Šiaulių ir Kauno merai siekia, kad būtų kompensuojami miestų viešojo transporto nuostoliai dėl karantino

1

Šiaulių ir Kauno merai siekia, kad būtų kompensuojami miestų viešojo transporto nuostoliai dėl karantino

Šiaulių miesto meras Artūras Visockas ir Kauno miesto meras Visvaldas Matijošaitis kelia klausimą dėl miestuose kursuojančio viešojo transporto nuostolių kompensavimo. Vyriausybė gana dosniai skiria lėšų kitoms nuo karantino nukentėjusioms sritims, taip pat investuoja į ekonomikos skatinimą, tačiau nenori matyti problemų, kurios iškilo keleivių vežėjams, o kartu su jais – ir socialiai būtinų transporto paslaugų teikimą užtikrinančioms savivaldybėms.   

Dviejų didžiųjų miestų merai kreipėsi į Lietuvos savivaldybių asociaciją, kad visos šalies savivaldos vardu būtų inicijuojama diskusija su Vyriausybės atstovais dėl miestų keleivių vežėjų patirtų nuostolių kompensavimo. Kaip žinia, šalyje paskelbti karantino apribojimai turėjo įtakos miestų autobusų parkų veiklai. Norint išlaikyti saugius atstumus, tam tikru laikotarpiu autobusuose buvo galima vežti tik 50 proc. keleivių. Viešuoju transportu vykstančių žmonių srautai žymiai sumažėjo. Savivaldybių prievolė  yra užtikrinti keleivių judėjimą, taip pat, įstatymai sako, kad savivalda privalo kompensuoti ir lengvatinį keleivių vežimą, taigi ši finansinių nuostolių našta tiesiogiai gula ant miestų pečių.

Vadovaudamosis  Vyriausybė nutarimu, savivaldybės kreipėsi į Finansų ministeriją, prašydamos kompensuoti dėl keleivių vežimo miesto maršrutais karantino metu patirtus nuostolius. Nors valstybės parama jau skaičiuojama ir dėl pandemijos nukentėjusiems verslams, papildomos lėšos investuojamos įvairiausiose viešojo gyvenimo srityse, tačiau Finansų ministerija atsisakė prisidėti prie keleivių vežimo nuostolių atlyginimo.

Palaikydama Visvaldo Matijošaičio ir Artūro Visocko iniciatyvą, Lietuvos savivaldybių asociacija raštu kreipėsi į Vyriausybę, akcentuodama, kad Finansų ministerijos pozicija šiuo klausimu yra nepriimtina ir prašydama kuo greičiau apsvarstyti galimybę keleivių vežėjų netektis kompensuoti valstybės biudžeto lėšomis.

Pranešimą paskelbė: Vitalis Lebedis, Šiaulių miesto savivaldybė

Rekomenduojame

NaudotosKnygos.lt
Logistikos ir sandėliavimo įmonių elektrifikacija: kiek leidžia sutaupyti?

Logistikos ir sandėliavimo įmonių elektrifikacija: kiek leidžia sutaupyti?

Elektriniai krautuvai tapo neatsiejama logistikos, sandėliavimo ir gamybos procesų dalimi. Kaip nurodoma tarptautiniame 2024 metų naudotų krautuvų reitinge, šios technikos gamintojų tarpe lyderio pozicijas užsitikrino Vokietijos įmonė „Linde“. Statistika kalba pati už save: šio gamintojo elektriniai krautuvai užėmė beveik 26 proc. naudotų krautuvų rinkos ir gerokai pralenkė konkurentus. Kuo šio gamintojo technika išsiskiria iš kitų […]


Elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojus numatoma įpareigoti dėvėti šalmus

Elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojus numatoma įpareigoti dėvėti šalmus

2025 m. kovo 20 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos ● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai) Seimas po svarstymo pritarė Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pataisoms, kuriomis siekiama patikslinti važiavimo su elektrinėmis mikrojudumo priemonėmis tvarką. Šiuo metu įstatyme nustatyta, kad jaunesni kaip 18 metų elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojai, važiuodami keliu, privalo būti užsidėję […]


Ministras E. Sabutis: „Paštomatų tinklas išaugs bene dvigubai, šimtai jų bus statomi kaimuose ir miesteliuose“

Ministras E. Sabutis: „Paštomatų tinklas išaugs bene dvigubai, šimtai jų bus statomi kaimuose ir miesteliuose“

Susisiekimo ministras Eugenijus Sabutis patvirtino Universaliosios pašto paslaugos (UPP) aprašą, kuriuo Lietuvos pašto paštomatų tinklas iki 2029 m. išaugs bene dvigubai ir perkops 700-us. Naujieji paštomatai bus įrengiami kaimuose ir miesteliuose, kuriuose gyvena bent 500 žmonių. Gyventojai jais galės ne tik siųsti bei gauti tarptautines siuntas, bet ir laiškus.  „Sulaukdavome daug prašymų iš atokesnių vietovių […]


Kelių infrastruktūros finansavimo sistemos reforma: kuriamas Kelių fondas

Kelių infrastruktūros finansavimo sistemos reforma: kuriamas Kelių fondas

Sparčiai blogėjant susisiekimo infrastruktūros – kelių, tiltų ir viadukų – būklei bei sprendžiant nepakankamo finansavimo problemą, nuo kitų metų Lietuvoje turėtų pradėti veikti valstybinis Kelių fondas. Fondo lėšos padės mažinti šalies kelių degradaciją ir užtikrins susisiekimo infrastruktūros saugą. Skaičiuojama, kad jau kitąmet finansavimas šalies keliams, įskaitant šio fondo lėšas, turėtų siekti beveik 1 milijardą eurų.  […]


„Via Lietuva“: prasideda darbų keliuose sezonas – tęsiama Krunos tilto rekonstrukcija, įgyvendinami kiti svarbūs projektai

„Via Lietuva“: prasideda darbų keliuose sezonas – tęsiama Krunos tilto rekonstrukcija, įgyvendinami kiti svarbūs projektai

Pirmadienį, kovo 17 dieną, atnaujinamas darbų keliuose sezonas. Tęsiami intensyvūs Kauno ir Kaišiadorių rajonuose esančio Krunos tilto rekonstrukcijos darbai. Renginyje prie Krunos tilto visuomenei buvo pristatyti tiek šio tilto rekonstrukcijos, tiek kiti didžiausi šiemet suplanuoti įgyvendinti projektai. Tarp jų – Tarandės tunelio statybos, tolesnė „Via Baltica“ ir kelio Vilnius–Utena rekonstrukcija, kiti numatyti įgyvendinti svarbūs darbai. […]


E. Sabutis dalyvaus neformaliame ES transporto ministrų susitikime

E. Sabutis dalyvaus neformaliame ES transporto ministrų susitikime

Susisiekimo ministras Eugenijus Sabutis kovo 17–18 dienomis dalyvaus Varšuvoje vyksiančiame neformaliame Europos Sąjungos (ES) transporto ministrų susitikime, kurį rengia šį pusmetį ES Tarybai pirmininkaujanti Lenkija. Susitikimo metu ministrai aptars būtinybę didinti transporto sektoriaus atsparumą, numatant papildomas ES investicijas dvejopos paskirties – civilinės ir karinės – infrastruktūros projektams plėtoti. Taip pat daug dėmesio bus skiriama ES […]