Savivaldybių vietinės reikšmės keliams papildomai paskirstyta 20 mln. eurų

Savivaldybių vietinės reikšmės keliams papildomai paskirstyta 20 mln. eurų

Susisiekimo ministro Mariaus Skuodžio įsakymu Lietuvos savivaldybėms papildomai paskirstyta 20 mln. eurų Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) lėšų. Vyriausybei pritarus Susisiekimo ministerijos iniciatyvai, šiemet savivaldybės galės pačios spręsti, kokiems jų valdomiems keliams panaudoti šias KPPP lėšas, kurios iki šiol būdavo skiriamos tik žvyrkeliams asfaltuoti.

„Pakeitus teisės aktus, savivaldybės neprivalės joms paskirstomų 20 mln. eurų naudoti tik žvyrkeliams asfaltuoti. Taip siekėme neriboti savivaldybių sprendimų ir suteikti joms laisvę panaudoti skiriamas lėšas vietinės reikšmės keliams savo nuožiūra, pagal savus prioritetus, nes tik pačios savivaldybės geriausiai žino, kokiems jų valdomiems keliams tvarkyti investicijų labiausiai reikia“, – sako susisiekimo ministras M. Skuodis.

Iki šiol pagal Biudžeto įstatymą savivaldybėms kasmet būdavo skiriama lėšų vietiniams žvyrkeliams asfaltuoti. Šiemet paskirstytas tokias lėšas visos savivaldybės galės naudoti bet kuriems jų valdomiems vietinės reikšmės keliams, įskaitant žvyrkelius. Ši suma savivaldybėms paskirstyta papildomai prie jau gautų KPPP lėšų.

Pagal susisiekimo ministro patvirtintą KPPP finansavimo lėšų paskirstymo savivaldybių valdomiems vietinės reikšmės keliams 2021 m. tvarkos aprašą, 35 proc. lėšų (apie 7 mln. eurų) skiriama miestų savivaldybėms ir 65 proc. (apie 13 mln. eurų) – kitoms savivaldybėms. Konkrečios lėšos kiekvienai savivaldybei nustatomos pagal jų nuolatinių gyventojų skaičių ir kelių ilgį.

Finansuojami vietinės reikšmės keliai turės būti oficialiai valdomi savivaldybių, t. y. turės būti įtraukti į savivaldybių tarybų patvirtintus kelių su nurodytais kelių numeriais ir pavadinimais sąrašus. Numatomų tvarkyti kelių objektų sąrašus savivaldybės turės suderinti su Lietuvos automobilių kelių direkcija.

Detalesnė informacija apie savivaldybėms paskirstytas lėšas čia.

Šiuo etapu užbaigiamas 2021 m. numatytos KPPP lėšų (531,6 mln. eurų) paskirstymas.

2021 m. KPPP lėšos paskirstytos vadovaujantis iki šiol galiojusia tvarka, tačiau artimiausiu metu numatomi esminiai pokyčiai. Šiuo metu Susisiekimo ministerija rengia KPPP lėšų administravimo sistemos pertvarką, pagal kurią naujas KPPP finansavimo modelis bus taikomas jau nuo 2022 m. Taip siekiama užtikrinti nuolatinį, ilgalaikiu planavimu pagrįstą kelių infrastruktūros finansavimą, paremtą aiškiais kriterijais, rodikliais ir strateginiais dokumentais. Taip pat norima užtikrinti, kad savivaldybės gautų didesnę KPPP lėšų dalį, kuri būtų paskirstoma visoms šalies savivaldybėms aiškiais ir lygiateisiais principais.

Pranešimą paskelbė: Dalia Perednienė, LR Susisiekimo ministerija

Kiti skelbimai:
 
Service Perm Post Treatment Stabilizatorius cheminiam sušukavimui,1000 ml
 
Crocs™ Kids' Fun Lab Super Mario Lights Clog Flame 27
 
Intense Shower Gel Parfumuotas dušo gelis, 200ml
 
Crocs™ Baya Lined Clog Navy/Navy 39,5
 
Crocs™ Classic Bright Cobalt 36,5

Rekomenduojame

Keliaujančiųjų ir vairuotojų dieną – apie saugumą keliuose visiems eismo dalyviams

Keliaujančiųjų ir vairuotojų dieną – apie saugumą keliuose visiems eismo dalyviams

