Perskirstoma beveik 16 mln. eurų Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšų

Perskirstoma beveik 16 mln. eurų Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšų

Siekiant efektyviai investuoti Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) 2022 m. finansavimo lėšas, Susisiekimo ministerijos iniciatyva šių metų KPPP sąmatoje perskirstoma 15,77 mln. eurų. Didžioji šios sumos dalis – 15,37 mln. eurų skiriama valstybinės reikšmės kelius prižiūrinčiai AB „Kelių priežiūra“ kelių dangoms taisyti. KPPP lėšų perskirstymui šiandien pritarė Vyriausybė.

KPPP finansavimo lėšų sąmatos peržiūrimos ir, esant poreikiui, perskirstomos kasmet antroje metų pusėje.

„Metams artėjant į pabaigą, įvertiname šiemet įvykusius pokyčius, numatytų projektų įgyvendinimo eigą ir įvairiems kelių sektoriaus poreikiams numatytas lėšas. Perskirstydami lėšas, pirmiausia siekiame užtikrinti trūkstamą finansavimą būtiniausiems kelių priežiūros darbams. Kelių sektoriuje smarkiai pakilus darbų ir paslaugų kainoms, turimas lėšas siekiame panaudoti kuo efektyviau kartu pasiruošiant žiemos sezonui“, – sako susisiekimo ministras Marius Skuodis.

Bendrovės „Kelių priežiūra“ finansavimo poreikis šiemet padidėjo pakilus darbų įkainiams, pasikeitus reikalavimams kelių dangos priežiūrai žiemos metu bei šiai bendrovei priskyrus pėsčiųjų ir dviračių takų, šaligatvių priežiūrą gyvenvietėse. Ypač trūksta finansavimo kelių dangos taisymo darbams, kuriais siekiama stabilizuoti kelių būklę. Perskirstant lėšas, šiai bendrovei tenka 15,37 mln. eurų.

Už šias lėšas AB „Kelių priežiūra“ numato sutvarkyti apie 220 tūkst. kv. m pavienių išdaužų ir pažaidų magistraliniuose, krašto ir rajoniniuose keliuose, taip pat pataisyti asfalto dangų defektus labiausiai nusidėvėjusiose lokaliose kelių atkarpose, iš viso bus sutvarkyta daugiau kaip 200 km kelių ruožų. Norima sutvarkyti 42 pėsčiųjų perėjas pietinės, rytinės ir šiaurinės Lietuvos dalies keliuose. Numatytos lėšos stipriai prisidės prie nuolatinės kelių priežiūros nuosekliai visame Lietuvos valstybinės reikšmės kelių tinkle.

Papildomų KPPP sąmatos lėšų skiriama ir kitų įstaigų bei įmonių poreikiams kelių sektoriuje:

200 tūkst. eurų skiriama Policijos departamentui mobiliųjų greičio matavimo prietaisų priežiūrai ir remontui.

110 tūkst. eurų numatoma VšĮ Transporto kompetencijų agentūrai, kuri pagal Saugaus eismo automobilių keliais įstatymą ir Susisiekimo ministerijos pavedimus atlieka 1800 km kelių saugumo patikrinimus, dalyvauja kelių tinklo saugumo vertinimo bandomajame projekte, renka eismo saugumo duomenis ir juos teikia Europos Komisijos CARE duomenų bazei, rengia nacionalinį juodųjų dėmių žemėlapį.

Dar 70 tūkst. eurų skiriama AB ,,Smiltynės perkėla“ neatlygintiniems perkėlimams per Kuršių marias kompensuoti, nes pabrangus keltų bilietams nepakanka anksčiau numatytų lėšų.

Šiais metais Lietuvos keliams skirta 543,2 mln. eurų KPPP lėšų, iš jų 363,9 mln. eurų – valstybinės reikšmės kelių tinklui plėsti, taisyti ir prižiūrėti.

