Šiaulių oro uostas suplanavo paskutinį pokyčių žingsnį: ruošiasi lemiamam investuotojo pritraukimui

1

Šiaulių oro uostas suplanavo paskutinį pokyčių žingsnį: ruošiasi lemiamam investuotojo pritraukimui

Tarptautinis Šiaulių oro uostas ketina susitelkti į krovinių bei logistikos infrastruktūros sukūrimą šalia oro uosto valdomame sklype, kuris vienintelis kol kas neišnuomotas privačiam verslui. Investuotojo pritraukimas, leisiantis Šiaulių oro uostui siūlyti visą paslaugų spektrą krovinių gabenimo verslams, įtrauktas į naujausią oro uosto 2023-2025 metų strateginį planą.

Planą gruodžio mėnesį patvirtino Šiaulių oro uosto valdyba. Oro uosto vadovė Aurelija Kuezada sako, kad tikslų peržiūrėjimas ir aiškus jų suformulavimas leis kryptingai siekti norimo rezultato.

„Mažais, bet tikslingais žingsniais kovojame už savo vietą skrydžių žemėlapyje. Mūsų vizija – tapti patikimu ir nuosekliai augančiu krovininiu oro uostu regione. Tam, kad galėtume pereiti į kokybiškai naują plėtros etapą, turime pasirūpinti krovinių aptarnavimui reikalinga infrastruktūra ir tam planuojame pritraukti privačių investuotojų. Tai kritiškai svarbi sąlyga Šiaulių oro uosto veiklos sėkmei ateityje“, – teigia A. Kuezada.

Jos teigimu, Šiaulių oro uostas ir toliau išnaudos galimybę bendradarbiauti su verslu, o pats liks Šiauliuose kuriamo aviacijos ir su ja susijusių verslų centro ašimi.

„Pastaraisiais metais išties aktyviai užsiėmėme investuotojų pritraukimu ir sėkmingai įveiklinome oro uosto teritorijoje turėtas laisvas erdves. Paskutinis, prie oro uosto „prigludęs“ daugiau kaip 2 hektarų ploto žemės sklypas yra numatomas konkrečiai paskirčiai, tačiau iki pradedant investuotojo paieškos procesą dar turime sutvarkyti keletą likusių būtinų teisinių procedūrų. Sklypo nuomos aukcioną planuojame mėnesio pabaigoje“, – sako oro uosto vadovė.

Sėkmingas investuotojų pritraukimas Šiaulių oro uostui leido pelningai veikti net koronaviruso pandemijos metu, kuomet aviacija stagnavo. Tikimasi, kad oro uosto finansiniai rezultatai bus teigiami ir 2023-2025 metų periodu – strategijoje numatytas atsargus 3 proc. augimas.

„Finansines prognozes dėliojame atsargiai, kadangi jos stipriai priklauso nuo mūsų oro uoste vis dar įsikūrimo stadijoje esančių investuotojų veiklos ir jos apimčių. Jei prognozės pasitvirtins, jau 2024 metais oro uosto pajamos turėtų peržengti 800 tūkst. eurų ribą, o grynasis pelnas, planuojame, svyruos apie 150 tūkst. eurų“, – skaičiuoja A. Kuezada.

Per koronaviruso pandemiją atsigavęs ir augimo kryptį išlaikantis tarptautinis Šiaulių oro uostas 2021 metais, audituotais duomenimis, gavo 473 tūkst. eurų pajamų ir uždirbo 50,4 tūkst. eurų grynojo pelno – 83,6 proc. ir 9,5 proc. daugiau, palyginti su 2020 metais. Audituotus 2022 metų finansinius veiklos rezultatus oro uostas skelbs vėliau, tačiau, preliminariais duomenimis, pernai fiksuotas ženklus tiek pajamų, tiek pelno augimas.

„Praėję metai mums iš esmės buvo palankūs. Be kitų priežasčių, teigiamos įtakos turėjo pratęstos sutartys su „GetJet Airlines“, „Aviatic MRO“ dėl orlaivių ilgalaikio parkavimo bei antžeminių paslaugų ir naujai sudaryti susitarimai su „J&C Aero““, – sako A. Kuezada.

Savo tempu Šiaulių oro uostas tęs investicijas į infrastruktūrą ir įrangą, planuoja aplinkai draugiškesnių sprendinių plėtrą teritorijoje, prie darbuotojų komandos prisijungė už komercinės veiklos plėtrą atsakingas specialistas.

„Savo parametrais esame ypatingi. Oro uostas pajėgus priimti bei išleisti transatlantinio dydžio, maksimaliai pakrautus orlaivius. Be to, pas mus, priešingai negu kituose oro uostuose, negalioja ir triukšmo ribojimai. Krovinių aptarnavimo infrastruktūros sukūrimas yra labai svarbus klausimas, tačiau lygiagrečiai suintensyvinsime kontaktus su potencialiais partneriais, didinsime Šiaulių oro uosto žinomumą, supažindinsime su bendradarbiavimo galimybėmis, kad kitam veiklos plėtros etapui būtume maksimaliai pasiruošę“, – vardina Šiaulių oro uosto direktorė.

Apie tarptautinį Šiaulių oro uostą:

Tarptautinį Šiaulių oro uostą valdo Šiaulių miesto savivaldybės įmonė „Šiaulių oro uostas“, teikianti antžeminio orlaivių, keleivių ir krovinių aptarnavimo, žemės nuomos ir kitas paslaugas. Ilgiausias Baltijos šalyse kilimo-tūpimo takas oro uostui leidžia priimti transatlantinius, taip pat sunkius krovinius gabenančius orlaivius. Tai vienintelis oro uostas Baltijos regione, per kurį oro transportu gali būti eksportuojami gyvūnai.

