Per pastaruosius kelerius metus naudotų automobilių rinka susidūrė su daugybe problemų, kurios padarė didelę įtaką automobilių pirkimo grandinei. Dauguma automobilių gamintojų tikėjosi, kad problemos pikas liko praeityje, o 2022-ieji bus tie metai, kai transporto priemonių gamyba bei pristatymas grįš į prieškrizinį lygį. Tačiau Rusijos invazija į Ukrainą sutrikdė šiuos planus ir įklampino automobilių pramonę į dar didesnį nuosmukį.
Automobilių rinkos ekspertas ir transporto priemonių istorijos patikros platformos „carVertical“ komunikacijos vadovas Matas Buzelis dalinasi savo įžvalgomis, kokias pasekmes automobilių rinkai turės Rusijos pradėtas karas Ukrainoje.
Pažeistos tiekimo grandinės
M. Buzelis atkreipia dėmesį, kad nors Rusijos naujų automobilių rinka nėra didžiausia pasaulyje, ji atlieka svarbų vaidmenį automobilių tiekimo grandinėje.
„Rusija iki šiol vaidino svarbų žaliavų eksportuotojos vaidmenį. Pavyzdžiui, Vokietija priklauso nuo Rusijos titano, geležies ir paladžio. Be to, 2021 m. buvo išgauta 108 mln. tonų geležies rūdos, ši šalis yra penkta pagal dydį pasaulyje geležies rūdos tiekėja, aprūpinanti Europos plieno gamintojus, kurie dabar susiduria su medžiagų deficitu ir kylančiomis geležies kainomis. Visa pramonė per padidinamąjį stiklą ieško kitų šios medžiagos šaltinių“, – tvirtina „carVertical“ atstovas.
Rusijos invazija taip pat turėjo įtakos Ukrainos automobilių pramonei. Pavyzdžiui, Vokietijos automobilių gamintojai, tokie kaip BMW ir „Volkswagen“ naudojasi dideliu Ukrainos laidų tiekėju. Be to, Ukraina yra trečia pagal dydį pasaulyje nikelio ir aliuminio tiekėja, o tai yra du labai vertingi ištekliai, reikalingi baterijų ir elektra varomo transporto priemonių komponentų gamybai.
Galiausiai, Ukraina pagamina beveik 70 proc. pasaulio neono dujų, kurių reikia tokioms sudedamosioms dalims kaip mikroschemos, kurių viso pasaulio automobilių pramonei trūksta nuo pandemijos pradžios.
Vis sunkiau įsigyti gerą naudotą automobilį
Jau 2021 m. buvo sudėtinga įsigyti kokybišką naudotą automobilį už gerą kainą, o šiais metais tokia užduotis yra dar sunkesnė. Anot M. Buzelio, būtų naivu tikėtis, jog greitu metu rinka stabilizuosis. Nors poreikis įsigyti naudotų automobilių nuolat auga, tokių transporto priemonių prekiautojai susiduria su pasiūlymų trūkumu.
Viena iš pagrindinių dabartinės situacijos priežasčių yra labiau sutrikusi naujų automobilių rinka. Gamintojai pradeda riboti transporto priemonių gamybą tam, kad gamyba išliktų mažesnė, bet stabilesnė. Tokios aplinkybės smarkiai lėtina išpirktų automobilių patekimą į naudotų automobilių rinką. Ypač jaučiamas 3 – 7 metų amžiaus grupės transporto priemonių deficitas. Apynaujų automobilių savininkai atideda savo transporto priemonių pardavimą arba nusprendžia jų visai nebeparduoti, kol visą pasaulį kausto Rusijos karo sukelta nežinomybė.
„Norintieji įsigyti naudotą automobilį dabar renkasi iš brangiausių pasiūlymų naudotų transporto priemonių rinkoje. Ribota naudotų automobilių pasiūla nereiškia, kad pirkėjai turėtų atsisakyti procedūrų, apsaugančių juos nuo sukčių. Priešingai, pirkėjai turėtų labiau pasidomėti perkamos transporto priemonės istorija, nes sukčiai gali imtis nešvarios taktikos, bandyti parduoti nekokybiškus automobilius, pavyzdžiui, klastoti ridą ar slėpti defektus“, – teigia M. Buzelis.
Pasak „carVertical“ komunikacijos vadovo, tikimybė įsigyti prastos būklės naudotą automobilį dabar yra daug didesnė nei prieš metus ar dvejus.
Pokyčiai Ukrainos naudotų automobilių rinkoje
2021 m. naudotų automobilių kainos pasiekė visų laikų rekordus ir nors metų pabaigoje jos stabilizavosi ir netgi pradėjo kristi, Rusijos invazija į Ukrainą sukūrė precedento neturinčią situaciją Rytų Europos naudotų transporto priemonių rinkoje.
