Augant elektromobilių skaičiui, sparčiai daugėja ir individualiam naudojimui įrengiamų jų įkrovimo stotelių. Energetikos sprendimų bendrovės „Elektrum Lietuva“ duomenimis, šių metų pirmąjį ketvirtį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, įkrovimo stotelių pardavimai privačių klientų segmente išaugo beveik 2,5 karto. Ekspertai primena, į ką svarbiausia atkreipti dėmesį ruošiantis įsirengti tokią stotelę, kad elektromobilio įkrovimas būtų sklandus ir saugus.
„Šiemet jaučiame išaugusį susidomėjimą įkrovimo stotelėmis – tai lemia ir gyventojų perkamų elektromobilių skaičius, ir įkrovimo stotelių įrengimui skiriama Lietuvos energetikos agentūros (ENA) parama, kurios antrasis kvietimas bus skelbiamas jau birželio mėnesį. Prieš apsisprendžiant, kokia įkrovimo stotelė reikalinga, gyventojams visada patariame įvertinti 3 svarbiausius dalykus: kokia yra namų elektros įvado galia, kokios galios įkrovimo stotelė būtų pati efektyviausia turimam ar planuojam elektromobiliui bei kur bus stotelės įrengimo vieta – ant sienos ar žemės, pastato viduje ar lauke“, – sako „Elektrum Lietuva“ elektromobilių įkrovimo produktų vadovė Laura Doraitė-Gudavičienė.
Svarbi įvado ir stotelės galia
Pasak pašnekovės, žinoti namo įvado galią ir vidutinį elektros suvartojimą svarbu tam, kad būtų galima paskaičiuoti, kiek lieka „laisvos“ galios, kurią galima panaudoti elektromobilio įkrovimui.
„Priklausomai nuo situacijos, gali reikėti didinti įvado galią, kai jos nepakanka užtikrinti namų elektros prietaisų ir elektromobilio įkrovimo poreikius, arba kartu su įkrovimo stotele įrengti dinaminį galios valdiklį ir tokiu būdu efektyviai išnaudoti turimą galią. Prieš apsisprendžiant, kurį kelią rinktis, svarbu nepamiršti, kad dažniausiai elektromobiliai įkraunami naktį, kai namų elektros poreikis yra mažesnis, tad įkrovimui galima skirti didžiąją dalį turimos galios“, – sako L. Doraitė-Gudavičienė.
Kitas žingsnis – pasirinkti įkrovimo stotelės galią. Tai priklauso nuo elektromobilio vidinio įkroviklio galios, kuri gali svyruoti nuo 3,7 kilovatų (kW) senesniuose elektromobiliuose iki 22 kW. Elektromobiliams su vienfaziais 3,7 kW ir 7,4 kW vidiniais įkrovikliais pakaktų ir vienfazės įkrovimo stotelės, tačiau jei planuojama ateityje keisti elektromobilį, vertėtų galvoti apie didesnės galios, trifazes 11 kW arba 22 kW stoteles.
„Jei įsirengiant įkrovimo stotelę norima pasinaudoti ENA parama, būtina susipažinti su paramos reikalavimais, nurodančiais maksimalią įkrovimo stotelės galią. . Taip pat verta prisiminti, kad didesnės galios stotelė nebūtinai elektromobilį įkraus greičiau, jei jo vidinio įkroviklio galia yra mažesnė nei pačios stotelės“, – teigia ji.
Elektromobilių vairuotojams ar planuojantiems įsigyti elektromobilį ekspertė rekomenduoja susipažinti su galimomis jų techninėmis specifikacijomis duomenų bazėje https://ev-database.org/, kur skelbiamos elektromobilių energijos sąnaudos, nuvažiuojamas atstumas, įkrovimui reikalingas laikas skirtingos galios įkrovimo stotelėse.
