Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD) vėluoja atlikti numatytus darbus ir tinkamai nesprendžia kilusių problemų, kurios kasmet kartojasi – parodė Susisiekimo ministerijos atliktas LAKD vidaus auditas.
Vidaus audito metu buvo vertintas LAKD 2016–2019 m. projektų, finansuojamų iš Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) lėšų ir 2014–2020 m. Europos Sąjungos (ES) struktūrinės paramos fondų lėšų, vykdymo efektyvumas, analizuota projektų įgyvendinimo eiga ir vėlavimo priežastys.
Auditas parodė, jog lėšos (beveik 600 mln. eurų), skirtos iš KPPP ir ES, nėra efektyviai įsisavinamos, nebus įgyvendinta 4-erių metų Vyriausybės programa ir gali likti maždaug 200 km neišasfaltuotų žvyrkelių atkarpų visoje šalyje.
Nustatyta, kad KPPP ir ES fondų lėšos praėjusiais metais buvo panaudotos atitinkamai 86 proc. ir 66 proc.
Ką atskleidė vidaus auditas?
Nuolatinis vėlavimas
Auditas atskleidė jau įsisenėjusias LAKD problemas, kurios pastaruoju metu nėra efektyviai sprendžiamos, viena didžiausių problemų – nuolatinis vėlavimas asfaltuojant Lietuvos žvyrkelius. Dėl LAKD nesugebėjimo planuoti darbus ir efektyviai įsisavinti lėšas, iki 2020 metų pabaigos nemažai kelių visoje šalyje, ypač gyvenvietėse, taip ir liks nesuremontuoti, nepadengti asfalto danga.
„Kartais atrodo, kad LAKD vadovybė į auditą žvelgia kaip į asmeninį įžeidimą ar asmeninį patikrinimą. Neturėtų būti jokių asmeniškumų, juk auditas yra atliekamas kasmet ir reikia priimti jį kaip pagalbą tobulinant kelių priežiūros ir plėtros programos įgyvendinimą“, – sako susisiekimo viceministras Virgaudas Puodžiukas. Jo manymu, LAKD turėtų efektyviau naudoti ir planuoti lėšų paskirstymą, atkreipti dėmesį į kelių vartotojus – t. y. daugiau dėmesio skirti tiems keliams, kurie duoda didesnę ekonominę grąžą bei tiems darbams, kurie turi įtakos mažėjančiam eismo įvykių ir žuvusiųjų keliuose skaičiui.
„Žvelgiant į LAKD veiklą kyla klausimas, ar vadovybė pasirengusi daryti išvadas, o galbūt vadovaujasi išankstine savo nuomone, kuri trukdo pastebėti darbo trūkumus“, – komentuoja V. Puodžiukas.
Eismo saugumas ir kelių būklė
Ministerija mato ir kitą išryškėjusią problemą – tai eismo saugumas. LAKD užduotis yra kurti saugią, patogią ir draugišką aplinkai kelių transporto infrastruktūrą. Tačiau Lietuvos kelių policijos tarnybos duomenimis, 2019 m. eismo įvykių skaičius išaugo iki 12,4 %, sužeista – 15,4 %, o žuvusiųjų 6,4 % daugiau nei pavyzdžiui 2018 m.
„Per dvejus metus nebuvo rasta būdų nupirkti greičio matuoklių ir dvejus pastaruosius metus keliuose greitis nėra pakankamai kontroliuojamas, – sako V. Puodžiukas. – Kita vertus ir pačios kelių saugumo priemonės, ko gero, nėra pagrįstai atrenkamos, o LAKD veikla, susijusi su kelių saugumo gerinimu, yra netinkamai įgyvendinta – tai gali būti tiesiogiai susiję su padidėjusiu avarijų skaičiumi šalyje. LAKD turėtų tobulinti kelių planavimo, projektavimo procesą, kad didžiulės lėšos, skirtos kelių priežiūrai ir plėtrai, mažintų eismo įvykių, žuvusiųjų keliuose kiekį.“
Būtent LAKD turėtų daryti viską, kad vairuotojas, padaręs klaidą kelyje nežūtų, o, palyginus saugiai, atsitrenktų į atitvarus, apsaugines sieneles, ar įrengtus pylimus žiedinėse sankryžose. Šiuolaikiniai keliai pasaulyje projektuojami taip, kad būtų atlaidūs vairuotojų klaidoms ir išsaugotų jų ir kitų eismo dalyvių gyvybes.
Trečioji problema yra prastėjanti kelių dangų būklė. Per metus pablogėjo rajoninių kelių lygumas, padidėjo provėžų kiekis ir gylis. Taip pat didesnių provėžų per metus atsirado ir krašto keliuose.
„Žvelgiant į didesnį eismo įvykių kiekį ir didėjančias bei gilėjančias provėžas rajoniniuose bei krašto keliuose, natūraliai kyla klausimas, ar lėšos, kurias valdo LAKD, yra panaudojamos efektyviai, kaip atrenkami remontuotini objektai, kam skiriamas prioritetas?“, – sako V. Puodžiukas.