Pranešimą paskelbė: Dalia Perednienė, LR Susisiekimo ministerija

Rekomenduojame

NaudotosKnygos.lt
Kaune atidaryta nauja Pietrytinio aplinkkelio atkarpa

Kaune atidaryta nauja Pietrytinio aplinkkelio atkarpa

Amaliuose šią savaitę atverta pusantro kilometro atkarpa su naujais viadukais ir žiedinėmis sankryžomis. Tai ženkli dalis pirmajame Pietrytinio aplinkkelio darbų etape. Įgyvendinus visą projektą, naujoji trasa taps patogia ir greita jungtimi tarp A1 ir „Via Baltica“ magistralių. Maža to, apvažiavimas nukraus tranzitinį eismą nuo Petrašiūnų, taip sumažinant oro bei triukšmo taršą. Naujas transporto mazgas „Šių […]


Kelininkai ragina oponuoti Europos iniciatyvai leisti didesnių ir sunkesnių vilkikų eismą

Kelininkai ragina oponuoti Europos iniciatyvai leisti didesnių ir sunkesnių vilkikų eismą

Europos Sąjunga ruošiasi įteisinti didesnių gabaritų ir gerokai sunkesnių vilkikų eismą. Šiam sprendimui jau yra pritaręs Europos Parlamentas, laukia diskusijos Europos Taryboje. Lietuvos kelių sektoriaus verslo ir mokslo organizacijas vienijančios asociacijos „Lietuvos keliai“ vadovas Šarūnas Frolenko įspėja, kad šiam pokyčiui tinkamai nepasiruošus mūsų šalies gali laukti didžiuliai finansiniai praradimai. Sukels spartesnę kelių infrastruktūros degradacijąŠiuo metu […]


2024 m. pirmąjį ketvirtį kas antras lietuvis automobilį pirko lizingu, rinkoje – naujas žaidėjas

2024 m. pirmąjį ketvirtį kas antras lietuvis automobilį pirko lizingu, rinkoje – naujas žaidėjas

Transporto rinkos statistikos ir analizės duomenimis, per pirmuosius tris 2024 m. mėnesius Lietuvoje buvo įregistruotas 7401 automobilis, Latvijoje – 4664, o Estijoje 4716. Lietuvoje 56 proc. automobilių įsigyti lizingu. Tiesa, lyginant su praėjusių metų pirmojo ketvirčio duomenimis, lizingu įsigytų automobilių dalis krito apie 3 proc. Pasak bendrovės „Citadele Leasing“ filialo Lietuvoje vadovo Vaidoto Gursko, šis […]


Tyrimas: automobiliai su galingais varikliais į eismo įvykius patenka dažniau

Tyrimas: automobiliai su galingais varikliais į eismo įvykius patenka dažniau

Neseniai vairuotojo pažymėjimą įgijusiems vairuotojams dažnai patariama rinktis automobilį su silpnesniu varikliu, nes jį bus lengviau vairuoti. Visgi tai nėra visiška tiesa, nes galingesni automobiliai yra daug lengviau valdomi ir turi geresnę stabdžių sistemą. Kadangi nemažai automobilių praeityje yra patyrę apgadinimų, transporto priemonių ataskaitas teikianti įmonė „carVertical“ nusprendė išsiaiškinti, ar automobiliai su galingesniais varikliais dažniau […]


2023 metų Lietuvos oro uostų finansiniai rezultatai: į valstybės biudžetą sumokės 5 mln. eurų dividendų

2023 metų Lietuvos oro uostų finansiniai rezultatai: į valstybės biudžetą sumokės 5 mln. eurų dividendų

2023 metų Lietuvos oro uostų (LTOU) finansiniai rodikliai demonstravo teigiamas tendencijas, didžiausią įtaką jiems darė išaugę bendri skrydžių bei keleivių srautai. 2023 metus tris šalies oro uostus valdanti bendrovė baigė pelningai – grynasis pelnas sudarė 5,5 mln. eurų (2022 m. koreguotas grynasis pelnas buvo 6,6 mln. eurų). Svarbu paminėti, kad 2023 metais LTOU iš valstybės […]


Kelionė po Baltijos šalis: paslaugiausi vairuotojai – estai, lietuviai padėti sustoja rečiausiai

Kelionė po Baltijos šalis: paslaugiausi vairuotojai – estai, lietuviai padėti sustoja rečiausiai

Sugedus automobiliui ar kelyje panorus atlikti nenumatytą manevrą, vairuotojas gali itin greitai sulaukti kitų vairuotojų tolerantiškų veiksmų ir pagalbos. Praėjusį mėnesį atlikta gyventojų apklausa parodė, kad Estijoje gyvena paslaugiausi vairuotojai. Lietuvoje esame mažiausiai linkę sustoti pakelėje padėti kitiems, tačiau dažniausiai užleidžiame į kitą eismo juostą persirikiuojančias transporto priemones. Menkiausios galimybės persirikiuojant sulaukti kitų vairuotojų pagalbos […]