„Rail Baltica“: viešinamos geležinkelių Kauno geležinkelių mazgo specialiojo plano alternatyvos vystymo planas

„Rail Baltica“: viešinamos geležinkelių Kauno geležinkelių mazgo specialiojo plano alternatyvos vystymo planas

Visuomenė jau gali susipažinti su parengtu Kauno geležinkelio mazgo susisiekimo komunikacijų inžinerinės infrastruktūros vystymo plano koncepcija ir strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ataskaita. Vietovių, esančių šalia Kauno geležinkelio mazgo, bendruomenės, susijusios organizacijos ir visuomenė kviečiamos aktyviai dalyvauti teritorijų planavimo procese, viešo svarstymo metu argumentuotai išsakyti savo pasiūlymus.

„Kauno geležinkelio mazgas – viena sudėtingiausių geležinkelio infrastruktūrų, per kurią važiuos „Rail Baltica“ traukiniai. Tai taip pat vienas svarbiausių Lietuvos logistikos centrų – čia sueina krovinių keliai tarp Šiaurės ir Vakarų bei Centrinės Europos, per čia vyks tranzitiniai kroviniai iš Rytų bei Klaipėdos jūrų uosto. Mazgas yra itin svarbus Lietuvos valstybei ir verslui, ypatingai dabartinėje geopolitinėje aplinkoje, todėl kviečiame visuomenę aktyviai išsakyti ir teikti pasiūlymus, nes dialogas atneša geriausius rezultatus“, – sako susisiekimo viceministrė Loreta Maskaliovienė.

Optimalius projekto „Rail Baltica“ geležinkelio išvystymo sprendinius Kauno geležinkelio mazge ir siūlymus dėl susisiekimo komunikacijų inžinerinės infrastruktūros plėtrai reikalingų teritorijų, siekiant sudaryti sąlygas šios infrastruktūros darniai plėtrai, parengė Ispanijos įmonė „Ardanuy Ingenieria S.A.“. Po viešųjų konsultacijų su visuomene bus pasirinkta optimali alternatyva. Ją identifikavus, bendrovė turės parengti konkrečiuosius sprendinius bei atlikti jų poveikio aplinkai vertinimą.

Anot Arenijaus Jackaus, „LTG Infra“ „Rail Baltica“ koordinavimo vadovo, Kauno geležinkelio mazgas, pilnai įgyvendinus projektą, taps kertiniu centru logistikos grandinėje: „Mazgo funkcionalumas ir svarba visam regionui kaip logistikos centrui yra itin didelė, todėl jo plėtra yra strateginis etapas, kurį siekiame kuo greičiau įgyvendinti. Svarbu, kad pasirinkti sprendiniai Kauno geležinkelio mazge užtikrintų sklandų keleivinių bei krovininių traukinių iš Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos eismą bei aptarnavimą. Šiuo metu Kauno intermodaliniame terminale prekiniai traukiniai perkraunami nuo plačiosios į europinės vėžės vagonus – taip kroviniai keliauja iš Lenkijos, Estijos, Latvijos, Skandinavijos šalių, taip pat vykdomas atgalinis tranzitas į šias šalis iš Vakarų ir Vidurio Europos.“

Susipažinti su parengtu susisiekimo komunikacijų inžinerinės infrastruktūros vystymo plano koncepcijos dokumentu ir strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ataskaita galima nuo 2022 m. birželio 20 d. iki 2022 m. liepos 20 d. Nurodytu laikotarpiu su teritorijų planavimo dokumentu galima susipažinti Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje TPDRIS (https://www.tpdris.lt/lt_LT/web/guest/sarasas, TPD Nr. S-NC-00-19-9), Planavimo organizatoriaus buveinėje (visuomenė priimama tik iš anksto susitarus, aukščiau nurodytais kontaktais), Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos interneto svetainėje (https://sumin.lrv.lt/lt/).

Papildomai su koncepciniais sprendiniais galima susipažinti Web GIS internetinėje erdvėje: http://inx.lv/HgHK.

Viešas susirinkimas įvyks 2022 m. liepos 21 d. 17 val. Kauno miesto savivaldybės didžiojoje salėje (Laisvės al. 96, Kaunas). Taip pat viešas susirinkimas bus transliuojamas nuotoliniu būdu. Vaizdo transliavimo nuoroda: https://bit.ly/3xeA6hD

„Rail Baltica“ yra didžiausias geležinkelio infrastruktūros projektas Baltijos šalyse, kurį įgyvendinant bus nutiestas elektrifikuotas europinės vėžės dvikelis geležinkelis, sujungsiantis Varšuvą, Kauną, Vilnių, Panevėžį, Rygą, Pernu ir Taliną. Bendras „Rail Balticos“ geležinkelio linijos ilgis Baltijos šalyse sudarys 870 km: Lietuvoje – 392 km, Latvijoje – 265 km, Estijoje – 213 km.

