„Rail Baltica“ projektą įgyvendinančios šalys paskyrė europinės vėžės infrastruktūros valdytojus

„Rail Baltica“ projektą įgyvendinančios šalys paskyrė europinės vėžės infrastruktūros valdytojus

Artėjant metų pabaigai didžiausio Baltijos šalių istorijoje geležinkelio infrastruktūros projekto „Rail Baltica“ partneriai Latvijoje bei Estijoje apsisprendė ir paskyrė europinės vėžės geležinkelio valdytojus savo šalyse. Latvijoje už „Rail Baltica“ infrastruktūrą bus atsakinga SIA „Eiropas Dzelzcela linijas“, o Estijoje – OU „Rail Baltic Estonia“. 

„Sveikinu projekto partneres žengus šį reikšmingą žingsnį. Tai leis efektyviai tęsti koordinuoto infrastruktūros valdymo modelio tolimesnį įgyvendinimą. Labai svarbu, kad europinės vėžės infrastruktūros valdymas išliks kiekvienos šalies kompetencijoje, nes „Rail Baltica“ projektas visoms dalyvėms svarbus ne tik kaip ekonomikos variklis, bet ir kaip nacionalinio saugumo elementas“, – sako laikinai einantis susisiekimo ministro pareigas Jaroslav Narkevič.

Lietuvoje valdytojo klausimas išspręstas ir įtvirtintas Konstitucijoje, Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekse bei Lietuvos Respublikos Seimo ir Valstybės gynimo tarybos sprendimuose. Jais remiantis, geležinkelio infrastruktūros plėtros projektai įgyvendinami ir geležinkelių infrastruktūra turi būti valdoma nacionalinio viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo, tai yra AB „LTG Infra“, kurios galutinis akcininkas yra valstybė.

Pasak J. Narkevič, šie metai Lietuvai „Rail Baltica“ įgyvendinime buvo tikrai neeiliniai: „Europinės vėžės geležinkelis pasiekė Kauno geležinkelio mazgą, skirtas papildomas finansavimas, kuris bus panaudotas atlikti planavimo darbus regioninių keleivinių ir krovininių stočių vystymui ruože nuo Kauno iki Lietuvos-Latvijos valstybių sienos bei geležinkelio statybai nuo Kauno link Jonavos. Galiausiai – turime aiškius būsimos infrastruktūros valdytojus.“ 

Paskyrus „Rail Baltica“ infrastruktūros valdytojus, „LTG Infra“ inicijavo pirmąjį visų trijų Baltijos šalių valdytojų susitikimą:  „Susitikimo metu su kolegomis aptarėme esminius bendradarbiavimo principus ir artimiausius darbus, kurių vienas pagrindinių – veiksmų plano, reikalingo koordinuoto infrastruktūros valdymo modelio įgyvendinimui, parengimas. Ateityje tokie susitikimai bus organizuojami periodiškai“, – teigia „LTG Infra“ vadovas Karolis Sankovski.

Projekto statusas Lietuvoje

Lietuva iš trijų Baltijos valstybių yra labiausiai pažengusi įgyvendinant projektą „Rail Baltica“. Šiemet baigiamas pirmasis Kauno geležinkelio mazgo modernizavimo etapas, skirtas prijungti prie 1435 mm pločio vėžės geležinkelio Kauno intermodalinį terminalą. Baigtas modernizavimo etapas atvers naujas galimybes verslui. 

Ruošiantis geležinkelio statyboms ruože Kaunas – Lietuvos-Latvijos siena, paimta projektui reikalinga žemė, baigiami rengti techniniai geležinkelio projektai. Šiame „Rail Baltica“ geležinkelio ruože jau kitąmet planuojama pradėti geležinkelio statybos darbus. 

Kalbant apie kitus ruožus, tęsiamas Kaunas – Vilnius, Kaunas – Lenkijos/Lietuvos siena ruožų bei infrastruktūros priežiūros depų planavimas. Kaunas – Vilnius ruože specialistų komanda tolimesniam vystymui pateikė siūlymą dėl keturių galimų „Rail Baltica“ geležinkelio trasų alternatyvų nuo Kauno iki Vilniaus. Geležinkelio kelio alternatyvos nustatyta tvarka bus pristatytos susijusių institucijų ir visuomenės svarstymams ir kitąmet bus pasirinkta viena, labiausiai atitinkanti susisiekimo poreikius bei sukelianti mažiausias pasekmes aplinkai. 

„Rail Baltica“ yra plyno lauko geležinkelio transporto infrastruktūros projektas, kurio tikslas yra integruoti Baltijos šalis į Europos geležinkelių tinklą. Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje bus nutiesta 870 km greitojo elektrifikuoto geležinkelio dvikelio, kuriuo traukiniai važiuos iki 249 km/val. greičiu. Projektą planuojama užbaigti iki 2026 m. pabaigos.

