„Rail Baltica“ – Lietuvos įsipareigojimas ne tik sau, bet ir visai Europai

„Rail Baltica“ – Lietuvos įsipareigojimas ne tik sau, bet ir visai Europai

Tęsiantis trišalei Baltijos šalių diskusijai dėl projekto „Rail Baltica“ įgyvendinimo modelio, Lietuva siūlo nenukrypti nuo pagrindinio tikslo – įgyvendinti projektą laiku, nes „Rail Baltica“ svarbi ne tik Baltijos šalių regionui, bet ir visai Europai, kaip transeuropinio geležinkelio tinklo dalis, dabartiniame keleivių ir krovinių gabenimo žemėlapyje užpildysianti Šiaurės–Baltijos jūrų bei Skandinavijos–Adrijos jūros koridorių trūkstamas jungtis.

„Sutinkame, kad reikia optimizuoti „Rail Baltica“ valdymo modelį, kad jis būtų dar efektyvesnis. Tačiau permainos turi būti daromos ne dėl permainų, nepamirštant pagrindinio tikslo – laiku užbaigti visai Europai svarbią geležinkelio liniją. Mes esame pasirengę paskelbti viešųjų pirkimų procedūras geležinkelio linijos statyboms nuo Kauno link Latvijos sienos jau netrukus, o statybos darbus pradėti 2021 metais“, – sako susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius.

Lietuvos vertinimu, atsižvelgiant į Baltijos šalių audito institucijų 2019 m. bendrai atlikto audito išvadas, įgyvendinant projektą reikia efektyvinti sprendimų priėmimo grandinę ir tinkamai valdyti rizikas dėl biudžeto ir projekto įgyvendinimo terminų.

Vertinant projekto įgyvendinimo modelio efektyvumą buvo atlikta teisinė analizė , kurios išvados parodė, kad integracijos procesai neigiamai paveiktų projekto įgyvendinimo grafiką, ir siūloma ieškoti kitų optimalių sprendimų.

„Apsvarstę visas galimybes ir jų atitikimą mūsų šalies teisės aktams, įvertinę savo patirtį statant „Rail Baltica“, o Lietuva šiuo atžvilgiu yra labiausiai pažengusi šalis, siūlome efektyvinti valdymo formą, pagal kurią projekto įgyvendinimą kiekvienos valstybės teritorijoje užtikrintų bendros įgyvendinimo komandos ir joms vadovaujantys vadovai. Toks modelis leis valstybėms įgyvendinti optimaliausią projekto valdymo būdą, o Lietuvai – išsaugoti nacionalinį saugumą liečiančių procesų kontrolę“, – informuoja J. Narkevičius.

Lietuvos Susisiekimo ministerija, siekdama užtikrinti aiškią projekto valdymo atsakomybę, siūlo sukurti trijų atsakingų ministerijų viceministrų priežiūros komitetą. Taip strateginė projekto kontrolė bei visuotinio projekto valdymo ir įgyvendinimo sprendimai būtų valstybių kompetencijoje.

Pagal Lietuvos siūlomą optimizuotą įgyvendinimo valdymo modelį bendros įmonės „RB Rail“ veiklą prižiūrėtų Stebėtojų taryba. Įmonės valdybą sudarytų nacionaliniai atstovai, atsakingi už atskirose šalyse projektą įgyvendinančias komandas.

„Toks modelis atspindi ir nacionalinius, ir ES interesus – „Rail Baltica“ projektą įgyvendinti laiku, kokybiškai ir už numatytą kainą. Įgyvendinus šiuos pokyčius, valstybės liktų atsakingos už „Rail Baltica“ geležinkelio statybą savo šalyje ir išsaugotų strateginės reikšmės infrastruktūros bei nacionalinį saugumą liečiančių procesų kontrolę. Kartu sustiprintume bendro projekto koncepciją, kadangi projekto veiksmus kiekvienos šalies teritorijoje įgyvendintų į bendrus biurus sutelktos projekto įgyvendinimo komandos, kurios dirbtų koordinuotai ir pagal vieningą sutartą planą. Ir, kas labai svarbu, tai leistų iki 2026-ųjų užbaigti jau įpusėtą projektą“, – tvirtina J. Narkevičius.

