„Rail Baltica“ 2020-aisiais: nuo projektavimo prie statybų

„Rail Baltica“ 2020-aisiais: nuo projektavimo prie statybų

Tarptautinio projekto „Rail Baltica“ sėkmė priklauso nuo to, ar visos Baltijos šalys sugebės jį įgyvendinti vienodu tempu. 2020-ieji tapo metais, per kuriuos statybos prasidėjo visose trijose šalyse – Taline jau baigiamas Saustinomos viadukas, Lietuvoje visu greičiu rekonstruojamas Kauno geležinkelio mazgas bei vykdomo statybos darbų pirkimai ruožui Kaunas-Latvijos siena, o lapkričio mėnesį Rygoje prasidėjo tarptautinės geležinkelio stoties statybos.

Tęsiasi projektavimo darbai

Visu greičiu juda ir pagrindinės „Rail Baltica“ linijos projektavimo darbai. Estijoje ir Latvijoje vyksta visos geležinkelio linijos projektavimas, o Lietuvoje – nuo Kauno iki Latvijos sienos. Šiuo metu rengiami ir sekcijų Kaunas–Vilnius bei Kaunas–Lenkijos siena specialieji planai, kuriuos užbaigus bus rengiamas preliminarus projektas.

„Lietuva pati pirmoji pradėjo pagrindinės „Rail Baltica“ linijos statybos darbų pirkimus. Iš viso jų yra keturi – sankasos ir inžinerinių statinių ruože nuo Kauno iki Latvijos sienos, ilgiausio Baltijos šalyse tilto per Neries upę statyboms ir automobilių kelių tiesimo darbams. Lietuvoje taip pat užbaigti žemės išpirkimo darbai nuo Kauno iki Latvijos sienos. Šis procesas Latvijoje ir Estijoje įsibėgės šiemet, kai bus patvirtinti pagrindinės linijos projektai“, – teigė Marius Narmontas, „RB Rail“ Lietuvos filialo vadovas.

Vystomos tiek tarptautinės, tiek vietinės stotys

Tarptautinių geležinkelio stočių statybos labiausiai pasistūmėjo Latvijoje. Neseniai paskelbtas „Rail Baltica“ stoties, viaduko ir geležinkelio jungties Rygos oro uoste statybos darbų konkurso laimėtojas, o darbai prasidės šių metų pradžioje. Po Rygos centrinės stoties, tai jau antrosios didelės apimties statybos. Estijoje šiuo metu projektuojamos Pernu ir Ilemistės keleivių stotys.

„Lietuvoje sparčiai juda „Vilnius Connect“ projektas. Tai bus naujos kartos transporto centras, kuris „Rail Baltica“ sujungs su miestu, o šalies sostinę – su Europa. Jau dabar rengiamas Kauno mazgo specialusis planas apimsiantis ir Kauno stoties modernizavimą, o netrukus bus planuojama ir Panevėžio geležinkelio mazgo tolimesnė plėtra“, – teigė M. Narmontas.

Regioninės stotys ir krovinių terminalai

2020-aisiais buvo priimtas sprendimas visoje „Rail Baltica“ linijoje suprojektuoti regionines stotis. Lietuvoje jų bus 11, Latvijoje – 17, o Estijoje – 12. Regioniniai traukiniai išvystys maksimalų 200 km/val. greitį. Kiekviena šalis dėl regioninių paslaugų spręs pati, bet jau dabar aišku, kad „Rail Baltica“ užtikrins ne tik tarptautines, bet ir vietines greitojo geležinkelio paslaugas.

Taip pat 2020-aisiais Lietuvoje europinė geležinkelio vėžė buvo nutiesta iki Kauno intermodalinio terminalo, Latvijoje paskelbtas Salaspilio krovinių terminalo projektavimo konkursas, o Estijoje jau projektuojami Mūgos ir Pernu terminalai. Latvijoje infrastruktūros priežiūros bazės bus įkurtos Skulkse ir Iecavoje, o riedmenų priežiūros depas įsikurs Jaunmarupėje. Lietuvoje infrastruktūros priežiūros bazės planuojamos Palemone ir Panevėžyje.

„Rail Baltica“ – trūkstama Europos transporto tinklo jungtis

„Rail Baltica“ eksploatacijos plane numatyti nuolatos į Varšuvą ir Berlyną kursuojantys traukiniai. Padedama Europos Sąjungos, Lenkija modernizuoja savo geležinkelių tinklą ir traukinių greitį priartins prie „Rail Balica“ techninių parametrų – 120 km/val. krovininiams traukiniams ir 200 km/val. keleiviniams. Pačioje „Rail Baltica“ keleiviniai traukiniai važiuos maksimaliu 234 km/val. greičiu.

Lenkijoje 99 km „Rail Baltica“ geležinkelio jau sujungė Varšuvą ir Čiževą, praėjusiais metais pasirašyta 753 mln. eurų vertės ruožo Čiževas–Balstogė statybos sutartis, o 100 km ilgio ruožas Balstogė–Elkas šiuo metu projektuojamas, netrukus bus gauti statybos leidimai. Šiuo metu taip pat vykdomos studijos, reikalingos ruožo Elkas–Trakiškės statybos darbų planavimui.

„Jungtis su Lenkija „Rail Baltica“ projektui yra ypač svarbi. Džiaugiuosi, kad jau neužilgo sukursime europinę greitojo geležinkelio jungtį be jokių kompromisų“, – pridėjo M. Narmontas.

