Regionas, turintis potencialą: Haloo Kotka!

Regionas, turintis potencialą: Haloo Kotka!

Suomijos geografinė padėtis yra labai palanki: šalis šiaurėje ribojasi su Norvegija, pietuose ir rytuose – su Rusija, vakaruose – su Švedija. Tai lėmė, kad per Suomiją juda stabilūs krovinių srautai į Europos šalis ir Rusiją. Haminos-Kotkos uostas yra pirminis tranzito taškas, iš kurio driekiasi tiesioginės jungtys su Europos valstybėmis.

Suomijoje labai vertinami verslo partneriai, kalbantys gimtąja suomių kalba. Todėl „AsstrA“ biuro atidarymas Suomijoje 2020 m. rugpjūtį tapo postūmiu stiprinti verslo ryšius su vietos bendrovėmis. Visus Kotkos biuro klientus aptarnauja mūsų ekspertai, pasiruošę konsultuoti ir pasiūlyti individualius sprendimus suomių kalba, kas yra ypač patogu vietos užsakovams.

Suomijos bendrovėms yra parengtas logistikos paslaugų asortimentas, apimantis kompleksines projektinės logistikos paslaugas, specialiųjų ir negabaritinių krovinių gabenimą, taip pat komplektinių krovinių vežimą jūrų transportu ir automobiliais Šiaurės šalyse. Bendrovėms, kurios renkasi krovinių gabenimo jūromis schemas, siūlomos ir muitinės sandėliavimo paslaugos Haminos-Kotkos uoste, krovinių aptarnavimas uostuose, birių krovinių saugojimas ir konteinerių užpildymas.

Krovinių gabenimo iš Suomijos maršrutai driekiasi per dešimtis miestų ir planuojami atsižvelgiant į krovinių gabenimo terminus, krovinių pobūdį ir pasirinkto transporto rūšį. Populiari krovinių, siunčiamų iš Suomijos, kryptis yra Rusija. Į kaimyninę šalį kroviniai yra gabenami automobilių, jūrų, oro ir geležinkelių transportu. Eksportas į Švediją ir Estiją vykdomas jūrų keliais, kroviniai gabenami iš Turku, Hanko arba Helsinkio (Vuosaari) uostų.

Suomijos bendrovės dažnai renkasi maršrutą per Švediją, kai reikia nugabenti krovinius į Norvegiją, Daniją ar Vokietiją. Savo ruožtu Švedijos ir Norvegijos eksportuotojai pasikliauja Suomijoje teikiamomis paslaugomis, uostais ir sienos kirtimo punktais, kai siunčia krovinius į Estiją, Lietuvą, Latviją ir Rusiją. 

„Verslo klientai renkasi bendradarbiavimą su „AsstrA“, nes atsakydama į kiekvieną krovinių gabenimo užklausą „AsstrA“ komanda klientui pasiūlo kelis maršrutų variantus. Tai sudaro galimybę klientui pačiam pasirinkti konkrečiu atveju tinkamiausią krovinių gabenimo schemą. Tai jau ne „krovinių ekspedijavimas“. Tai nacionalinio verslo „vidinės virtuvės“ suvokimas, leidžiantis klientui pasiūlyti individualius sprendimus ir logistikos procesų optimizavimo idėjas“, – pasakoja Risto Eskelinen, AsstrA Industrial Project Logistics projekto vadovas.

Pranešimą paskelbė: Anastasiia Onoshko, AsstrA Associated Traffic AG

Kiti skelbimai:
 
ALTERCORE 353 Black 44
 
Elements Calming Shampoo Šampūnas jautriai galvos odai, 1000ml
 
ALTERCORE Roca Vegan Black 40
 
Hydration Kit Drėkinamasis plaukų priežiūros rinkinys, 1vnt
 
Crocs™ Classic Bae Clog Womens Lime Zest 42,5

Rekomenduojame

Prof. A. Avižienis: „Boeing 737 MAX“ katastrofas lėmė neįdiegti papildomi jutikliai

Prof. A. Avižienis: „Boeing 737 MAX“ katastrofas lėmė neįdiegti papildomi jutikliai