Sulaukiama skundų dėl veiklos
Statybos darbų techninę priežiūrą ir projektavimo darbus atliekančios įmonės vieningai atkreipia dėmesį į sunkumus, su kuriais susiduria dalyvaudamos LAKD skelbiamuose viešųjų pirkimų konkursuose projektavimo darbams atlikti ir įgyvendindamos projektus. Jų vadovų teigimu „LAKD konkurso sąlygų techninėse specifikacijose praktiškai niekada nebūna detaliai aprašyti reikalingi atlikti projektavimo darbai (…) ir daug paliekama „spręsti projektavimo metu“, o tokie niuansai gali dvigubai padidinti faktines sąnaudas.“ LAKD turėtų suformuoti detalią užduotį, o projektavimo darbų metu operatyviai bendradarbiauti su projektuotoju ir išsamiau atsakyti į pateiktus klausimus.
Atkreipiamas dėmesys į perteklinius LAKD reikalavimus dokumentacijos turiniui, taip pat į LAKD darbuotojų komunikavimo ir kompetencijos problemas įgyvendinant projektus.
Miestų ir rajonų savivaldybės skundžiasi dėl LAKD nelanksčių metodikų sudarant prioritetines kelių projektų įgyvendinimo eiles, stipriai vėluojantį sudarytų prioritetinių eilių skelbimą bei pasigenda aiškumo, kada bus vykdomi suplanuoti kelių projektų įgyvendinimo darbai.
Pranešimą paskelbė: Vaiva Grigaitienė, LR Susisiekimo ministerija
Atėjus pavasariui vairuotojų gyvenimą kartina duobės mūsų šalies gatvėse ir keliuose. Pataikius į duobę kartais pakanka pakeisti padangą, tačiau dažnai transporto priemonę, deja, tenka gabenti į remonto dirbtuves. Draudikų duomenimis, po tokių įvykių automobilių savininkams yra atlyginami nuo kelis šimtus iki septynis tūkstančius eurų siekiantys nuostoliai. „Šių įvykių padaugėja pavasarį, kai, šylant orui, atsiranda daug […]
Komentaro autorius: Aurimas Tamašauskas, BMW atstovės Lietuvoje „Krasta Auto“ vadovas Pasauliui bandant prisitaikyti prie klimato pokyčių, elektrinių automobilių paklausa didėja sulig kiekvienais metais. Remiantis duomenimis, vien Jungtinėje Karalystėje praėjusių metų spalio pabaigoje keliuose buvo skaičiuojama beveik 1 mln. elektrinių automobilių. Nors Lietuvos statistika šiandien yra gerokai kuklesnė, tačiau tokių automobilių paklausa taip pat sparčiai auga. […]
Lietuvos transporto ir logistikos sektorius 2023 metais išlaikė stabilų augimą ir generavo 18,8 mlrd. eurų pajamų. Pernai taip pat išaugo keleivių vežimas – visų rūšių transportu vežta beveik 7 proc. daugiau keleivių. „Nors 2023-ųjų pradžioje vyravo ekonominio neapibrėžtumo nuotaikos, Lietuvos transporto bei logistikos sektorius išlieka konkurencingas. Labiausiai tam įtakos turėjo padidėję tiek tarptautinių, tiek vidaus […]
2024 m. kovo 13 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos ● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai) Seimo pavasario sesijoje registruotas įstatymų paketas, kuriuo naikinami automobilių techninę apžiūrą vykdančių įmonių skaičiaus ir paplitimo šalyje ribojimai. Iš Transporto veiklos pagrindų įstatymo siūloma išbraukti apžiūrą vykdančių įmonių skaičiaus ir jų išdėstymo šalies teritorijoje nuostatas. Šį ribojimą […]
Žiema automobilių vairuotojams atneša nemažai iššūkių, todėl jai pasibaigus itin svarbu nuodugniai įvertinti savo automobilio būklę ir paruošti jį artėjantiems šiltesniems orams. Automobilių istorijos ataskaitas teikiančios įmonės „carVertical“ ekspertai dalinasi patarimais, kaip pasirūpinti automobiliu po žiemos ir užtikrinti, kad šiltuoju metų laiku jis veiktų be priekaištų. Dažniau plaunamas automobilis rūdija lėčiau Nors automobilį patariama plauti […]
Nuo šiol kai kuriais atvejais B kategorijų gatvėse išvažiavimai ir įvažiavimai dešiniaisiais posūkiais galės būti įrengiami ne kas 150 metrų, kai buvo numatyta iki šiol, o kas 100 metrų. Tai įteisinta statybų techninio reglamento (STR) „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ pataisose. STR numatyta, kad jeigu B kategorijų gatvėse nėra galimybių išlaikyti 150 metrų […]