Stotelės įrengimo vieta yra paskutinis, bet ne mažiau svarbus aspektas, mat nuo jos daugiausia priklauso, kiek kainuos įrengimas. L. Doraitė-Gudavičienė aiškina, kad mažiausiai išlaidų reikalauja stotelės įrengimas ant sienos privačiame name. Jei stotelė įrengiama ant stovo požeminiame garaže ar lauke, reikia įvertinti atstumą nuo namų elektros paskirstymo skydo, kabelių tiesimo kelią – ar reikės ardyti dangas, kokių papildomų medžiagų reikės, taip pat prisideda stovo ir papildomų rangos darbų kaina.
„Stotelę įrengiant daugiabutyje, reikia paruošti ir suderinti projektą su namo administratoriumi ar bendrija. Visa tai gana ženkliai gali išauginti įrengimo kainą, tačiau, jei tame pačiame name yra keletas gyventojų, norinčių įsirengti įkrovimo stoteles, užtenka vieno projekto, todėl tokiu atveju sąmata vienam gyventojui bus mažesnė. Be to, privatiems asmenims, įsirengiantiems įkrovimo stoteles daugiabutyje, skiriamos paramos dydis yra didesnis nei įsirengiantiems jas privačiuose namuose“, – atkreipia dėmesį „Elektrum Lietuva“ atstovė.
Jos teigimu, bendrovės patirtis rodo, kad žmonės dažnai įsirengia įkrovimo stoteles dar neturėdami elektromobilio, kad galėtų pasinaudoti paramos kvietimais. Tokiais atvejais įkrovimo stoteles vertėtų rinktis atsakant į tuos pačius klausimus, skiriant daugiau laiko susipažinti su skirtingų gamintojų stotelėmis, jų funkcionalumais, gauti skirtingų tiekėjų pasiūlymus.
Birželio mėnesį ENA planuoja skelbti antrąjį kvietimą pasinaudoti parama, įsirengiant privačias elektromobilių įkrovimo prieigas. Preliminari kvietimo suma siekia 20 mln. eurų, tikimasi, kad pasinaudojus šio kvietimo parama bus įrengta 25,8 tūkst. įkrovimo prieigų.
Pasidaryti patiems, ar geriau nereikia?
Pastaruoju metu įvairiose prekybos vietose gyventojams yra siūloma patiems susikomplektuoti ir įsigyti įkrovimo stotelių įrangą – pačias stoteles, kištukus, laidus ir kita. L. Doraitės-Gudavičienės teigimu, kitaip nei perkant buitinius elektros prietaisus, pavyzdžiui, arbatinius ar televizorius, įkrovimo stotelės įrengimas reikalauja daugiau žinių ir įgūdžių.
Įkrovimo stotelę reikia ne tik sumontuoti, bet ir prijungti prie namų elektros tinklo: prijungti galios kabelį, papildomus automatinius jungiklius elektros paskirstymo skydelyje, jei reikia – įrengti dinaminį galios valdiklį ar sumontuoti nuotėkio relę.
„Šiuos darbus atlikti turėtų kvalifikuoti specialistai, turintys žinių ir praktikos. Todėl perkantiems įkrovimo stoteles savarankiškai reikėtų pasidomėti perkamai įrangai teikiama garantija ir garantiniu aptarnavimu, ar yra vietinis gamintojo atstovas, į kurį būtų galima kreiptis iškilus problemoms. Įsigyjant įkrovimo stotelę iš įmonės, dėl to sukti galvos nereikia. Pavyzdžiui, mes dirbame su žinomais stotelių gamintojais ar jų atstovais Lietuvoje, turime tiesioginio bendradarbiavimo sutartis, kurios užtikrina ne tik palankias tiekimo sąlygas, bet ir garantinės priežiūros bei techninės pagalbos paslaugas, todėl galime greitai ir kvalifikuotai spręsti visus klientams iškylančius klausimus“, – sako „Elektrum Lietuva“ atstovė.
Pasak jos, „pasidaryk pats“ eksperimentai patiems įsirengiant įkrovimo stoteles ne visada pasiteisina, o kartais galiausiai kainuoja ir brangiau nei ekspertų darbas. Todėl patariama susirasti kvalifikuotą elektriką, kuris galėtų atlikti rangos darbus ir suteiktų jiems garantiją.