Nuo 2004 Šiaulių oro uoste reziduoja NATO oro policija. Šiuo metu oro uoste dirba 14 darbuotojų, čia kuriasi aviacijos sektoriaus bendrovės. Estijos kapitalo bendrovė „Aviatic MRO“ baigia statyti orlaivių techninės priežiūros ir remonto angarą, Lietuvos kapitalo bendrovė „J&C Aero“ planuoja angaro, skirto orlaivių ardymui bei jų interjerų modernizavimui, statybas. 

Pranešimą paskelbė: Saulė Bakšė, UAB „Idea Prima”

Rekomenduojame

NaudotosKnygos.lt
Estijos elektromobilių įkrovimo startuolis VOOL užsitikrino 1,7 mln. Eur investiciją: idėja patikėjo ir buvusi šalies prezidentė

Estijos elektromobilių įkrovimo startuolis VOOL užsitikrino 1,7 mln. Eur investiciją: idėja patikėjo ir buvusi šalies prezidentė

Estijos elektromobilių įkrovimo startuolis VOOL baigė pirminio investavimo (ang. seed round) etapą su 1,7 mln. eurų investicijų. Investicijų etapui vadovavęs rizikos kapitalo fondas „Specialist VC“ pritraukė tokius įtakingus investuotojus, kaip buvusi Estijos prezidentė Kersti Kaljulaid. Gautas investicijas startuolis panaudos masinei produktų gamybai ir plėtrai Europoje. Remiantis tarptautinės vadybos konsultavimo įmonės „McKinsey“ duomenimis, augant elektromobilių skaičiui, […]

Pernai šalies oro erdvėje bendras aptarnautų skrydžių skaičius toliau augo

Pernai šalies oro erdvėje bendras aptarnautų skrydžių skaičius toliau augo

Oro navigacijos paslaugų teikėja, bendrovė „Oro navigacija“ pernai Lietuvos oro erdvėje aptarnavo 166,2 tūkst. skrydžių – 1,2 proc. daugiau nei prieš metus. Dėl sankcijų vežėjams teko aplenkti Rusijos oro erdvę bei koreguoti maršrutus, Lietuvos oro erdvėje tranzitinių skrydžių skaičius sumažėjo 13 proc., palyginti su 2021 metais. Bendrą aptarnautą skrydžių augimą lėmė 52 proc. išaugęs terminalinių […]

„Rail Baltica“: tęsiamas geležinkelių infrastruktūros valdymo modelio kūrimas

„Rail Baltica“: tęsiamas geležinkelių infrastruktūros valdymo modelio kūrimas

Trijų Baltijos šalių ekspertų grupė, sudaryta iš ,,Rail Baltica“ geležinkelių infrastruktūrą savo šalių teritorijoje valdysiančių AB „LTG Infra“, SIA „Eiropas Dzelzcela linijas“ ir OU „Rail Baltic Estonia“ atstovų, parengė siūlymus, kaip galėtų būti skirstomi geležinkelių infrastruktūros pajėgumai norint naudotis šiuo metu tiesiama „Rail Baltica“ geležinkelio linija. Geležinkelių infrastruktūros pajėgumų skyrimas yra viena esminių infrastruktūros valdytojo […]

Ištyrė el. paspirtukų poveikį eismui Lietuvoje: 1,2 mln. km mažiau kelionių automobiliais

Ištyrė el. paspirtukų poveikį eismui Lietuvoje: 1,2 mln. km mažiau kelionių automobiliais

Kol elektriniai paspirtukai laukia naujo sezono Lietuvoje, susisiekimo paslaugų platforma „Bolt“ apibendrina praėjusių metų pabaigoje 17 šalių atlikto paslaugos vartotojų tyrimo rezultatus. Pirmą kartą pavyko užfiksuoti šios dar „žalios” transporto priemonės indėlį į Lietuvos miestų infrastruktūrą: beveik penktadalis dalyvavusiųjų bent kartą paspirtuką rinkosi kaip alternatyvą automobiliui, daugiau nei trečdalis – tai pačiai kelionei pasitelkė tiek […]

„YIT Lietuva“ imasi strateginės reikšmės projekto: už beveik 8 mln. eurų rekonstruos kelio į Pabradę atkarpą

„YIT Lietuva“ imasi strateginės reikšmės projekto: už beveik 8 mln. eurų rekonstruos kelio į Pabradę atkarpą

Transporto priemonėms judėti nuo Molėtų iki Pabradės miesto ir atgal taps dar saugiau, patogiau bei greičiau. Tvarios miestų ir infrastruktūros plėtros bendrovė „YIT Lietuva“ atliks šio kelio virš 5 kilometrų ilgio ruožo kapitalinį remontą. Darbus, kurie prasidės pasibaigus technologinei pertraukai, planuojama įgyvendinti iki 2023-ųjų spalio vidurio. Darbų vertė – beveik 8 mln. eurų. Valstybinis krašto […]

„Rail Baltica“: tikslinamas ruožo Kaunas–Vilnius specialusis planas

„Rail Baltica“: tikslinamas ruožo Kaunas–Vilnius specialusis planas

Pristačius visuomenei „Rail Baltica“ ruožo Kaunas–Vilnius specialųjį planą, numatantį konkrečias teritorijas, žemės sklypus ir jų dalis, per kurias eis geležinkelio linija šiame ruože, sulaukta itin didelio suinteresuotų šalių įsitraukimo – net 470 pasiūlymų ir klausimų dėl specialiojo plano patikslinimo. Atsižvelgus į tai priimtas sprendimas papildomai įvertinti visus pasiūlymus specialiajam planui atnaujinti. Atlikus visas specialiojo teritorijų […]