Saugaus eismo situacija Lietuvoje pernai: padėtis gerėjo, bet problemų dar apstu

Nors kiekvienais metais eismo saugumo užtikrinimui pritaikoma įvairių naujovių, vairuotojai vis labiau drausminami, tačiau kai kurios tendencijos išlieka neraminančios. Statistiniai duomenys atskleidžia, kad eismo įvykių skaičius pernai kai kuriuose miestuose kartais pasiekdavo ir priešpandeminius rezultatus, taip pat padaugėjo incidentų, kuriuose sužeidžiami žmonės.

Pavojingiausia – uostamiestyje

Kaip rodo pastarųjų ketverių metų draudimo bendrovės ERGO duomenys, keliuose didėjant automobilių skaičiui ir žmonėms dažniau grįžtant į biurus, avarijų skaičius vis tiek išlieka mažesnis nei priešpandeminiu laikotarpiu. Tam įtakos gali turėti ir po pandemijos populiariu išlikęs nuotolinio ir hibridinio darbo modelis. Štai 2019 metais šimtui automobilių Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje vidutiniškai teko atitinkamai 11,57, 15,58 ir 16,56 žalos, kai pernai atitinkamai – 9,49, 12,59 ir 12,95 žalos. Juridinių klientų segmente 2019 metais šimtui automobilių teko 12 žalų, kai pernai – vos 8,81.

„Išsiskiria tik pavieniai mėnesiai, pavyzdžiui, praėjusių metų birželis Vilniuje,  nors ir nežymiai, tačiau buvo avaringesnis nei 2019 metais – užfiksuota 9,51 žalos šimtui automobilių, kai prieš prasidedant pandemijai – 9,44. Tuo metu Kaune 2022 metais fiksavome avaringiausią kovo mėnesį (13,43 žalos šimtui automobilių) per pastaruosius ketverius metus. Tačiau bendrai žvelgiant į didžiuosius šalies miestus, situacija pastaruoju metu yra mažai besikeičianti“, – kalba ERGO Transporto priemonių žalų administravimo skyriaus vadovas Raimondas Bieliauskas.

Pašnekovas pastebi, kad didžiausią tikimybę patekti į eismo įvykį pernai turėjo Klaipėdos gyventojai ir miesto svečiai. Čia šimtui automobilių vidutiniškai teko 12,95 žalos. Avaringiausias mėnuo per pastaruosius ketverius metus didžiuosiuose miestuose buvo praėjusių metų gruodis – uostamiestyje užfiksuota net 23,09 žalos šimtui automobilių. Palyginimui, mažiausiai žalų šimtui automobilių 2022 metais fiksuota vasarį Vilniuje – vos 7,88.

„Rudenį ir žiemą visada pastebime didesnį avaringumą, tai lemia prastesnės eismo sąlygos – lietingas ar žiemiškas oras, krentantys lapai ar iš sniego bei ledo gniaužtų tinkamai neišvaduotos transporto priemonės. Taip pat, šiuo metų laiku anksčiau temsta, o tai dažnai apsunkina vairavimo sąlygas“, – teigia R. Bieliauskas.

Vis dėlto R. Bieliauskas atkreipia dėmesį, kad sumažėjusį avarijų skaičių gali lemti ir tai, kad automobilių parkas šalyje tampa vis naujesnis, o moderniomis technologijomis aprūpinti automobiliai yra saugesni, patikimesni ir patvaresni.

Sužeista daugiau žmonių

ERGO duomenys rodo, kad bendrai avaringumas šalyje tarp juridinių asmenų pernai buvo pats mažiausias, o tarp visų klientų – vienas mažiausių per paskutinius ketverius metus. Tokie rezultatai pasiekti ir didėjant apdraustų automobilių skaičiui: remiantis Lietuvos kelių policijos statistika, praėjusiais metais apdrausta 2 proc. punktais daugiau automobilių. Eismo saugumo užtikrinimui įtakos turėjo paskutiniais metais pagerėjusios sąlygos: atsirado daugiau suremontuotų, sužymėtų ir apšviestų kelių, vairuotojus drausminančių, eismo pažeidimus fiksuojančių ar vidutinį greitį matuojančių kamerų, kitų priemonių.

Įdėtas darbas atsispindi ir žuvusiųjų eismo įvykiuose statistikoje. Lietuvos kelių policijos tarnybos duomenimis, jų skaičius 2022-aisiais, lyginant su 2021 metais, mažėjo 18 proc. punktų iki 120. Tiesa, yra ir nerimą keliančių ženklų. Kai 2021 metais užfiksuoti 2 783 eismo įvykiai, kuriuose nukentėjo žmonės, ir sužeistas 3 181 žmogus, pernai – 2 893 atitinkami eismo įvykiai, juose nukentėjo 3 406 žmonės. Taigi, atitinkamai 4 ir 7 proc. punktais daugiau.

Eismo įvykiuose 2022-aisiais daugiau sužalota ir pėsčiųjų – 714, kai 2021 metais – 629. Taip pat ir automobilių keleivių – 974, kai 2021 metais – 813. Kaip rodo statistiniai duomenys, nemažai žmonių į incidentus pateko sutemus: pernai eismo įvykių, kuriuose nukentėjo žmonės, tamsiuoju paros metu padaugėjo 6 proc. punktais iki 512, o sužeistųjų – 4 proc. punktais iki 586.

„Nors daugiausiai žmonių eismo įvykiuose nukenčia dienos metu, kai eismo intensyvumas didžiausias, tačiau kas trečias (46 iš 120) žuvęs – tamsiuoju paros metu įvykusiuose eismo įvykiuose. Gerokai daugiau tamsiuoju paros metu nukentėjo ir pėsčiųjų – šis skaičius didėjo 13 proc. punktų iki 162. Taigi, procentiškai daugiau skaudžių įvykių nutinka būtent sutemus, tad tuomet kelyje reikėtų būti kur kas atidesniems“, – įspėja R. Bieliauskas.

Daugiau informacijos:

Jolanta Karpuškienė

ERGO komunikacijos projektų vadovė

El. paštas jolanta.karpuskiene@ergo.lt

Mob. +370616 09090

Pranešimą paskelbė: Karolis Adamonis, UAB „INK agency“