Apie bendrovę „Elektrum Lietuva“:
„Elektrum Lietuva“ yra didžiausios Baltijos šalyse žaliosios elektros gamintojos „Latvenergo“ (Latvija) antrinė įmonė, teikianti įvairius energetikos sprendimus buitiniams ir verslo klientams Lietuvoje. Net 70 proc. „Latvenergo“ pagamintos elektros energijos yra iš atsinaujinančių šaltinių. Bendrovė „Elektrum Lietuva“ šiuo metu tiekia elektrą daugiau nei 12 tūkst. įmonių, savo elektros tiekėju įmonę pasirinko daugiau kaip 160 tūkst. namų ūkių, įmonė tiekia dujas beveik 800 bendrovių, yra įrengusi virš 2000 saulės elektrinių bei tris saulės parkus (11 MW). Vystomi dar penki nauji saulės parkai, kurių bendra galia viršys 25 MW.
Pranešimą paskelbė: Tadas Vaitelė, UAB „Idea Prima”
Pirmaujanti Baltijos šalių oro linijų bendrovė „airBaltic“ metus baigė istoriniu pasiekimu – 2024 m. buvo pasiektas didžiausias per visą bendrovės istoriją metinis keleivių skaičius. Iš viso aviakompanija pervežė 8,3 mln. keleivių ir atliko 73 300 skrydžių (įskaitant oro linijų ACMI-out operacijas). Preliminarūs 2024 m. duomenys rodo, kad bendrovė taip pat viršijo priešpandeminius rekordus. „2024 m. […]
Mr Eugenijus Sabutis, Lithuanian Minister of Transport and Communications, leaves for Warsaw on Wednesday to meet with Mr Krzysztof Gawkowski, Deputy Prime Minister and Minister of Digital Affairs of Poland, and Mr Dariusz Klimczak, Polish Minister of Infrastructure. During their meetings, the Ministers will discuss bilateral projects and further strengthening of cooperation in the transport […]
Lietuvoje judumo platforma „Bolt“ ima teikti naują paslaugą verslui – ilgalaikę automobilių nuomą. Nuo šiol įmonės gali ne tik pasinaudoti netoliese esančiu laisvu „Bolt Drive“ automobiliu trumpoms ar kelių dienų kelionėms, bet ir išsinuomoti automobilį keliems ar keliolikai mėnesių. Anot „Bolt“, ši paslauga gali padėti sumažinti poreikį įmonėms turėti nuosavas transporto priemones bei ženkliai palengvinti […]
Kasmet augusi krovinių vežimo kelių transportu rinka Lietuvoje pernai susidūrė su sunkumais – įmonės, nors ir išlaikė krovinių apyvartos augimą, tačiau patyrė paslaugų eksporto apimčių sumažėjimą, teigiama Tarptautinio transporto ir logistikos aljanso (TTLA) atliktoje rinkos analizėje. Aljanso pateiktais Lietuvos banko duomenimis, palyginti su tuo pačiu metu 2023-iaisiais, 2024-ųjų sausį–rugsėjį krovininio kelių transporto paslaugų eksportas sumažėjo […]
Šeštadienį (sausio 11 d.) Vilniaus oro uoste organizuojamas istorinis renginys – masinis naujojo išvykimo terminalo testavimas. Atlikti testavimą per rekordiškai trumpą laiką dar lapkritį užsiregistravo per 1 000 savanorių. Atvykę į naująjį oro uosto išvykimo terminalą testuotojai pasijaus tarsi tikri šešių skrydžių keleiviai ir padės Lietuvos oro uostų komandoms nustatyti, kaip pasiruošta terminalo atidarymui, numatytam […]
Lietuvoje pavėžėjai įprastai dirba pagal individualią veiklą (ĮV), o ne pagal darbo sutartį. Tai, anot specialistų, darbuotojams kelia daugiau grėsmių nei privalumų. „Skaitmeninės darbo platformos (programėlės, kurios sujungia paslaugų teikėjus su klientais) sukuria prieštaringas darbo santykių formas ir trikdo tradicinį darbo organizavimą. Šis verslo modelis apriboja darbuotojų teisę naudotis darbo apsauga“, – teigia Vilniaus universiteto […]