R. Masiulis: Glaudus Lietuvos ir Lenkijos bendradarbiavimas svarbus visai Europai

R. Masiulis: Glaudus Lietuvos ir Lenkijos bendradarbiavimas svarbus visai Europai

Susisiekimo ministras Rokas Masiulis ir Lenkijos infrastruktūros ministras Andrzej Adamczyk šiandien Vilniuje aptarė abiem šalims aktualių Lietuvą ir Lenkiją vienijančių strateginių transporto projektų vystymo, finansavimo, logistikos potencialo išnaudojimo pritraukiant krovinius iš Azijos, veiksmingo tarpvalstybinio bendradarbiavimo keičiantis duomenimis galimybes ir kitus aktualius klausimus.

„Lenkija – mūsų artimiausia kaimynė ir viena strateginių partnerių. Tik glaudžiai bendradarbiaudami galėsime sėkmingai vystyti svarbiausius infrastruktūros projektus – „Rail Baltica“, „Via Baltica“, „Via Carpatia“, kurie turės didžiulę įtaką ne tik Lietuvai, bet iš esmės pakeis keleivių susisiekimą tarp visų Baltijos valstybių, Lenkijos bei kitų ES šalių, taip pat atvers naujas krovinių gabenimo galimybes – vien todėl  Lietuvos ir Lenkijos bendradarbiavimas yra svarbus ne tik mums, bet ir visai Europai“, – teigė susisiekimo ministras Rokas Masiulis.

Susisiekimo ministras R. Masiulis susitikimo metu pabrėžė, kad projekto „Rail Baltica“, ir ypač tokių svarbių jo jungčių kaip Vilnius–Kaunas, finansavimo ES lėšomis užsitikrinimas yra vienas iš Lietuvos prioritetų, todėl ypatingai džiugu, kad su kaimynais turime bendrą požiūrį į šiuos klausimus.

Susitikime buvo detaliau aptartos Lietuvos ir Lenkijos kaip tranzitinių valstybių bendradarbiavimo galimybės, siekiant pritraukti didesnius krovinių srautus, keliaujančius iš Azijos į Europą ir atvirkščiai. Ministras R. Masiulis, pristatydamas mūsų šalies krovinių gabenimo galimybes, akcentavo siekį organizuoti Kinijos krovinių pervežimą per Lietuvos Respubliką, sukuriant reikalingą logistikos, sandėliavimo ir transporto grandinę.

Susitikime ministrai aptarė pasirodžiusį bendrąjį naujos 2021–2027 m. finansinės perspektyvos ES biudžeto pasiūlymą. Ministrai palankiai įvertino pasiūlymą, pagal kurį numatoma finansuoti dvigubos paskirties – karinės ir civilinės – transporto infrastruktūros pritaikymą specifiniams karinio mobilumo reikalavimams. Tai ypač aktualu Suvalkų koridoriaus tarp Lenkijos ir Lietuvos transporto infrastruktūrai, tiek kelių transporto, tiek geležinkelių linijos „Rail Baltica“ atžvilgiu.

Susitikimo metu taip pat aptartos tarpvalstybinio bendradarbiavimo keičiantis duomenimis galimybės. Ministrų nuomone, sąveika ir duomenų apsikeitimas yra reikšmingas žingsnis, siekiant integracijos su panašiomis visos ES sistemomis ir planuojant, kad ateityje, įdiegus išmaniąsias technologijas, visa magistralių „Via Baltica“ ir Via Carpatia trasa turėtų išmanaus („Smart“) kelio statusą.

„Konvencinis transportas šiandien jau netelpa į savo rėmus, „kietoji“ infrastruktūra persipina su informacijos ir duomenų panaudojimo galimybėmis. Lietuvoje jau kurį laiką aktyviai mokomės rinkti ir dalintis informacija. Tačiau to neužtenka. Sieksime integracijos su visa Europa, visų pirma užtikrinant duomenų apsikeitimą su savo kaimyninėmis šalimis, ir ypač – Lenkija. Toks bendradarbiavimas tarp šalių gerokai palengvintų keliones po kitas šalis“, – sakė ministras R. Masiulis.

„Lietuvai ir Lenkijai labai svarbu bendradarbiauti, keistis informacija ir ateityje, kad investicijos į strategiškai abiem valstybėms itin svarbius projektus būtų naudojamos racionaliai ir efektyviai“, – pabrėžė Lenkijos infrastruktūros ministras A. Adamczyk.

Ministrai taip pat akcentavo, kad artėjančioje ES transporto ministrų taryboje svarbu susitarti dėl naujų ES kelių transporto rinkos taisyklių ir sutarė bendromis pastangomis siekti, kad šios taisyklės mažintų vežėjų administracinę naštą bei didintų įmonių veiklos skaidrumą. Be to, ypatingas dėmesys bus skiriamas naujiems vairuotojų komandiravimo reikalavimams ir papildomiems saugikliams, kad jų taikymas neiškreiptų konkurencijos tarp Europos ir trečiųjų šalių vežėjų.

