Pradedama geležinkelio tilto per Nerį rekonstrukcija

1

Pradedama geležinkelio tilto per Nerį rekonstrukcija

Trečiadienį Jonavoje paskelbta geležinkelio tilto per Nerį rekonstrukcijos pradžia. Vieną svarbiausių geležinkelio tiltų Lietuvoje rekonstruos jungtinė čekų, lietuvių ir latvių bendrovių grupė. Šiuo projektu siekiama užtikrinti geriausią strateginio IX B koridoriaus ruožo pralaidumą ir padidinti juo važiuojančių traukinių greitį.

Projektą „Jonavos geležinkelio tilto (94+634 km) rekonstravimas“ vykdys jungtinės veiklos sutartimi susivienijusi grupė „Eurovia CS“ (Čekija), „Eurovia Lietuva“ ir AS „LNK Industries“ (Latvija).

Jonavos geležinkelio tiltas yra išskirtinis konstrukciniu ir eksploataciniu požiūriu – jis sudarytas iš dviejų atskirų tiltų. Neries žemupio pusėje esantis tiltas šiuo metu nenaudojamas, o aukštupio pusėje esančiu tiltu važiuoja traukiniai.

Projekto metu bus rekonstruojamas būtent Neries upės žemupio pusėje esantis, šiuo metu nenaudojamas tiltas – bus keičiami susidėvėję ir reikalavimų neatitinkantys jo elementai. Po atliktų darbų juo bus nukreiptas geležinkelio eismas.

„Šio projekto metu numatyta rekonstruoti kairiąją tilto pusę, kuri buvo atstatyta po antrojo pasaulinio karo, t. y. 1948 metais. Šiuo metu ši tilto pusė nėra eksploatuojama. Darbų metu bus pakeista visa senoji tilto santvara nauja, kuri vizualiai beveik nesiskirs. Taip pat bus surekonstruotos krantinės ir vidurinė tilto atramos, praplatinta geležinkelio kelio sankasa, įrengta nauja balastinė viršutinė geležinkelio konstrukcija“, – per rekonstrukcijos darbų pradžios atidarymą kalbėjo Julius Šimkevičius, „Eurovia CS“ filialo Lietuvoje vadovas.

Leis važiuoti greičiau

„Nuosekliai vykdome atsakingai suplanuotas Lietuvos geležinkelių infrastruktūros modernizavimo ir plėtros programas. Jonavos geležinkelio tilto rekonstrukcija pagerins labiausiai apkrauto geležinkelių koridoriaus pralaidumą, traukiniai tiltu galės važiuoti greičiau“, – sako Mantas Bartuška, „Lietuvos geležinkelių“ generalinis direktorius.

IX B koridorius jungia pagrindinį Lietuvos krovinių ir logistikos centrą Klaipėdos jūrų uostą su Vilniumi, Baltarusija, Ukraina ir Rusija. Nuo šio tilto prieinamumo priklauso nenutrūkstamas ir efektyvus geležinkelių paslaugų teikimas visoje šalyje – alternatyvių pravažiavimų tiesiog nėra.

Rekonstravus nenaudojamą tiltą keleiviniai traukiniai galės juo važiuoti iki 120 km/h greičiu, tuo tarpu krovininiai – iki 90 km/h. Šiuo metu naudojamu, aukštupio pusėje esančiu tiltu traukiniai gali važiuoti tik 70 km/h greičiu. Planuojama, kad įgyvendinus projektą pastarasis bus užkonservuotas.

Projektą planuojama įgyvendinti per kiek daugiau nei dvejus metus – jį užbaigti numatyta 2022 m. III ketvirtį. Šiuo metu projekto įgyvendinimo finansavimui bus naudojamos „Lietuvos geležinkelių infrastruktūros“ lėšos, tačiau tikimasi projektą dalinai finansuoti ES lėšomis. Darbų kaina sieks 12,5 mln. eurų.

Susprogdintas karo metu

Geležinkelio tiltas per Nerį Jonavoje atsirado dar carinės Rusijos okupacijos metais, kai Lietuvoje buvo nutiestos strategiškai svarbios, vėliau sujungtos geležinkelio linijos Liepoja-Kaišiadorys ir Lentvaris-Romnai. Carinės Rusijos valdžia norėjo turėti tiesioginį susisiekimą tarp tuo metu svarbiu prekybiniu uostu laikytos Liepojos ir Rusijos gilumų.

311 km ilgio geležinkelio trasa nuo Kaišiadorių iki Liepojos vedė per Jonavą, Kėdainius, Radviliškį, Šiaulius, Kuršėnus, Mažeikius ir Priekulę, tad Jonava tapo svarbiu geležinkelių ir sausumos kelių mazgu bei pramonės centru. Pirmasis medinis, 140 metrų ilgio geležinkelio tiltas per Nerį buvo suręstas dar 1871-1873 m.

Vėliau, 1904 m. pastatytas keturių angų, daugiau nei 200 metrų ilgio metalinis tiltas. Dar po dešimtmečio sumontuotas naujas, kesoniniu būdu statytas tiltas pagal garsių inžinierių Petro ir Anupro Vileišių projektą.

