Seimo nario Kęstučio Masiulio pranešimas: parlamentaras prašo neprivatizuoti Lietuvos aerodromų

2020 m. gegužės 27 d. pranešimas žiniasklaidai

Seimo narys Kęstutis Masiulis kreipėsi į Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją, ragindamas sustabdyti aerodromų naikinimą ir pristatyti visuomenei jų plėtros strategiją.

„Nuo pat 1990 m. Lietuva neturi jokios rimtos strategijos, ką daryti su aerodromais. Turtas parceliuojamas, neprižiūrimas ir nykstantis. Aerodromai iki šiol gyvuoja tik entuziastų dėka. Valstybinės institucijos nesupranta plėtros galimybių, nemato naudos šaliai, o mato primityviai tik žemę, pastatus ir išlaidas. Latvijoje ir Estijoje aerodromai irgi buvo traktuojami kaip finansinė našta, dalis buvo privatizuoti, dalis atiduota savivaldybėms, o didžiausia dalis – apskritai uždaryti. Panašu, kad to siekiama ir Lietuvoje“, – sako parlamentaras.

Vyriausybė yra priėmusi sprendimą palikti valstybės nuosavybėje tik keturis aerodromus (Sasnavos, Panevėžio, Kyviškių ir Pociūnų), o likusius kartu su juose esančiu valstybės turtu perduoti savivaldybėms arba turtą parduodančiam VĮ „Turto bankui“.

„Aerodromai yra svarbūs krašto apsaugos požiūriu, gali būti pritaikyti ekonominėms, turizmo, švietimo, susisiekimo, civilinės saugos, priešgaisrinėms ir kitoms reikmėms. Be to, aerodromai gali ne tik generuoti nuostolius, bet ir kurti pajamas. Štai Lenkijoje veikia daugiau kaip 100 aerodromų, dar daugiau aeroklubų, ir visi jie turi veiklos. Geriausias pavyzdys, kaip iš postsovietinio chaoso sukurti tvarią sistemą ir pasiekti gerų rezultatų, yra Lietuvos kino politika. Buvo įsteigtas Kino centras, kuris išnagrinėjo sektoriaus situaciją, pasiūlė sprendimus ir dabar Lietuva iš kino pramonės daugiau uždirba nei į ją investuoja, o dar lieka pinigų paramai vietos kinui. Panašų modelį siūlyčiau Vyriausybei ir aerodromų klausimu. Atskira įstaiga vienose rankose sutelktų visą turtą, paruoštų plėtros strategiją ir neleistų sužlugdyti jau ir taip sudėtingoje situacijoje esančių, bet vis dar veikiančių aerodromų“, – sako K. Masiulis.

Lietuvoje veikia 15 sportinės aviacijos aerodromų, kurie įkurti prieš 60–80 metų sportininkų ir aviacijos entuziastų. Juose yra sukaupta aviacinė technika, gauta iš DOSAAF, kuri sovietmečiu finansavo sportinę veiklą. Iš viso šalyje aerodromų, kartu su neveikiančiais, ir lauko aikštelių, tinkamų mažajai aviacijai, yra apie 80.

Pranešimą paskelbė: Monika Kutkaitytė, Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija

Straipsniai

Rekomenduojame

J. Taminskas: Lietuva išgirsta – kasmetinės techninės apžiūros nebus privalomos

Briuselyje vykstančiame Europos Sąjungos (ES) transporto, telekomunikacijų ir energetikos ministrų tarybos posėdyje nutarta leisti pačioms valstybėms apsispręsti dėl senesnių kaip 10 metų automobilių techninių apžiūrų dažnio. „Visuomet pabrėžėme, kad reikalavimas kasmet atlikti technines apžiūras nepagerintų eismo saugumo, tik sukeltų papildomą naštą vairuotojams. Mūsų duomenys aiškiai rodo, kad nors automobiliai Lietuvoje yra senesni, tačiau jie tvarkingi, […]

Straipsniai

Ministras J. Taminskas pasirašė deklaraciją dėl tarptautinio paramos fondo Ukrainos transporto atstatymui įsteigimo

Tęsdamas vizitą Briuselyje, Lietuvos susisiekimo ministras Juras Taminskas kartu su Kanados, Ukrainos ir Švedijos kolegomis pasirašė deklaraciją dėl Ukrainos transporto infrastruktūros atstatymą remsiančio tarptautinio fondo įsteigimo. Tikimasi, kad fondas pradės veikti jau kitais metais. Anot J. Taminsko, Ukrainos atstatymas turi prasidėti dabar, nelaukiant karo pabaigos. „Kai galvojame apie Ukrainos susisiekimo atkūrimą, matome ne tik kelius […]

Straipsniai

Didžiausia automobilių paroda pasaulyje – „SEMA Show“: driftas, superautomobiliai ir legendos, pribloškę žinomą lietuvį

Didžiausias automobilių priedų, modifikacijų, pasirodymų ir aksesuarų verslo renginys pasaulyje – „SEMA Show” – jau daugiau nei pusšimtį metų sutraukia automobilių industrijos elitą iš viso pasaulio. Šiemet „Autogidas” suteikė automobilių entuziastui Norbertui Daunoravičiui (Norbei) galimybę vykti į šį uždarą, ne visiems prieinamą automobilių pasaulio epicentrą ir gyvai patirti tai, ką dauguma mato tik ekranuose – […]

Straipsniai

Vilnius–Utena magistralė keičiasi iš esmės: kas laukia vairuotojų?

Vienas unikaliausių Lietuvos kelių, magistralė Vilnius-Utena, šiandien keičiasi neatpažįstamai. Modernūs, lietuvio akiai dar neįprasti, tačiau specialistų patvirtinti kelio architektūros sprendimai mūsų kelius priartina prie vakarietiškų bei skandinaviškų kelių standarto. Tranzitinį eismą užtikrinančio kelio 40 kilometrų ilgio atkarpoje nuo Nemenčinės–Maišiagalos sankryžos iki Molėtų šiuo metu vyksta intensyvūs darbai: įrengiami nauji konstrukciniai sluoksniai, diegiamos modernios saugumo priemonės, […]

Straipsniai

Daugiau nei pusė lietuvių vairuodami vis dar griebiasi telefono: ekspertė įvardijo, kas slypi už šio pavojingo įpročio

Telefonai sukurti tam, kad mus suartintų, todėl geriausiai veikia tuomet, kai vartotojai geba juos trumpam padėti į šalį. Naujausi duomenys rodo, kad atsispirti ekranų traukai darosi vis sunkiau: net 80 proc. lietuvių telefonais naudojasi darbo susitikimų metu, o daugiau nei pusė nevengia to daryti net vairuodami. Šie įpročiai atskleidžia, kad ekranai vis dažniau pasiglemžia dėmesį, […]

Straipsniai

Keleivių srautas Lietuvos oro uostuose lapkritį augo

Lietuvos oro uostai (LTOU) lapkričio mėnesį aptarnavo per 526,5 tūkst. keleivių. Lyginant su 2024 metų lapkričio mėnesiu, LTOU paslaugomis naudojosi beveik 8 proc. daugiau keleivių. Vilniaus oro uoste lapkritį keleivių srautas siekė per 379 tūkst. aptarnautų asmenų, Kauno – per 111 tūkst., Palangos – daugiau kaip 36 tūkstančius. Lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai, Vilniuje keleivių […]

Straipsniai