Susisiekimo srityje Lietuvą ir Lenkiją jungia daug bendrų projektų: magistralių „Via Baltica“, „Via Carpatia“ ir europinės vėžės geležinkelio linijos „Rail Baltica“ infrastruktūros plėtra, abiejų šalių sukurtas Baltijos funkcinis oro erdvės blokas, stiprinamas jūrų uostų bendradarbiavimas. Šalys derina ir laikosi bendros pozicijos svarstant Europos Sąjungos transporto sektoriaus veiklą reglamentuojančius dokumentus dėl tarptautinio automobilių transporto liberalizavimo ir patekimo į kitas rinkas (kabotažo) bei minimalaus atlyginimo reikalavimų taikymo klausimus.

Nauju žingsniu stiprinant šalių bendradarbiavimą tapo AB „Lietuvos geležinkeliai“ atstovybės įsteigimas Lenkijoje. Taip pat, siekdama plėsti diplomatinį atstovavimą verslo interesams, Susisiekimo ministerija nuo birželio 1 d. planuoja steigti transporto atašė pareigybę Lietuvos ambasadoje Lenkijoje.

Pranešimą paskelbė: Gintarė Saulytė-Šulgat, LR Susisiekimo ministerija

Kiti skelbimai:
 
TOMS Plant Dyed Canvas Women's Alpargata Pink 37,5
 
Camper Beetle 36791 Medium Grey 41
 
Birkenstock Arizona SFB Oiled Leather Habana 46
 
TOMS Repreve Melange Knit Women's Alpargata Black 39
 
Camper Wonder K400319 Black 41

Rekomenduojame

Apklausa: trečdalis vairuotojų pristabdo tik prie greičio matuoklių

Apklausa: trečdalis vairuotojų pristabdo tik prie greičio matuoklių

Nors greičio viršijimas yra dažniausia tragiškai pasibaigusių avarijų priežastis, adrenalino mėgėjų nestabdo nei didmiesčiuose dygstantys mobilūs trikojai greičio matuokliai, nei plečiamas stacionarių matuoklių tinklas. Tyrimai atskleidė, kad kone kas trečias šalies vairuotojas greičio matuoklius vertina kaip menkavertę kliūtį ir akceleratoriaus pedalą atleidžia tik šių prietaisų fiksavimo zonoje. Draudimo bendrovės BTA užsakymu „Spinter tyrimai“ sausį atliktos […]

Specialiųjų poreikių keleiviai: Kauno oro uoste pagalba suteikta trečdaliu dažniau

Specialiųjų poreikių keleiviai: Kauno oro uoste pagalba suteikta trečdaliu dažniau

Per pastaruosius 2019 metus vien Kauno oro uoste pagalba specialių poreikių turintiems keleiviams buvo suteikta 2935 kartus arba beveik trečdaliui dažniau nei 2018 metais. Bendrai Lietuvos oro uostai per praėjusius metus aptarnavo daugiau nei 11 tūkst. ribotos judėsenos keleivių prašymų, tai yra 3,6 proc. daugiau nei 2018 metais. Oro uostai tobulina infrastruktūrą Į kelionę besiruošiantiems […]

Vilniaus oro uostas: keleiviai ruošiasi kelionėms vis atsakingiau

Vilniaus oro uostas: keleiviai ruošiasi kelionėms vis atsakingiau

2019-aisiais Vilniaus oro uosto keleiviai ruošėsi skrydžiams dar atsakingiau, atidžiai atsižvelgdami į aviacijos saugumo taisykles. Tai rodo „Maisto banko“ labdaros ir paramos fondo statistika: praeitais metais sostinės oro uoste surinkta 33 proc. mažiau maisto produktų ir higienos priemonių nei 2018-aisiais.  Vilniaus oro uosto komanda, bendradarbiaudama su „Maisto banko“ organizacija, pastebi, kad maisto švaistymas sostinės oro […]

Vyriausybės kancleris A. Stončaitis: Rengės ruožas — simboliška jungtis tarp valstybių

Vyriausybės kancleris A. Stončaitis: Rengės ruožas — simboliška jungtis tarp valstybių

Vyriausybės kancleris Algirdas Stončaitis dalyvavo simboliniame geležinkelio ruožo Mažeikiai–Rengė atidarymo renginyje ir Ministro Pirmininko Sauliaus Skvernelio vardu visus pasveikino šio svarbaus įvykio Lietuvai, Latvijai ir Lenkijai proga. Vyriausybės kancleris padėkojo visiems, kurie prisidėjo, kad šis projektas būtų laiku įgyvendintas. Premjero iniciatyva prieš pusantrų metų Vyriausybėje priimtas politinis sprendimas tapo kūnu. „Vyriausybė suinteresuota ir nuosekliai vysto […]