Pradedama geležinkelio tilto per Nerį rekonstrukcija

1

Pradedama geležinkelio tilto per Nerį rekonstrukcija

Trečiadienį Jonavoje paskelbta geležinkelio tilto per Nerį rekonstrukcijos pradžia. Vieną svarbiausių geležinkelio tiltų Lietuvoje rekonstruos jungtinė čekų, lietuvių ir latvių bendrovių grupė. Šiuo projektu siekiama užtikrinti geriausią strateginio IX B koridoriaus ruožo pralaidumą ir padidinti juo važiuojančių traukinių greitį.

Projektą „Jonavos geležinkelio tilto (94+634 km) rekonstravimas“ vykdys jungtinės veiklos sutartimi susivienijusi grupė „Eurovia CS“ (Čekija), „Eurovia Lietuva“ ir AS „LNK Industries“ (Latvija).

Jonavos geležinkelio tiltas yra išskirtinis konstrukciniu ir eksploataciniu požiūriu – jis sudarytas iš dviejų atskirų tiltų. Neries žemupio pusėje esantis tiltas šiuo metu nenaudojamas, o aukštupio pusėje esančiu tiltu važiuoja traukiniai.

Projekto metu bus rekonstruojamas būtent Neries upės žemupio pusėje esantis, šiuo metu nenaudojamas tiltas – bus keičiami susidėvėję ir reikalavimų neatitinkantys jo elementai. Po atliktų darbų juo bus nukreiptas geležinkelio eismas.

„Šio projekto metu numatyta rekonstruoti kairiąją tilto pusę, kuri buvo atstatyta po antrojo pasaulinio karo, t. y. 1948 metais. Šiuo metu ši tilto pusė nėra eksploatuojama. Darbų metu bus pakeista visa senoji tilto santvara nauja, kuri vizualiai beveik nesiskirs. Taip pat bus surekonstruotos krantinės ir vidurinė tilto atramos, praplatinta geležinkelio kelio sankasa, įrengta nauja balastinė viršutinė geležinkelio konstrukcija“, – per rekonstrukcijos darbų pradžios atidarymą kalbėjo Julius Šimkevičius, „Eurovia CS“ filialo Lietuvoje vadovas.

Leis važiuoti greičiau

„Nuosekliai vykdome atsakingai suplanuotas Lietuvos geležinkelių infrastruktūros modernizavimo ir plėtros programas. Jonavos geležinkelio tilto rekonstrukcija pagerins labiausiai apkrauto geležinkelių koridoriaus pralaidumą, traukiniai tiltu galės važiuoti greičiau“, – sako Mantas Bartuška, „Lietuvos geležinkelių“ generalinis direktorius.

IX B koridorius jungia pagrindinį Lietuvos krovinių ir logistikos centrą Klaipėdos jūrų uostą su Vilniumi, Baltarusija, Ukraina ir Rusija. Nuo šio tilto prieinamumo priklauso nenutrūkstamas ir efektyvus geležinkelių paslaugų teikimas visoje šalyje – alternatyvių pravažiavimų tiesiog nėra.

Rekonstravus nenaudojamą tiltą keleiviniai traukiniai galės juo važiuoti iki 120 km/h greičiu, tuo tarpu krovininiai – iki 90 km/h. Šiuo metu naudojamu, aukštupio pusėje esančiu tiltu traukiniai gali važiuoti tik 70 km/h greičiu. Planuojama, kad įgyvendinus projektą pastarasis bus užkonservuotas.

Projektą planuojama įgyvendinti per kiek daugiau nei dvejus metus – jį užbaigti numatyta 2022 m. III ketvirtį. Šiuo metu projekto įgyvendinimo finansavimui bus naudojamos „Lietuvos geležinkelių infrastruktūros“ lėšos, tačiau tikimasi projektą dalinai finansuoti ES lėšomis. Darbų kaina sieks 12,5 mln. eurų.

Susprogdintas karo metu

Geležinkelio tiltas per Nerį Jonavoje atsirado dar carinės Rusijos okupacijos metais, kai Lietuvoje buvo nutiestos strategiškai svarbios, vėliau sujungtos geležinkelio linijos Liepoja-Kaišiadorys ir Lentvaris-Romnai. Carinės Rusijos valdžia norėjo turėti tiesioginį susisiekimą tarp tuo metu svarbiu prekybiniu uostu laikytos Liepojos ir Rusijos gilumų.

311 km ilgio geležinkelio trasa nuo Kaišiadorių iki Liepojos vedė per Jonavą, Kėdainius, Radviliškį, Šiaulius, Kuršėnus, Mažeikius ir Priekulę, tad Jonava tapo svarbiu geležinkelių ir sausumos kelių mazgu bei pramonės centru. Pirmasis medinis, 140 metrų ilgio geležinkelio tiltas per Nerį buvo suręstas dar 1871-1873 m.

Vėliau, 1904 m. pastatytas keturių angų, daugiau nei 200 metrų ilgio metalinis tiltas. Dar po dešimtmečio sumontuotas naujas, kesoniniu būdu statytas tiltas pagal garsių inžinierių Petro ir Anupro Vileišių projektą.

Abu tiltai buvo susprogdinti Antrojo pasaulinio karo metu. Senasis, 1904 m. statytas tiltas buvo atstatytas sovietmečiu, tuo tarpu pagal Vileišių projektą statyto tilto išliko tik tašytais granito luitais apmūrytas vidurinis tauras.