Pranešimą paskelbė: Žydrūnė Tursaitė, LR Susisiekimo ministerija

Rekomenduojame

Ekspertai apie vairuotojų atidumą: ketvirtadalis automobilių apgadinimų padaromi judant atbulomis

Ekspertai apie vairuotojų atidumą: ketvirtadalis automobilių apgadinimų padaromi judant atbulomis

Eismo dalyvių tyrimai rodo, kad vairuotojas, naudodamas atbulinę pavarą, per metus vidutiniškai nuvažiuoja pusantro kilometro. Tačiau, draudikų duomenimis, ne kiekvienam vairuojančiajam šį atstumą pavyksta įveikti sklandžiai – nepadarius žalos kitiems. „Gjensidige“ statistika rodo, kad vienas iš penkių automobilių, kuriam draudimas atlygina žalą, apgadinamas važiuojant atbuline eiga. Vidutinė išmokos suma pastaraisiais metais tokių susidūrimų atvejais išaugo […]

Dėl paskelbto Kinijos sprendimo nutraukti bendradarbiavimą su Lietuva tarptautinio kelių transporto srityje

Dėl paskelbto Kinijos sprendimo nutraukti bendradarbiavimą su Lietuva tarptautinio kelių transporto srityje

Susisiekimo ministerija reiškia apgailestavimą, kad Kinijos Liaudies Respublika penktadienį paskelbė taikysianti sankcijas su verslo misija Taipėjuje viešėjusiai susisiekimo viceministrei Agnei Vaiciukevičiūtei ir nutrauksianti ryšius su Lietuva tarptautinio kelių transporto srityje. Pekinas renkasi ir toliau  tęsti ir stiprinti dar pernai pradėtų neteisėtų veiksmų prieš Europos Sąjungos narę – Lietuvą – kursą. Tai ne tik neprisideda prie […]

Regarding the announced decision of China to suspend cooperation with Lithuania in the field of international road transport

Regarding the announced decision of China to suspend cooperation with Lithuania in the field of international road transport

The Ministry of Transport and Communications expresses its regret that the People’s Republic of China decided to sanction Agnė Vaiciukevičiūtė, the Deputy Minister of Transport and Communications, who has been visiting Taipei with a business mission, and to suspend relations with Lithuania in the field of international road transport. Beijing further continues and fortifies illegal […]

Su Azija prekiaujantys Lietuvos verslai suka galvas dėl pabrangusio dolerio

Su Azija prekiaujantys Lietuvos verslai suka galvas dėl pabrangusio dolerio

Ženkliai pabrangęs JAV doleris su Azijos šalimis prekiaujančius Lietuvos verslus verčia mažinti pelną bei kelti produktų kainą, mat importo kaštai išaugo net iki 20%, JAV doleriui ir toliau išliekant populiariausia valiuta atsiskaitant su šiuo regionu. Kainų augimui įtaką daro ir logistikos problemos. Tačiau norintys bent kiek sumažinti praradimus verslininkai rado alternatyvą – atsiskaityti vietinėmis valiutomis, […]

Lithuania and Taiwan to develop cooperation in transport

Lithuania and Taiwan to develop cooperation in transport

Agnė Vaiciukevičiūtė, Deputy Minister of Transport and Communications, Algis Latakas, CEO of the Klaipėda State Seaport Authority (KVJUD), together with the delegation of Lithuanian business representatives, completed their official visit in Taipei, the capital of Taiwan, Hsinchu, Taichung, Tainan and Kaohsiung. The beginning of strengthening bilateral business relations was marked by the Memorandum of Understanding […]

Pusė lietuvių aumobilių pirmo techninės būklės egzamino neišlaiko

Pusė lietuvių aumobilių pirmo techninės būklės egzamino neišlaiko

Lietuvoje asmeniniai lengvieji automobiliai, kaip ir motociklai bei mopedai, atlikti techninę apžiūrą (TA) vežami po 3 metų nuo pirmosios registracijos, o po to, kas dvejus metus. Tačiau TA stotyse dirbantys specialistai pastebi, kad pirmuoju bandymu teigiamą periodinės techninės apžiūros vertinimą gauna vidutiniškai apie 50-52 proc. transporto priemonių. Galima daryti išvadą, kad pusė Lietuvos automobilių iki […]