Pranešimą paskelbė: Žydrūnė Tursaitė, LR Susisiekimo ministerija

Kiti skelbimai:
 
ALTERCORE 353 Black 44
 
Elements Calming Shampoo Šampūnas jautriai galvos odai, 1000ml
 
ALTERCORE Roca Vegan Black 40
 
Hydration Kit Drėkinamasis plaukų priežiūros rinkinys, 1vnt
 
Crocs™ Classic Bae Clog Womens Lime Zest 42,5

Rekomenduojame

Prof. A. Avižienis: „Boeing 737 MAX“ katastrofas lėmė neįdiegti papildomi jutikliai

Prof. A. Avižienis: „Boeing 737 MAX“ katastrofas lėmė neįdiegti papildomi jutikliai

Dviejų naujų lėktuvų „Boeing 737 MAX“ katastrofos, kuriose žuvo 346 žmonės, įvyko todėl, kad nebuvo įdiegti papildomi, dubliuojantys atakos kampo jutikliai (angl. Angle-of-Attack, AoA), kurie būtų papildę du AoA jutiklius, jau esančius ant abiejų „737 MAX“ lėktuvo priekio šonų. Šį teiginį virtualioje konferencijoje Taipėjuje, Taivane birželio 22 dieną pristatė Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) ir Kalifornijos […]

Net 85 proc. Lietuvos gyventojų svarbu, kad geležinkelis keltų kuo mažesnį triukšmą

Net 85 proc. Lietuvos gyventojų svarbu, kad geležinkelis keltų kuo mažesnį triukšmą

Šiemet įsibėgėjęs 24 mln. vertės projektas „Triukšmo mažinimo priemonių geležinkeliuose įrengimas“ – tik dalis geležinkelio triukšmą slopinančių priemonių, kurias įgyvendina „LTG Infra“ vystydama ir modernizuodama šalies geležinkelio tinklą. Gyventojų apklausos duomenys rodo, jog net 85 proc. Lietuvos gyventojų svarbu, kad geležinkelis keltų kuo mažesnį triukšmą ir net 71 proc. dėl triukšmo nenorėtų gyventi šalia geležinkelio. […]

The Minister and Ryanair management discussed matters on investment opportunities in Kaunas airport

The Minister and Ryanair management discussed matters on investment opportunities in Kaunas airport

On Tuesday, Minister of Transport and Communications Marius Skuodis met with the management of the Irish airline company Ryanair in the Ministry to discuss the company’s plans regarding further investment into aircraft maintenance infrastructure in Kaunas airport and regional development opportunities upon the completion of Rail Baltica. The meeting was attended by Director of Operations […]

Bendraamžiai: kelias Vilnius–Utena ir susisiekimo ministras

Bendraamžiai: kelias Vilnius–Utena ir susisiekimo ministras

Utenos rajono savivaldybėje Seimo nario Gintauto Palucko kvietimu birželio 21 d. lankėsi susisiekimo ministras Marius Skuodis su komanda.  Svečiai susitiko su Utenos rajono savivaldybės meru Alvydu Katinu, savivaldybės administracijos vadovais, skyrių vedėjais, Utenos apskrities savivaldybių merais ir administracijų vadovais, verslo atstovais, žiniasklaida. Susitikimuose taip pat dalyvavo Seimo nariai Gintautas Paluckas, Edmundas Pupinis, Lietuvos automobilių kelių […]

A. Kuezada: nusitaikėme į perspektyvią aviacijos sritį, kuri svarbi ir Šiauliams, ir Lietuvai

A. Kuezada: nusitaikėme į perspektyvią aviacijos sritį, kuri svarbi ir Šiauliams, ir Lietuvai

2022 metais Lietuva prisijungs prie išskirtinio verslo žemėlapio: šalių, kuriose orlaiviai ne tik remontuojami, bet ir pertvarkomi iš keleivinių į šiuo metu ypač paklausius krovininius. Strateginį investuotoją „Aviatic MRO“ pritraukusio Šiaulių oro uosto vadovė Aurelija Kuezada pastebi, kad keleiviai į skrydžius grįžta pakankamai atsargiai, tačiau oro krovinių paklausa jau viršija iki pandemijos buvusį lygį, todėl […]

Jau šiemet pradedama rengtis magistralinio kelio Vilnius–Utena rekonstrukcijai, visą kelią atnaujinti planuojama iki 2025 m. pabaigos

Jau šiemet pradedama rengtis magistralinio kelio Vilnius–Utena rekonstrukcijai, visą kelią atnaujinti planuojama iki 2025 m. pabaigos

Susisiekimo ministerija informuoja, kad vienintelį šalies magistralinį kelią su betono danga – A14 Vilnius–Utena – siekiama visiškai rekonstruoti iki 2025 m. pabaigos. Šio kelio rekonstravimo planą ir numatomus darbų etapus susisiekimo ministras Marius Skuodis šiandien pristatė Utenoje vykusiame susitikime su šio regiono savivaldybių atstovais ir visuomene. „Jau šiais metais prasidės parengiamieji darbai, kad „amžiaus statybomis“ […]