R. Masiulis: Glaudus Lietuvos ir Lenkijos bendradarbiavimas svarbus visai Europai

R. Masiulis: Glaudus Lietuvos ir Lenkijos bendradarbiavimas svarbus visai Europai

Susisiekimo ministras Rokas Masiulis ir Lenkijos infrastruktūros ministras Andrzej Adamczyk šiandien Vilniuje aptarė abiem šalims aktualių Lietuvą ir Lenkiją vienijančių strateginių transporto projektų vystymo, finansavimo, logistikos potencialo išnaudojimo pritraukiant krovinius iš Azijos, veiksmingo tarpvalstybinio bendradarbiavimo keičiantis duomenimis galimybes ir kitus aktualius klausimus.

„Lenkija – mūsų artimiausia kaimynė ir viena strateginių partnerių. Tik glaudžiai bendradarbiaudami galėsime sėkmingai vystyti svarbiausius infrastruktūros projektus – „Rail Baltica“, „Via Baltica“, „Via Carpatia“, kurie turės didžiulę įtaką ne tik Lietuvai, bet iš esmės pakeis keleivių susisiekimą tarp visų Baltijos valstybių, Lenkijos bei kitų ES šalių, taip pat atvers naujas krovinių gabenimo galimybes – vien todėl  Lietuvos ir Lenkijos bendradarbiavimas yra svarbus ne tik mums, bet ir visai Europai“, – teigė susisiekimo ministras Rokas Masiulis.

Susisiekimo ministras R. Masiulis susitikimo metu pabrėžė, kad projekto „Rail Baltica“, ir ypač tokių svarbių jo jungčių kaip Vilnius–Kaunas, finansavimo ES lėšomis užsitikrinimas yra vienas iš Lietuvos prioritetų, todėl ypatingai džiugu, kad su kaimynais turime bendrą požiūrį į šiuos klausimus.

Susitikime buvo detaliau aptartos Lietuvos ir Lenkijos kaip tranzitinių valstybių bendradarbiavimo galimybės, siekiant pritraukti didesnius krovinių srautus, keliaujančius iš Azijos į Europą ir atvirkščiai. Ministras R. Masiulis, pristatydamas mūsų šalies krovinių gabenimo galimybes, akcentavo siekį organizuoti Kinijos krovinių pervežimą per Lietuvos Respubliką, sukuriant reikalingą logistikos, sandėliavimo ir transporto grandinę.

Susitikime ministrai aptarė pasirodžiusį bendrąjį naujos 2021–2027 m. finansinės perspektyvos ES biudžeto pasiūlymą. Ministrai palankiai įvertino pasiūlymą, pagal kurį numatoma finansuoti dvigubos paskirties – karinės ir civilinės – transporto infrastruktūros pritaikymą specifiniams karinio mobilumo reikalavimams. Tai ypač aktualu Suvalkų koridoriaus tarp Lenkijos ir Lietuvos transporto infrastruktūrai, tiek kelių transporto, tiek geležinkelių linijos „Rail Baltica“ atžvilgiu.

Susitikimo metu taip pat aptartos tarpvalstybinio bendradarbiavimo keičiantis duomenimis galimybės. Ministrų nuomone, sąveika ir duomenų apsikeitimas yra reikšmingas žingsnis, siekiant integracijos su panašiomis visos ES sistemomis ir planuojant, kad ateityje, įdiegus išmaniąsias technologijas, visa magistralių „Via Baltica“ ir Via Carpatia trasa turėtų išmanaus („Smart“) kelio statusą.

„Konvencinis transportas šiandien jau netelpa į savo rėmus, „kietoji“ infrastruktūra persipina su informacijos ir duomenų panaudojimo galimybėmis. Lietuvoje jau kurį laiką aktyviai mokomės rinkti ir dalintis informacija. Tačiau to neužtenka. Sieksime integracijos su visa Europa, visų pirma užtikrinant duomenų apsikeitimą su savo kaimyninėmis šalimis, ir ypač – Lenkija. Toks bendradarbiavimas tarp šalių gerokai palengvintų keliones po kitas šalis“, – sakė ministras R. Masiulis.

„Lietuvai ir Lenkijai labai svarbu bendradarbiauti, keistis informacija ir ateityje, kad investicijos į strategiškai abiem valstybėms itin svarbius projektus būtų naudojamos racionaliai ir efektyviai“, – pabrėžė Lenkijos infrastruktūros ministras A. Adamczyk.

Ministrai taip pat akcentavo, kad artėjančioje ES transporto ministrų taryboje svarbu susitarti dėl naujų ES kelių transporto rinkos taisyklių ir sutarė bendromis pastangomis siekti, kad šios taisyklės mažintų vežėjų administracinę naštą bei didintų įmonių veiklos skaidrumą. Be to, ypatingas dėmesys bus skiriamas naujiems vairuotojų komandiravimo reikalavimams ir papildomiems saugikliams, kad jų taikymas neiškreiptų konkurencijos tarp Europos ir trečiųjų šalių vežėjų.