Rugsėjo 26 d., sekmadienį,  Lietuvoje jau dvyliktą kartą bus minima Keliaujančiųjų ir vairuotojų diena. Jos tikslas – priminti visiems apie pagarbą vieni kitiems kelyje, pagalvoti, ar mes, kiekvienas iš mūsų, tinkamai elgiamės kelyje. Anot VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcijos (toliau – Kelių direkcijos) direktoriaus Remigijaus Lipkevičiaus, svarbiausia – kiekvieno atsakomybė už save patį ir kitą […]

M. Skuodis neformalioje ministrų taryboje: siūlymams dėl vidaus degimo variklių atsisakymo dar trūksta argumentų ir pasirengimo

M. Skuodis neformalioje ministrų taryboje: siūlymams dėl vidaus degimo variklių atsisakymo dar trūksta argumentų ir pasirengimo

Susisiekimo ministras Marius Skuodis sako, kad į transeuropinio transporto tinklo (TEN-T), apimančio „Rail Balticos“ projektą, planus svarbu įtraukti geležinkelio atšaką į Klaipėdą, o visi svarstymai dėl tradiciniais varikliais varomų automobilių draudimo turi būti paremti ne politiniais pareiškimais, bet svariais argumentais ir faktais. Tai Lietuvos ministras pareiškė neformalioje Europos Sąjungos (ES) susisiekimo ministrų taryboje, vykstančioje Brdo […]

M. Skuodis at the informal council of ministers: suggestions to abandon internal combustion engines still lack arguments and preparation

M. Skuodis at the informal council of ministers: suggestions to abandon internal combustion engines still lack arguments and preparation

Minister of Transport and Communications Marius Skuodis says that it is important to include a branch line to Klaipėda in the plans of the Trans-European Transport Network (TEN-T), which encompasses the Rail Baltica Project, and all considerations regarding prohibition of vehicles powered by traditional internal combustion engines should be based on strong arguments and facts […]

DPD plečiasi Šiaulių LEZ ir Telšiuose, naujų terminalų statyba kainuos 4 mln. eurų

DPD plečiasi Šiaulių LEZ ir Telšiuose, naujų terminalų statyba kainuos 4 mln. eurų

Vienam didžiausių Europoje siuntų pristatymo tinklų „DPD group“ priklausanti bendrovė „DPD Lietuva“ plečia siuntų skirstymo pajėgumus Lietuvoje. Nauji DPD siuntų skirstymo centrai bus pastatyti Šiaulių laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) ir Telšiuose, netoli policijos komisariato. Vien į šių centrų statybą numatoma investuoti daugiau kaip 4 mln. eurų, jie pradės veikti 2022 metų rudenį. Dėl „built-to-suit“ tipo […]

Rekordiniai Šiaulių oro uosto metai: išnuomojo 75 proc. sklypų, verslas investuos apie 25 mln. eurų

Rekordiniai Šiaulių oro uosto metai: išnuomojo 75 proc. sklypų, verslas investuos apie 25 mln. eurų

Ilgiausią Baltijos šalyse orlaivių kilimo-tūpimo taką turinčiam tarptautiniam Šiaulių oro uostui po ilgos tylos 2021-ieji tapo rekordinės plėtros metais. Jau 75 proc. sklypų savo teritorijoje išnuomojęs oro uostas ateitį planuoja su maždaug 25 mln. eurų vertės verslo investicijų perspektyva ir tikisi pritraukti nuomininkų likusiam ketvirtadaliui laisvos žemės. Šiaulių oro uosto direktorė Aurelija Kuezada teigia, kad […]

Lietuvos oro uostai primena: veido kaukių dėvėjimas keleivių terminaluose – lieka būtina saugumo priemonė

Lietuvos oro uostai primena: veido kaukių dėvėjimas keleivių terminaluose – lieka būtina saugumo priemonė

Lietuvos oro uostai primena, kad visi keleiviai prieš kelionę laukiantys skrydžio ir po kelionės patekę į terminalą – turėtų toliau dėvėti apsaugines veido kaukes. Tokia pati tvarka galioja ir keleivių terminaluose viešintiems lankytojams, artimiesiems, kurie pasitinka keleivius, šiuo atveju išimtis dėl privalomo kaukių dėvėjimo taikoma tik jaunesniems nei šešerių metų amžiaus vaikams. „Patekimas į Lietuvos […]