Daugelį metų naudotų automobilių pirkėjai iš Ukrainos plūdo į Lenkiją, Lietuvą, Slovakiją ir Vengriją bei kai kurias kitas kaimynines šalis. Nors šių šalių vidaus rinkose naujesni automobiliai buvo paklausesni, ukrainiečiai vaidino svarbų senesnių nei dešimties metų automobilių pirkėjų vaidmenį. Dideli srautai Lietuvoje registruotų automobilių savo eiga bei krovininiu transportu keliavo į Ukrainos rinką – buvo skaičiuojamos dešimtys tūkstančių su lietuviškais registracijos numeriais išvažiavusių automobilių, siekiant išvengti importą reguliuojančių reikalavimų.
Sumažėjęs pirkėjų iš Ukrainos srautas galėjo sumažinti pigiausių, mažiau vidaus rinkose reikalingų automobilių kainas. Tačiau naujausi „carVertical“ duomenys rodo, kad Vakarų Ukrainos naudotų automobilių rinka pamažu ėmė rodyti gyvybės ženklus.
„Ukrainoje buvo supaprastinta transporto priemonių importavimo tvarka. Registracijos reikalavimai Ukrainos kariuomenei skirtiems automobiliams buvo sumažinti iki minimalių – net neprivaloma registruoti tokio transporto. Tuo tarpu asmeniniam naudojimui iš kitų valstybių įvežtus automobilius nuo balandžio 10-osios leidžiama registruoti be importo mokesčių“, – tvirtina M. Buzelis.
Automobilių rinkos ekspertas pridūrė, kad kol kas per sunku prognozuoti, kada galėtų stabilizuotis padėtis prekyboje. Anot M. Buzelio, dabar yra puikus metas parduoti automobilį, jeigu namų ūkyje jų yra per daug. Tačiau keisti jį į kitą gali būti sudėtinga dėl riboto pasirinkimo.
Daugiau informacijos:
Matas Buzelis, „carVertical“ komunikacijos vadovas
+370 671 17771
matas@carvertical.com
Lyderiaujantis greito elektromobilių įkrovimo tinklas Baltijos šalyse „Ignitis ON“ atnaujino elektromobilių įkrovimo parką Palangoje. Šiuo metu parke veikia 10 itin greito įkrovimo stotelių, kurių galia po 200 kW. Vienu metu čia įsikrauti gali 20 elektromobilių, nes kiekviena stotelė turi po dvi įkrovimo prieigas. Išgirdęs poreikį „Ignitis ON“ parke įrengė ir CHAdeMO jungtį. „Vienas iš „Ignitis […]
Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto (VU MIF) studentai iškovojo pirmąją vietą tarptautiniame kvantinių technologijų hakatone, kuriame pasiūlė vieno iš aktualiausių šių dienų klausimų – kaip tvariai krauti elektromobilius – sprendimą. Balandžio 12–13 d. Poznanėje (Lenkija) vykusiame „Quantum QL Future Hackathon“ VU MIF studentai Liudas Kasperavičius, Rugilė Vasaitytė ir Agnė Petkevičiūtė, vadovaujami doc. Lino Petkevičiaus, […]
Lietuvoje transporto sektoriaus elektrifikacija vyksta gerokai sparčiau nei kitose Baltijos šalyse. Remiantis atsinaujinančios energijos technologijų bendrovės „GridX“ 2025 m. vasario duomenimis grįsta ataskaita, mūsų šalyje tūkstančiui gyventojų tenka 5,8 elektromobilio ir 1,03 viešojo įkrovimo stotelės. Tuo metu Estijoje šie rodikliai siekia atitinkamai 4,4 ir 0,77, o Latvijoje – 3,5 elektromobilio ir 0,62 stotelės tūkstančiui gyventojų. […]
Nors automagistralėje „Via Baltica“ žaliasis tiltas gyvūnams pastatytas tik 2023-ųjų pabaigoje, jis jau prisideda prie biologinės įvairovės išsaugojimo – vos prieš mėnesį sumontuota vaizdo stebėjimo kamera spėjo užfiksuoti, kad tiltu aktyviai naudojasi gyvūnai – lapės, stirnos, pilkieji kiškiai bei kiti žinduoliai. AB „Via Lietuva“ primena, jog laukiniai gyvūnai kelyje gali atsirasti ištisus metus, tačiau vėlyvą […]
Vokietijos svarba Lietuvai tik auga, tačiau dažnas dar nėra gerai pažinęs šios vienos didžiausių Europos šalių. Pavyzdžiui, ar žinojote, kad daugiausiai tiltų mieste yra visai ne Venecijoje ir ne Londone, o Hamburge? Šis kitoje gatvės – tiksliau, Baltijos jūros – pusėje nuo Lietuvos esantis miestas gali nustebinti ne tik šiuo faktu. Jame įkurtas muziejus išrinktas […]
Po daugiau nei dešimtmečio veiklos viena iš gerai žinomų buhalterinės apskaitos įmonių Lietuvoje – Buhalteria.lt – keičia savo vardą ir vizualinį identitetą. Nuo šiol įmonė veiks nauju pavadinimu – Baulera. Pasak įmonės atstovų, šis pokytis – natūralus žingsnis įmonės augimo kelyje, leidžiantis dar aiškiau iškomunikuoti tai, kas Baulera yra iš tiesų – artimas, profesionalus partneris, […]