Pranešimą paskelbė: Dalia Perednienė, LR Susisiekimo ministerija

Kiti skelbimai:
 
Bio Phyto Mild Facial Cleanser Veido prausiklis, 250 ml
 
TOMMY HILFIGER 15-39-01-5 Black 01 44
 
AUDIMAS Švelnaus mod.polo maršk.ilg.rank. 2021-571 Navy Blazer S
 
Este 83-28-05-8 Black 37
 
Camper Courb K300289 Blue 46

Rekomenduojame

Pandemijos iššūkių kupinais metais „Scania Lietuva“ išlaikė stabilią poziciją rinkoje

Pandemijos iššūkių kupinais metais „Scania Lietuva“ išlaikė stabilią poziciją rinkoje

„Scania Lietuva“ pernai išlaikė turėtą poziciją sunkiojo transporto pardavimo segmente – ji užima 9 proc. rinkos. Lietuvoje įregistruota 360 naujų „Scania“ sunkvežimių. 2020-aisiais sunkiojo transporto rinka, lyginant su ankstesniais metais, smuko net 45 proc. Pasak įmonės „Scania Lietuva“ regiono vadovo Dariaus Snieškos, tam įtakos turėjo ir pandemija, ir Mobilumo paketas. Iš viso pernai Lietuvoje įregistruota […]

Ar verta persėsti į hibridinį automobilį?

Ar verta persėsti į hibridinį automobilį?

Per pirmojo karantino piką pavasarį – kovo-balandžio mėnesiais gatvėse buvo žymiai mažiau praeivių ir transporto. Pravėrę langą galėjome džiaugtis tyla ir švaresniu oru. Šiuo metu miestų gatvėse vėl garsiai riaumoja automobiliai ir girdimas triukšmas skatina susimąstyti: ar įmanoma patogiai keliauti kur kas tylesnėmis ir aplinkai draugiškesnėmis transporto priemonėmis? Pasirodo, ant dviračio sėsti nebūtina. Alternatyva įprastiems […]

Seimo nario Eugenijaus Sabučio pranešimas: „Valstybės vizija – pėsčiomis, elektromobiliu ir ekologišku autobusu per duobėtas gatves ir žvyrkelius?“

Seimo nario Eugenijaus Sabučio pranešimas: „Valstybės vizija – pėsčiomis, elektromobiliu ir ekologišku autobusu per duobėtas gatves ir žvyrkelius?“

2021 m. sausio 19 d. pranešimas žiniasklaidai   Viešojoje erdvėje nuolat atsiranda pasvarstymų, nuomonių ir komentarų dėl lietuvių nenoro išsižadėti savo nuosavų transporto priemonių, nors jų sukeliama tarša neabejotinai kenkia žmonių sveikatai. Lietuvos gyventojai automobilių (ypač senų, taršių ir galingų) vis dar neatsisako, nors dėl jų miršta daugiausia žmonių tarp išsivysčiusių valstybių. Publikacijų ar komentarų […]

M. Skuodis atšaukė iš pareigų VĮ „Oro navigacija“ vadovą

M. Skuodis atšaukė iš pareigų VĮ „Oro navigacija“ vadovą

Susisiekimo ministras Marius Skuodis antradienį, sausio 19 d., iš pareigų atšaukė VĮ „Oro navigacija“ generalinį direktorių Marių Beliūną. Šios oro transporto infrastruktūros įmonės vadovu M. Beliūnas ministro Jaroslavo Narkevičiaus buvo paskirtas pernai rugsėjį.  Įsakymą dėl „Oro navigacijos“ vadovo atšaukimo ministras pasirašė antradienį.  „Įmonės valdyba išreiškė nepasitikėjimą vadovu ir nematė galimybės dirbti su juo toliau, išsiskyrė […]