Abu tiltai buvo susprogdinti Antrojo pasaulinio karo metu. Senasis, 1904 m. statytas tiltas buvo atstatytas sovietmečiu, tuo tarpu pagal Vileišių projektą statyto tilto išliko tik tašytais granito luitais apmūrytas vidurinis tauras.

„Jeigu prieš 72 metus darbai buvo atliekami pasitelkiant pagrinde žmogaus fizinę jėgą ir mažos keliamosios galios kranus, tai dabar atlikę išsamius tilto konstrukcijų skaičiavimus ir pasitelkę 3D modelius bei inžinerinę patirtį, tiltą planuojame pastatyti panaudojant efektyviausius statybos metodus“, – kalbėjo J. Šimkevičius, „Eurovia CS“ filialo Lietuvoje vadovas.

Numatyti eismo ribojimai

Rekonstruojant Jonavos geležinkelio tiltą numatyti ir eismo apribojimai. Dalyje Panerių g. automobilių eismas bus draudžiamas nuo 2021 m. vasario mėn. iki 2022 m. rudens. Uždarius kelio atkarpą eismas bus nukreipiamas kitomis miesto gatvėmis.

Taurostos g. dalyje daliniai eismo ribojimai truks tris mėnesius nuo 2021 m. rugpjūčio mėn.

Pranešimą paskelbė: Živilė Čepaitė, UAB „Komunikaciniai projektai“

Kiti skelbimai:
 
REIMA Hopper Melange Grey 110
 
REIMA Parvin Melange Grey 110
 
Crocs™ Bayaband Clog Kid's Lemon 28
 
REIMA Hopper Raspberry Pink 110
 
REIMA Puhuri 510306 Navy 6985 98

Rekomenduojame

VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcijos direktoriumi paskirtas Remigijus Lipkevičius

VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcijos direktoriumi paskirtas Remigijus Lipkevičius

Gavus kompetentingų institucijų išvadas, šiandien darbą pradeda valstybės įmonės Lietuvos automobilių kelių direkcijos direktorius Remigijus Lipkevičius, paskirtas 5 metų kadencijai. „Vienas svarbiausių valstybės įmonės Lietuvos automobilių kelių direkcijos vadovo tikslų – sėkmingas kelių ūkio valdymo pertvarkos įgyvendinimas ir efektyvus lėšų, skirtų valstybinės reikšmės keliams prižiūrėti ir plėtoti, panaudojimas. Linkiu sėkmės direktoriui einant šias atsakingas pareigas“, […]

Kauno oro uoste svarstoma įrengti saulės jėgainių parką

Kauno oro uoste svarstoma įrengti saulės jėgainių parką

Lietuvos oro uostų tinklui priklausantis Kauno oro uostas paskelbė rinkos konsultacijas ir šiuo metu pradeda svarstyti galimybes įrengti saulės jėgainių parką oro uosto teritorijoje. Oro uosto atstovai teigia, kad saulės jėgainės tiekiama energija ateityje padėtų Kauno oro uostui mažinti išlaidas elektrai, efektyvintų veiklą, o kartu būtų prisidedama prie žaliosios energetikos skatinimo šalyje. Pasak Kauno oro […]

„Aviatic“ su strateginiais partneriais iš Izraelio spręs COVID-19 pandemijos mestus iššūkius: vysto šio ir kitų virusų prevencijai skirtus inovatyvius įrenginius

„Aviatic“ su strateginiais partneriais iš Izraelio spręs COVID-19 pandemijos mestus iššūkius: vysto šio ir kitų virusų prevencijai skirtus inovatyvius įrenginius

Pasaulinė COVID-19 pandemija stipriai sukrėtė aviacijos sritį, kuriai, kaip ir kiekvienam kitam sektoriui, teko ne tik spręsti kilusius iššūkius, bet ir ieškoti būdų kaip prisitaikyti prie naujos kasdienybės. Siekdama prisidėti prie kovos su pandemija, „Aviatic“ Šiaulių regione planuoja gaminti viruso prevencijai skirtus inovatyvius įrenginius – bekontaktę simptomų atpažinimo sistemą „TAMAR“ ir dezinfekavimo tunelį, kurie padės […]

Bus tvarkomas vienas blogiausių krašto kelių Lietuvoje

Bus tvarkomas vienas blogiausių krašto kelių Lietuvoje

Įsigaliojo VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcijos ir rangovo sutartis dėl krašto kelio Nr. 145 Kėdainiai–Šėta–Ukmergė ruožo nuo 26,80 iki 40,27 km rekonstravimo. Sutarties vertė – 11,97 mln. eurų su PVM. Darbai turi būti atlikti per 9 mėnesius nuo sutarties įsigaliojimo. Į šį terminą kasmetinė 3 mėnesių technologinė pertrauka neįskaičiuota. Sutartis pasirašyta 2020 m. rugsėjo 11 […]