Susisiekimo srityje Lietuvą ir Lenkiją jungia daug bendrų projektų: magistralių „Via Baltica“, „Via Carpatia“ ir europinės vėžės geležinkelio linijos „Rail Baltica“ infrastruktūros plėtra, abiejų šalių sukurtas Baltijos funkcinis oro erdvės blokas, stiprinamas jūrų uostų bendradarbiavimas. Šalys derina ir laikosi bendros pozicijos svarstant Europos Sąjungos transporto sektoriaus veiklą reglamentuojančius dokumentus dėl tarptautinio automobilių transporto liberalizavimo ir patekimo į kitas rinkas (kabotažo) bei minimalaus atlyginimo reikalavimų taikymo klausimus.

Nauju žingsniu stiprinant šalių bendradarbiavimą tapo AB „Lietuvos geležinkeliai“ atstovybės įsteigimas Lenkijoje. Taip pat, siekdama plėsti diplomatinį atstovavimą verslo interesams, Susisiekimo ministerija nuo birželio 1 d. planuoja steigti transporto atašė pareigybę Lietuvos ambasadoje Lenkijoje.

Pranešimą paskelbė: Gintarė Saulytė-Šulgat, LR Susisiekimo ministerija

Kiti skelbimai:
 
Withings Steel HR Sport (40mm) OLED, 39 g, Black, Bluetooth, Built-in pedometer, Heart rate monitor, GPS (satellite), Waterproof
 
DAEWOO Washing machine WM-1710ELW Top loading, Washing capacity 6 kg, 700 RPM, A+, Depth 53.5 cm, Width 52.5 cm, White/ black, Semi-automatic, Display,
 
Kaitlentė Bosch PIF651FB1E
 
AOC 24B1H 23.6 “, VA, FHD, 1920 x 1080 pixels, 16:9, 5 ms, 250 cd/m², Black
 
Candy Hob CDH 32/1X Vitroceramic, Number of burners/cooking zones 2, Black,

Įpročiai prie vairo: estams rizikingas plepėjimas telefonu – nė motais, atsakingiausiai elgiasi lietuviai

Tyrimas parodė, kad Baltijos šalyse gatvės dar pilnos telefonu kalbančių vairuotojų. Jie tik pamažu atsisako šio įpročio: 39 proc. mūsų šalies vairuojančių žmonių kelyje nebekalba išmaniaisiais telefonais. Neatsakingiausiai elgiasi estai – tik penktadalis jų vengia kalbėti telefonu prie vairo, Latvijoje tokių žmonių – 27 procentai. Draudikai įspėja, kad telefoninio pokalbio metu vairuotojai nepakankamai stebi aplinką […]

  Straipsniai »

Kelių direkcija jau skelbia pirkimus 2020 m. rangos darbams

Š. m. rugpjūčio 19 d. duomenimis, Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos (Kelių direkcija) piniginių srautų įsipareigojimai pagal sutartis ir administravimo išlaidos 2019 m. valstybinės reikšmės keliams administruoti, prižiūrėti ir tiesti jau sudaro 404,8 mln. eurų arba 100 proc. viso Kelių direkcijai skirto biudžeto šiems metams. Be to, 2020 metams sudarytų sutarčių ir išlaidų […]

  Straipsniai »

Diena, kai vairuotojus kelyje dažniausiai užklumpa netikėtumai

Techninės pagalbos kelyje specialistai daugiausia darbo turi penktadieniais. „Lietuvos draudimo“ duomenimis, pirmą šių metų pusmetį pagal iškvietimų skaičių ši diena pastebimai išsiskyrė iš visų savaitės dienų. Išanalizavus statistiką paaiškėjo, kad penktadienį problemų keliuose patiria vidutiniškai net pusantro karto daugiau vairuotojų negu šeštadienį ar sekmadienį. Draudimo bendrovės duomenimis, jau ne vienerius metus fiksuojama tendencija, jog pats […]

  Straipsniai »

Kaip pavėžėjai užtikrina jūsų saugumą: 5 patikimiausi automobiliai

Automobilių pramonė užtikrindama patikimumą ir saugumą pastaraisiais metais žengė didžiulį šuolį. Tuo įsitikinę autoservisų specialistai, kartu perspėjantys, jog reguliari transporto priemonių priežiūra vis dar nėra pakankamai „madinga“. Kaip tai sprendžia profesijos, kur automobilio patikimumas itin svarbus ir kokie automobiliai jose dominuoja?  Teisingai rūpinasi tik penktadalis vairuotojų  Autoserviso „R2L“ direktorius Rimvydas Vaštakas aiškina, kad šiandien, kaip […]

  Straipsniai »