„Jeigu prieš 72 metus darbai buvo atliekami pasitelkiant pagrinde žmogaus fizinę jėgą ir mažos keliamosios galios kranus, tai dabar atlikę išsamius tilto konstrukcijų skaičiavimus ir pasitelkę 3D modelius bei inžinerinę patirtį, tiltą planuojame pastatyti panaudojant efektyviausius statybos metodus“, – kalbėjo J. Šimkevičius, „Eurovia CS“ filialo Lietuvoje vadovas.

Numatyti eismo ribojimai

Rekonstruojant Jonavos geležinkelio tiltą numatyti ir eismo apribojimai. Dalyje Panerių g. automobilių eismas bus draudžiamas nuo 2021 m. vasario mėn. iki 2022 m. rudens. Uždarius kelio atkarpą eismas bus nukreipiamas kitomis miesto gatvėmis.

Taurostos g. dalyje daliniai eismo ribojimai truks tris mėnesius nuo 2021 m. rugpjūčio mėn.

Pranešimą paskelbė: Živilė Čepaitė, UAB „Komunikaciniai projektai”

Rekomenduojame

NaudotosKnygos.lt
DFDS plečia savo parką elektra varomais vilkikais – užsakė dar 100 „Volvo“

DFDS plečia savo parką elektra varomais vilkikais – užsakė dar 100 „Volvo“

Europoje, taip pat ir Lietuvoje, sukaupta patirtis, kai elektriniai bendrovės DFDS sunkvežimiai sėkmingai perveža krovinius, paskatino Danijos kapitalo keltų ir krovinių transportavimo įmonę plėsti el. transporto parką. DFDS sudarė lizingo sutartį su „Volvo Trucks“ dėl papildomų 100 elektrinių sunkvežimių įsigijimo. Vilkikai bus pristatyti 2024 ir 2025 metais. Bendrovės duomenimis, šis žingsnis svarbus įgyvendinant ilgalaikį tikslą […]


Vasarą saugiausia rinktis vasarines padangas: 5 padangų priežiūros patarimai

Vasarą saugiausia rinktis vasarines padangas: 5 padangų priežiūros patarimai

Artėjant vasaros sezonui vairuotojai suskumba pasikeisti vasarines padangas. Apžvelgsime, kodėl verta pasirinkti tinkamas aukščiausios kokybės vasarines padangas, taip padidinant saugumą, užtikrinant geriausią vairavimo patirtį ir sutaupant kaštus. Kiekvienais metais šylant orams vairuotojai pasiruošę keisti žiemines padangas į vasarines. Pagal Lietuvos kelių eismo taisykles žiemines padangas pasikeisti į vasarines rekomenduojama nuo balandžio 1 d., o jeigu žieminės padangos […]


„Moller Auto“ skelbia rezultatus: pernai augo ir automobilių pardavimai, ir servisų paslaugų apimtys

„Moller Auto“ skelbia rezultatus: pernai augo ir automobilių pardavimai, ir servisų paslaugų apimtys

Remiantis automobilių prekybos bendrovės „Moller Auto“ veiklos rezultatais Baltijos šalyse, 2023 metais labiausiai augo elektromobilių segmentas – pernai, palyginti su 2022 metais, elektromobilių pardavimai išaugo 63 proc. Naudotų automobilių parduota 26 proc. daugiau, o naujų automobilių pardavimų apimtys buvo stabilios ir išliko 2022 m. lygyje. „Moller Auto“ servisų apyvarta Lietuvoje per metus išaugo 12,8 proc. […]


„Via Lietuva“ sugriežtino dangos kokybės reikalavimus: asfaltas bus storesnis, atsparesnis ir tvirtesnis

„Via Lietuva“ sugriežtino dangos kokybės reikalavimus: asfaltas bus storesnis, atsparesnis ir tvirtesnis

„Via Lietuva“ (anksčiau – Lietuvos automobilių kelių direkcija), Susisiekimo ministerijos siūlymu, parengė atnaujintus reikalavimus asfalto sluoksnių įrengimo darbams valstybinės reikšmės keliuose. Nurodoma, kad atnaujintas taisyklių projektas padidins naujų asfalto dangų tarnavimo laiką, sumažins kelio provėžų susidarymą bei atitiks žaliojo kurso reikalavimus. Kaip nurodo „Via Lietuva“, atnaujinta asfalto dangos tvarka jau įsigaliojo ir yra taikoma visiems […]


Tyrimas atskleidė, iš kokių šalių įvežtais automobiliais domisi lietuviai

Tyrimas atskleidė, iš kokių šalių įvežtais automobiliais domisi lietuviai

Daugiausiai naudotų automobilių Europoje eksportuoja Vokietija, Prancūzija, Belgija ir Italija. Nors nemažai lietuvių vairuotojų įsitikinę, kad iš užsienio įvežti automobiliai yra geresnės būklės už važinėjančius Lietuvoje, transporto priemonių istorijos ataskaitas teikiančios įmonės „carVertical“ atliktas tyrimas atskleidė, jog dalis jų turi gali turėti nuslėptų defektų ir suklastotą ridą. Dalis importuotų automobilių – su suklastota rida ir […]


Vairuotojų išbandymas duobėtais keliais ir gatvėmis: nuostoliai siekia tūkstančius

Vairuotojų išbandymas duobėtais keliais ir gatvėmis: nuostoliai siekia tūkstančius

Atėjus pavasariui vairuotojų gyvenimą kartina duobės mūsų šalies gatvėse ir keliuose. Pataikius į duobę kartais pakanka pakeisti padangą, tačiau dažnai transporto priemonę, deja, tenka gabenti į remonto dirbtuves. Draudikų duomenimis, po tokių įvykių automobilių savininkams yra atlyginami nuo kelis šimtus iki septynis tūkstančius eurų siekiantys nuostoliai. „Šių įvykių padaugėja pavasarį, kai, šylant orui, atsiranda daug […]