 „RB RAIL AS“

„RB Rail AS“ yra bendra Estijos Respublikos, Latvijos Respublikos ir Lietuvos Respublikos įmonė, įsteigta įgyvendinti „Rail Baltica“ projektą – sukurti greitojo geležinkelio infrastruktūrą nuo Talino iki Lietuvos ir Lenkijos sienos. „RB Rail AS“ yra projekto „Rail Baltica“ centrinis koordinatorius, atsakingas už globalaus projekto projektavimą, statybą ir rinkodarą.

Plačiau apie „Rail Baltica“ projektą: www.railbaltica.org

Pranešimą paskelbė: Dominykas Jakštas, UAB „Fabula ir partneriai“

Kiti skelbimai:
 
REIMA Stemu Black 36
 
Crocs™ Classic Glitter Lined Clog Starry Skies Glitter 39,5
 
REIMA Lampi Candy Pink 140
 
REIMA Passo 569408F Black 23
 
Trilliance Shampoo Žvilgesio suteikiantis šampūnas, 1000 ml

Rekomenduojame

Lietuvoje siūloma įrengti didžiausią Baltijos šalyse sunkiasvorių elektromobilių įkrovimo stotelių tinklą

Lietuvoje siūloma įrengti didžiausią Baltijos šalyse sunkiasvorių elektromobilių įkrovimo stotelių tinklą

Per ateinantį dešimtmetį Lietuvoje turėtų būti įrengta didžiausia Baltijos šalyse sunkiasvorių elektromobilių infrastruktūra, apimanti 900 įkrovimo stotelių tinklą.  Tokį tikslą regi Europos automobilių gamintojų asociacija ACEA, Europos Komisiją raginanti skubos tvarka iki 2030 metų įdiegti platų elektrinių sunkiasvorių automobilių infrastruktūros tinklą visoje Bendrijoje. Organizacija remiasi Europos žaliuoju susitarimu dėl klimatui neutralios ir tvarios ekonomikos. Pagal […]

Kvepianti bomba: per karščius automobilių oro gaivikliai gali pridaryti tūkstantinės žalos

Kvepianti bomba: per karščius automobilių oro gaivikliai gali pridaryti tūkstantinės žalos

Lietuvą šiemet aplankė rekordiniai karščiai. Didžiulė kaitra kelia pavojų ne tik gyventojų sveikatai, tačiau ir jų turtui. Visoje šalyje daugėja atvejų, kai dėl didelės oro temperatūros nukenčia automobiliai. Ypatingai stebina sprogstantys oro gaivikliai, kurie pažeidžia automobilių salonus, o didžiausia užfiksuota žala siekia net 6000 eurų. „Susidūrėme su nemažai atvejų, kai dėl karščio išsilydė automobilio salono […]

Akcija „Saugaus eismo stotelės“ – apie saugų mūsų visų eismą keliuose

Akcija „Saugaus eismo stotelės“ – apie saugų mūsų visų eismą keliuose

Valstybės įmonės Lietuvos automobilių kelių direkcijos (toliau – Kelių direkcija) organizuojamos saugaus eismo stotelės pradeda kelionę po Lietuvos miestus ir miestelius. Š. m. rugpjūčio 2 – rugsėjo 3 dienomis Lietuvos miestuose ir miesteliuose veiks 102 saugaus eismo stotelės, kuriose Kelių direkcijos saugaus eismo specialistai konsultuos lankytojus saugaus eismo temomis. Didžiausias dėmesys bus skirtas labiausiai pažeidžiamiems […]

Savivaldybių vietinės reikšmės keliams papildomai paskirstyta 20 mln. eurų

Savivaldybių vietinės reikšmės keliams papildomai paskirstyta 20 mln. eurų

Susisiekimo ministro Mariaus Skuodžio įsakymu Lietuvos savivaldybėms papildomai paskirstyta 20 mln. eurų Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) lėšų. Vyriausybei pritarus Susisiekimo ministerijos iniciatyvai, šiemet savivaldybės galės pačios spręsti, kokiems jų valdomiems keliams panaudoti šias KPPP lėšas, kurios iki šiol būdavo skiriamos tik žvyrkeliams asfaltuoti. „Pakeitus teisės aktus, savivaldybės neprivalės joms paskirstomų 20 mln. eurų […]

Greičio mėgėjams šalies lenktynininkai siūlo varžytis ne gatvėje, o trasoje

Greičio mėgėjams šalies lenktynininkai siūlo varžytis ne gatvėje, o trasoje

Palangoje vykusios „Aurum 1006 km“ lenktynės kurortą vėl drebino variklių griausmu, o varžybos nestokojo kvapą gniaužiančių ir neretai pavojingų incidentų. Todėl patys besivaržę lenktynininkai pastebi – greičiui ir azartiškam vairavimui skirtos specialios sąlygos, vieta ir laikas. Ne veltui lenktynių, kurias rėmė ir „Volfas Engelman Nealkoholinis“, dalyviai ragina Lietuvos vairuotojus lenktyniauti trasose, bet ne gatvėse, o norintiems […]

Lietuvoje pristatytas naujasis visiškai elektrinis SUV „Audi Q4 e-tron“

Lietuvoje pristatytas naujasis visiškai elektrinis SUV „Audi Q4 e-tron“

Į Lietuvą atvyko „Audi Q4 e-tron“ – pirmasis Keturių Žiedų markės kompaktinis elektrinis SUV, pasižymintis nulinėmis emisijomis, erdviu salonu, progresyviais valdymo, ekranų ir pagalbinių sistemų sprendimais, o papildytos realybės projekcinis ekranas visiškai nauju būdu apjungia virtualų ir realų pasaulius. Naujųjų „Audi Q4 e-tron“ kainos Lietuvoje prasideda nuo 44 700 eurų. „Elektrinis mobilumas plečiasi į vis […]