2024 m. balandžio 11 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos ● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai)
Seimas suteikė ypatingos valstybinės svarbos statusą transeuropinio transporto tinklą (TEN-T) Lietuvos teritorijoje sudarantiems projektams. Už tai numatantį Seimo įstatymą (projektas Nr. XIVP-3336(2) ES) balsavo 86 Seimo nariai, susilaikė 4 parlamentarai. Tokiu būdu siekiama paspartinti šios infrastruktūros projektų įgyvendinimą.
Pagal priimtą įstatymą, visi projektų teritorijų planavimo dokumentai bus rengiami, derinami, koreguojami, tikrinami, tvirtinami, viešinami, taip pat ginčai dėl jų sprendžiami valstybei svarbių projektų teritorijų planavimo tvarka, kuri nustatyta Teritorijų planavimo įstatyme. Pasak įstatymo rengėjų, tikimasi, kad tai suteiks daugiau aiškumo planuojant teritorijas ir rengiant projektų įgyvendinimo planus, palengvins finansavimo užtikrinimą.
TEN-T tinklas jungia ES valstybių narių sostines ir didžiuosius ES miestus, jūrų ir oro uostus, geležinkelių terminalus ir kitus transporto mazgus. Į šį tinklą įtrauktos svarbiausios Lietuvos tarptautinės kelių ir geležinkelių jungtys: „Rail Baltica“, „Via Baltica“, magistralinis kelias Klaipėda–Kaunas–Vilnius, geležinkelis Vilnius–Klaipėda, taip pat Klaipėdos valstybinis jūrų uostas, Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostai, Kauno intermodalinis terminalas ir kiti svarbūs transporto infrastruktūros objektai.
Pagrindinio TEN-T tinklo projektai turi būti įgyvendinti iki 2030 m., o visas TEN-T tinklas – iki 2050 m.
Pranešimą paskelbė: Rimas Rudaitis, Lietuvos Respublikos Seimas
Kasmet augusi krovinių vežimo kelių transportu rinka Lietuvoje pernai susidūrė su sunkumais – įmonės, nors ir išlaikė krovinių apyvartos augimą, tačiau patyrė paslaugų eksporto apimčių sumažėjimą, teigiama Tarptautinio transporto ir logistikos aljanso (TTLA) atliktoje rinkos analizėje. Aljanso pateiktais Lietuvos banko duomenimis, palyginti su tuo pačiu metu 2023-iaisiais, 2024-ųjų sausį–rugsėjį krovininio kelių transporto paslaugų eksportas sumažėjo […]
Šeštadienį (sausio 11 d.) Vilniaus oro uoste organizuojamas istorinis renginys – masinis naujojo išvykimo terminalo testavimas. Atlikti testavimą per rekordiškai trumpą laiką dar lapkritį užsiregistravo per 1 000 savanorių. Atvykę į naująjį oro uosto išvykimo terminalą testuotojai pasijaus tarsi tikri šešių skrydžių keleiviai ir padės Lietuvos oro uostų komandoms nustatyti, kaip pasiruošta terminalo atidarymui, numatytam […]
Lietuvoje pavėžėjai įprastai dirba pagal individualią veiklą (ĮV), o ne pagal darbo sutartį. Tai, anot specialistų, darbuotojams kelia daugiau grėsmių nei privalumų. „Skaitmeninės darbo platformos (programėlės, kurios sujungia paslaugų teikėjus su klientais) sukuria prieštaringas darbo santykių formas ir trikdo tradicinį darbo organizavimą. Šis verslo modelis apriboja darbuotojų teisę naudotis darbo apsauga“, – teigia Vilniaus universiteto […]
Ryga. Pirmaujanti Baltijos šalių oro linijų bendrovė „airBaltic“ toliau plečia savo mokymų infrastruktūrą – „airBaltic“ mokymų centre Rygoje (Latvija) įrengtas antrasis „Airbus A220“ pilno skrydžio simuliatorius. Šis modernus papildymas gerokai padidins oro linijų bendrovės galimybes mokyti ir palaikyti vis didėjančios pilotų komandos kvalifikaciją, taip pat padės augančiam „Airbus“ orlaivių parkui ir nuolatinei „airBaltic“ pilotų akademijos […]
Kaip skelbia sinoptikai, šiandien popiet numatomas pavojingas meteorologinis reiškinys – lijundra ir plikledis. Šiuos pavojingus reiškinius indikuoja ir AB „Kelių priežiūra“ pasitelkiamos sprendimų paramos sistemos. Kelininkai praneša, kad jų mechanizmai nenutrūkstamai tęsia darbus – valstybinės reikšmės keliuose vykdomas sniego ir ledo šalinimas, barstymas arba tirpalo purškimas dar prieš prognozuojamą slidumo susidarymą. 1-ojo kelių priežiūros lygio […]
Pernai Lietuvos oro uostų (LTOU) pasiektas aptarnautų keleivių rekordas (6,6 mln.) – tarpinė stotelė puoselėjant lyderystę Baltijos regione ir toliau vykdant strateginę plėtrą. Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostus valdanti bendrovė šiemet numato įgyvendinti esminius projektus, kurie ateityje leis kokybiškai aptarnauti iki 10 mln. keleivių per metus. Planuojama, kad 2025-aisiais į visą LTOU tinklo infrastruktūrą […]