Susisiekimo ministerija: gyventojai galės laikinai ūkininkauti žemėje, kur drieksis „Rail Baltica“

Susisiekimo ministerija: gyventojai galės laikinai ūkininkauti žemėje, kur drieksis „Rail Baltica“

Susisiekimo ministerija sudarė galimybes ūkininkams laikinai naudotis visuomenės poreikiams išpirkta žeme, kurioje bus tiesiamas „Rail Baltica“ geležinkelis ir su juo susiję automobilių keliai. Nacionalinė žemės tarnyba informuota, kad nuo Kauno iki projektinio geležinkelio linijos 96,9 km ūkininkai galės naudotis žeme iki 2021 m. sausio 1 d., o nuo šio taško iki Lietuvos ir Latvijos sienos žemę dirbti bus galima iki 2022 m. sausio 1-osios.

 

Taip pat ūkininkams bus išsaugota galimybė deklaruoti pasėlius Nacionalinei mokėjimų agentūrai ir gauti išmokas. Leidimai laikinai naudotis žeme bus išduodami Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) teritorinių padalinių skyriuose.

Žemės naudotojai taip pat informuoti, kad visuomenės poreikiams paimtuose žemės sklypuose bus vykdomi tyrimai, tačiau ypatingos valstybinės svarbos projekto ,,Rail Baltica“ rengėjai stengsis galimus tyrimus ir vietovės apžiūras vykdyti atsakingai, darant kiek įmanoma mažiau nuostolių žemės ūkio veiklai, kuri laikinai vykdoma valstybinės žemės plotuose, numatytuose NŽT teritorinių padalinių skyrių vedėjų įsakymuose.

Šiuo metu vykdomos žemės paėmimo dokumentų pasirašymo procedūros dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams vietinės reikšmės automobilių kelių statybai ir rekonstrukcijai dėl Europinio standarto geležinkelio linijos „Rail Baltica“ atkarpai Kaunas–Lietuvos ir Latvijos valstybių siena.

Šio žemės paėmimo visuomenės poreikiams etapo metu planuojama iš viso paimti apie 1200 sklypų, kurių bendras plotas siekia apie 380 ha žemės, o maždaug 20 proc. jos sudaro miškai, visa kita – daugiausia žemės ūkio paskirties žemė.

Tai jau antras žemės paėmimo visuomenės poreikiams etapas, pagal kurį žemė išperkama „Rail Baltica“ poreikiams. Pačiam „Rail Baltica“ geležinkeliui tiesti Panevėžio, Pasvalio, Kauno, Jonavos ir Kėdainių rajonuose visuomenės poreikiams išpirkti 1365 sklypai, kurių bendras plotas siekia apie 1244 ha. Maždaug ketvirtadalį šio ploto sudaro miško žemė, o 187 ha – valstybinės žemės sklypai. Žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros pagrindinei geležinkelio linijai jau baigtos, tvarkomi likę paskutiniai teisiniai formalumai.

Žemės paėmimo visuomenės reikmėms privažiuojamiesiems prie „Rail Baltica“ automobilių keliams procedūras ketinama baigti iki 2020 m. pabaigos.

„Rail Baltica“ – didžiausias geležinkelio infrastruktūros statybos projektas Baltijos šalių istorijoje, kurį įgyvendinant per visą „Rail Baltica“ trasą bus nutiestas elektrifikuotas 1435 mm pločio vėžės dvikelis. Projekto statybos, kurių suplanuota įgyvendinimo vertė siekia apie 5,8 mlrd. eurų, yra didžiausia investicija, skirta pagerinti mobilumą ir kelionių galimybes, plėtoti verslą, turizmą ir prekių mainus regione.

Bendras „Rail Baltica“ ilgis trijose Baltijos valstybėse siekia 870 kilometrų: Lietuvoje – 392, Latvijoje – 265, o Estijoje – 213. Lietuvoje europinė trasa eina nuo Lenkijos ir Lietuvos sienos per Kauną ir Panevėžį, Latvijoje kirs Rygą, Estijoje – Pernu ir Taliną. Kauno ir Vilniaus jungtis yra integrali projekto „Rail Baltica“ jungtis.

Projekto „Rail Baltica“ pirmą etapą Lietuva įgyvendino 2015 m. – europinės vėžės geležinkelio linija buvo nutiesta nuo Lenkijos-Lietuvos sienos iki Kauno. Šio etapo metu įrengta 123 km ilgio europinio standarto tarpvalstybinis geležinkelis, kuriuo tarp Kauno ir Balstogės kursuoja keleiviniai traukiniai. Ateityje šis ruožas bus modernizuotas, kad keleiviniai traukiniai, kaip visoje „Rail Baltica“, galėtų važiuoti maksimaliu 249 km/val. greičiu.

