maršrutą Varšuva–Kaunas/Vilnius–Talinas. Šiuo tikslu šių metų rugsėjį jau pasirašytas Lietuvos ir Lenkijos ketinimų protokolas bei trišalis Lietuvos, Latvijos ir Estijos memorandumas.

Pranešimą paskelbė: Dalia Perednienė, LR Susisiekimo ministerija

Kiti skelbimai:
 
Rowenta Aqua Perfect HU5220F0 Humidification capacity 380 ml/hr, Black/ stainless steel, Type Humidifier, Ultra-Sonic, 110 W, Suitable for rooms up to 54 m², Water tank capacity 5.9 L
 
MyKronoz Zesport 2 460 mAh, Smartwatch, Touchscreen, Bluetooth, Heart rate monitor, White, GPS (satellite),
 
Sony Headphones MDR-E9LP In-ear, Blue
 
Epson Mobile Series EB-X05 XGA (1024×768), 3300 ANSI lumens, 15.000:1, White
 
ADE USB Humidefier HM1800-1 Black, Water tank capacity 0.16 L

Susisiekimo sektoriuje – augantys ekonominiai rodikliai, gerėjantys klientų vertinimai

Susisiekimo ministerija, siekdama užtikrinti kuo didesnę šiame sektoriuje sukuriamą vertę, skaičiuoja teigiamus 2018-ųjų pasiekimus. Palyginti su 2017 m., pernai 2,6 proc. išaugo susisiekimo sektoriaus sukuriama bendroji pridėtinė vertė, o Susisiekimo ministerijos pradėtas matuoti klientų (piliečių) pasitenkinimo sektoriaus paslaugomis rodiklis per metus pakilo nuo 34 iki 50,25 proc. „Susisiekimo sektorius – viena iš svarbiausių Lietuvos ekonomikos […]

  Straipsniai »
„Rail Baltica“ globalus projektas įgyvendino svarbiausius 2018 m. tikslus

„Rail Baltica“ globalus projektas įgyvendino svarbiausius 2018 m. tikslus

2018 m. „Rail Baltica“ globalus projektas pasiekė svarbiausius strateginius, techninius bei finansinius tikslus, todėl tikslas veiklą pradėti 2026 m. liko nepakitęs. Strateginiai pasiekimai 2018 m. spalį Europos Komisija priėmė įgyvendinantį tarptautinio „Rail Baltica“ projekto Šiaurės-Baltijos jūrų TEN-T koridoriuje sprendimą, taip sustiprindama Europos Komisijos ir ES šalių narių įsipareigojimą įgyvendinti šį projektą laiku. Taip pat buvo […]

  Straipsniai »

Keleivių bandyti skraidinti daiktai pernai nustebino net visko mačiusius Lietuvos oro uostų darbuotojus

Lietuvos oro uostai sudarė labiausiai nustebinusių orlaiviais 2018 m. bandytų skraidinti objektų TOP 5. Nors rankiniame keleivių bagaže aptikti neleistini radiniai stulbina, neretai susiduriama ir su nežinojimu, kokius paprastus daiktus galima vežtis, ir kokius – ne. Lietuvos oro uostų sudarytame 2018 m. keleivių bandytų skraidinti daiktų sąraše – ginklai, narkotinės medžiagos ir sprogmenys. 5-oje vietoje […]

  Straipsniai »
„DPD Lietuva“ atidarė mikrodepą: ruošiasi laikams, kai miesto centre nebeliks automobilių

„DPD Lietuva“ atidarė mikrodepą: ruošiasi laikams, kai miesto centre nebeliks automobilių

Siuntų pristatymo paslaugas teikianti UAB „DPD Lietuva“ Vilniaus centre atidarė mikrodepą – siuntų paskirstymo tašką, pritaikytą ateities miesto poreikiams. Vilniaus Naujamiestyje pradėjęs veikti „DPD Lietuva“ mikrodepas – tai nedidelis paskirstymo taškas, į kurį atkeliauja siuntos, kurias reikia pristatyti sostinės centre ir senamiestyje. Siuntas iš mikrodepo paima ir gavėjams pristato pėstieji kurjeriai. Kaip teigia „DPD Lietuva“ […]

  Straipsniai »