Dviejų naujų lėktuvų „Boeing 737 MAX“ katastrofos, kuriose žuvo 346 žmonės, įvyko todėl, kad nebuvo įdiegti papildomi, dubliuojantys atakos kampo jutikliai (angl. Angle-of-Attack, AoA), kurie būtų papildę du AoA jutiklius, jau esančius ant abiejų „737 MAX“ lėktuvo priekio šonų. Šį teiginį virtualioje konferencijoje Taipėjuje, Taivane birželio 22 dieną pristatė Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) ir Kalifornijos […]

Net 85 proc. Lietuvos gyventojų svarbu, kad geležinkelis keltų kuo mažesnį triukšmą

Net 85 proc. Lietuvos gyventojų svarbu, kad geležinkelis keltų kuo mažesnį triukšmą

Šiemet įsibėgėjęs 24 mln. vertės projektas „Triukšmo mažinimo priemonių geležinkeliuose įrengimas“ – tik dalis geležinkelio triukšmą slopinančių priemonių, kurias įgyvendina „LTG Infra“ vystydama ir modernizuodama šalies geležinkelio tinklą. Gyventojų apklausos duomenys rodo, jog net 85 proc. Lietuvos gyventojų svarbu, kad geležinkelis keltų kuo mažesnį triukšmą ir net 71 proc. dėl triukšmo nenorėtų gyventi šalia geležinkelio. […]

The Minister and Ryanair management discussed matters on investment opportunities in Kaunas airport

The Minister and Ryanair management discussed matters on investment opportunities in Kaunas airport

On Tuesday, Minister of Transport and Communications Marius Skuodis met with the management of the Irish airline company Ryanair in the Ministry to discuss the company’s plans regarding further investment into aircraft maintenance infrastructure in Kaunas airport and regional development opportunities upon the completion of Rail Baltica. The meeting was attended by Director of Operations […]

Bendraamžiai: kelias Vilnius–Utena ir susisiekimo ministras

Bendraamžiai: kelias Vilnius–Utena ir susisiekimo ministras

Utenos rajono savivaldybėje Seimo nario Gintauto Palucko kvietimu birželio 21 d. lankėsi susisiekimo ministras Marius Skuodis su komanda.  Svečiai susitiko su Utenos rajono savivaldybės meru Alvydu Katinu, savivaldybės administracijos vadovais, skyrių vedėjais, Utenos apskrities savivaldybių merais ir administracijų vadovais, verslo atstovais, žiniasklaida. Susitikimuose taip pat dalyvavo Seimo nariai Gintautas Paluckas, Edmundas Pupinis, Lietuvos automobilių kelių […]

A. Kuezada: nusitaikėme į perspektyvią aviacijos sritį, kuri svarbi ir Šiauliams, ir Lietuvai

A. Kuezada: nusitaikėme į perspektyvią aviacijos sritį, kuri svarbi ir Šiauliams, ir Lietuvai

2022 metais Lietuva prisijungs prie išskirtinio verslo žemėlapio: šalių, kuriose orlaiviai ne tik remontuojami, bet ir pertvarkomi iš keleivinių į šiuo metu ypač paklausius krovininius. Strateginį investuotoją „Aviatic MRO“ pritraukusio Šiaulių oro uosto vadovė Aurelija Kuezada pastebi, kad keleiviai į skrydžius grįžta pakankamai atsargiai, tačiau oro krovinių paklausa jau viršija iki pandemijos buvusį lygį, todėl […]

Jau šiemet pradedama rengtis magistralinio kelio Vilnius–Utena rekonstrukcijai, visą kelią atnaujinti planuojama iki 2025 m. pabaigos

Jau šiemet pradedama rengtis magistralinio kelio Vilnius–Utena rekonstrukcijai, visą kelią atnaujinti planuojama iki 2025 m. pabaigos

Susisiekimo ministerija informuoja, kad vienintelį šalies magistralinį kelią su betono danga – A14 Vilnius–Utena – siekiama visiškai rekonstruoti iki 2025 m. pabaigos. Šio kelio rekonstravimo planą ir numatomus darbų etapus susisiekimo ministras Marius Skuodis šiandien pristatė Utenoje vykusiame susitikime su šio regiono savivaldybių atstovais ir visuomene. „Jau šiais metais prasidės parengiamieji darbai, kad „amžiaus statybomis“ […]