Šiuo metu aktyvūs „Rail Baltica“ statybos darbai vyksta Kauno geležinkelio mazge, kuriuos užbaigus iš Kauno į Lenkiją ir toliau į Vakarų Europą galės vykti krovininiai traukiniai.

AB „Lietuvos geležinkelių infrastruktūra“ yra projekto „Rail Baltica“ vykdytoja Lietuvoje, atsakinga už europinio geležinkelio infrastruktūros statybas šalyje.

Pranešimą paskelbė: Dalia Perednienė, LR Susisiekimo ministerija

Kiti skelbimai:
 
Bio Phyto Mild Facial Cleanser Veido prausiklis, 250 ml
 
TOMMY HILFIGER 15-39-01-5 Black 01 44
 
AUDIMAS Švelnaus mod.polo maršk.ilg.rank. 2021-571 Navy Blazer S
 
Este 83-28-05-8 Black 37
 
Camper Courb K300289 Blue 46

Rekomenduojame

Pandemijos iššūkių kupinais metais „Scania Lietuva“ išlaikė stabilią poziciją rinkoje

Pandemijos iššūkių kupinais metais „Scania Lietuva“ išlaikė stabilią poziciją rinkoje

„Scania Lietuva“ pernai išlaikė turėtą poziciją sunkiojo transporto pardavimo segmente – ji užima 9 proc. rinkos. Lietuvoje įregistruota 360 naujų „Scania“ sunkvežimių. 2020-aisiais sunkiojo transporto rinka, lyginant su ankstesniais metais, smuko net 45 proc. Pasak įmonės „Scania Lietuva“ regiono vadovo Dariaus Snieškos, tam įtakos turėjo ir pandemija, ir Mobilumo paketas. Iš viso pernai Lietuvoje įregistruota […]

Ar verta persėsti į hibridinį automobilį?

Ar verta persėsti į hibridinį automobilį?

Per pirmojo karantino piką pavasarį – kovo-balandžio mėnesiais gatvėse buvo žymiai mažiau praeivių ir transporto. Pravėrę langą galėjome džiaugtis tyla ir švaresniu oru. Šiuo metu miestų gatvėse vėl garsiai riaumoja automobiliai ir girdimas triukšmas skatina susimąstyti: ar įmanoma patogiai keliauti kur kas tylesnėmis ir aplinkai draugiškesnėmis transporto priemonėmis? Pasirodo, ant dviračio sėsti nebūtina. Alternatyva įprastiems […]

Seimo nario Eugenijaus Sabučio pranešimas: „Valstybės vizija – pėsčiomis, elektromobiliu ir ekologišku autobusu per duobėtas gatves ir žvyrkelius?“

Seimo nario Eugenijaus Sabučio pranešimas: „Valstybės vizija – pėsčiomis, elektromobiliu ir ekologišku autobusu per duobėtas gatves ir žvyrkelius?“

2021 m. sausio 19 d. pranešimas žiniasklaidai   Viešojoje erdvėje nuolat atsiranda pasvarstymų, nuomonių ir komentarų dėl lietuvių nenoro išsižadėti savo nuosavų transporto priemonių, nors jų sukeliama tarša neabejotinai kenkia žmonių sveikatai. Lietuvos gyventojai automobilių (ypač senų, taršių ir galingų) vis dar neatsisako, nors dėl jų miršta daugiausia žmonių tarp išsivysčiusių valstybių. Publikacijų ar komentarų […]

M. Skuodis atšaukė iš pareigų VĮ „Oro navigacija“ vadovą

M. Skuodis atšaukė iš pareigų VĮ „Oro navigacija“ vadovą

Susisiekimo ministras Marius Skuodis antradienį, sausio 19 d., iš pareigų atšaukė VĮ „Oro navigacija“ generalinį direktorių Marių Beliūną. Šios oro transporto infrastruktūros įmonės vadovu M. Beliūnas ministro Jaroslavo Narkevičiaus buvo paskirtas pernai rugsėjį.  Įsakymą dėl „Oro navigacijos“ vadovo atšaukimo ministras pasirašė antradienį.  „Įmonės valdyba išreiškė nepasitikėjimą vadovu ir nematė galimybės dirbti su juo toliau, išsiskyrė […]