Pavilnionių gatvė sujungs trūkinėjantį gatvių tinklą

1

Pavilnionių gatvė sujungs trūkinėjantį gatvių tinklą

Vilnius vienu etapu priartėjo prie itin reikšmingos miesto susisiekimo sistemai magistralinės gatvės statybos – vyriausiasis miesto architektas Mindaugas Pakalnis pritarė Pavilnionių gatvės nuo Vakarinio aplinkkelio iki Ukmergės gatvės ir Ukmergės – L. Zamenhofo gatvių sankryžos rekonstravimo projektiniams pasiūlymams.

„Miestui reikalingas aiškus ir rišlus magistralinių gatvių tinklas, – sako M. Pakalnis. – Todėl sieksime kuo greičiau nutiesti Pavilnionių gatvę, kuri reikalinga pirmiausia tam, kad eliminuotume tranzitinį eismą iš gyvenamųjų namų kiemų tiek Pašilaičiuose, tiek Perkūnkiemyje. Kaip turbūt žino gyventojai, Pavilnionių gatvė buvo suplanuota jau tada, kai sovietmečiu buvo projektuojami Pašilaičiai, ir niekada nebuvo iš planų išbraukta, o nerealizuota tik dėl nuolatinės lėšų stokos.“  

Projektas koreguotas pagal gyventojų pastabas

Planuojama, kad Pavilnionių gatvės įrengimas žymiai sumažins transporto srautus Gabijos gatvėje, nuo   Vakarinio aplinkkelio srautai pasiskirstys per Perkūnkiemio, Pavilnionių ir Justiniškių gatves (Justiniškių gatvę numatyta sujungti su Pavilnionių), bus optimizuoti ir Ukmergės gatvės eismo srautai, čia sumažės kairiųjų posūkių.

Vyriausiasis miesto architektas pastebi, kad šiandien Vilniui labai trūksta eismo jungčių rytų – vakarų kryptimi: „Jų tikrai turime šiaurės – pietų kryptimi: Geležinio Vilko, Ukmergės gatves, Vakarinį aplinkkelį. Bet trūkstant kitos krypties jungčių, transportas į pagrindines miesto gatves spraudžiasi per gyventojų kiemus. Taip negali būti. Kol magistralinių gatvių trūksta, visas eismas vyksta per gatves, kurios skirtos ramiam eismui ir automobilių stovėjimui. Tai yra ne tik oro taršos, bet ir saugumo problema: juk tranzitinėmis tapusiomis gatvėmis laksto vaikai. Tad mūsų suplanuotas projektas tikrai pagerins gyvenimo kokybę šioje teritorijoje.“

SĮ „Vilniaus planas“ parengti Pavilnionių gatvės projektiniai sprendiniai pirmą kartą buvo viešinami 2016 m. spalį. Tuomet po diskusijų su bendruomene pagal tuo metu galiojusias normas buvo susiaurintos eismo juostos. Pakartotinai gatvės projektiniai pasiūlymai viešai buvo pristatyti 2019 m. lapkritį ir po to koreguoti darkart. Atsižvelgus į gyventojų pastabas buvo darkart sumažintas važiuojamųjų  juostų plotis. Suplanuotoje  4 eismo juostų gatvėje numatytos A juostos abiem kryptimis. Mažinant kietųjų dangų plotą, panaikinta skiriamoji juosta.

Gyventojų pageidavimu, suplanuotos platesnės juostos želdiniams ties pastatais, kas sumažins triukšmą ir oro taršą (eismo juostos planuojamos  14–20 m atstumu nuo gyvenamųjų pastatų). Miestas įsipareigojo įrengti dešiniuosius posūkius į kiemus (C kategorijos gatvėje jie galimi kas 50 m). Leičių gatvė bus sujungta su Gabijos gatve. Pavilnionių gatvėje bus įrengtos saugios, šviesoforais reguliuojamos pėsčiųjų perėjos, tiesiant gatvę bus naudojamas triukšmą sugeriantis asfaltas. Automobilių parkavimas gatvėje neplanuojamas.

Triukšmo ir taršos nuo transporto poveikio gyvenamųjų namų aplinkai mažinimui gatvės žaliose juostose numatomas gausus apželdinimas spygliuočiais  ir lapuočiais medžiais. Esami medžiai pagal galimybę bus išsaugomi arba persodinami.

Gyventojams suabejojus triukšmo ir oro taršos vertinimu, jis buvo pateiktas Vilniaus visuomenės sveikatos centrui ir taisomas pagal specialistų pastabas.

Bendras suprojektuotų Pavilnionių, Justiniškių ir L. Zamenhofo gatvių ilgis – 1660 m. Darbai suplanuoti etapais: pirmajame numatyta Pavilnionių gatvę sujungti su Justiniškių gatve (troleibusų žiedas Justiniškių gatvės gale taip pat bus rekonstruojamas); antrajame – Pavilnionių gatvę sujungti su Ukmergės gatve; trečiajame etape numatyta L. Zamenhofo gatvės statyba nuo Ukmergės gatvės iki S. Neries gatvės ir abiejų sankryžų rekonstravimas.

Šiuo metu Pavilnionių gatvė yra pastatytos kelios Pavilnionių gatvės atkarpos, tačiau jos nesujungtos į rišlią sistemą, dažniausiai naudojamos tik automobilių parkavimui. O ir pastatytos atkarpos nevisavertiškos – be bortų, pėsčiųjų ir dviračių takų, apšvietimo, želdynų juostos. Gatvės ruože yra 3 privatūs sklypai, šiuo metu vykdoma jų paėmimo  visuomenės poreikiams procedūra.

L. Zamenhofo gatvė nuo Ukmergės g. iki S. Neries g. taip pat nepastatyta dėl 2 esamų privačių sklypų. Dabar vykdomos ir šių sklypų paėmimo visuomenės poreikiams procedūros.

Daugiau juostų – patogesniam eismui

Gyventojų pageidavimą dėl siauresnės – dviejų eismo juostų – gatvės įrengimo projektuotojams teko atmesti dėl planuojamų transporto srautų. Gatvės eismo juostų skaičius nustatomas pagal Statybos techninio reglamento reikalavimus, įvertinant jos kategoriją, planuojamą eismo intensyvumą ir viešojo transporto maršrutinio tinklo plėtrą.

„Pagal patvirtintą „Naujų transporto rūšių diegimo Vilniaus mieste specialiojo plano“ lengvojo transporto srautų modeliavimą piko valandomis 2040 m. skaičiavimus, laukiamas transporto eismas Pavilnionių gatvėje siektų 1800–1900 abiem kryptinis (1100–1300 viena kryptimi). Esant šviesoforiniam reguliavimui vienos juostos vidutinis pralaidumas siekia 500–700 aut./h priklausomai nuo manevrų skaičiaus ir dydžio sankryžose. Pagal tai minimalus eismo juostų skaičius viena kryptimi rytinio ir vakarinio piko valandomis turi būti ne mažiau kaip 2, todėl bendras juostų skaičius – ne mažiau 4-ių. Esamoje gatvės atkarpoje šiuo metu transporto srautas piko val. jau siekia 1300–1500 aut./h abiem kryptimis. Jei srautas ir būtų mažesnis, ir užtektų tiesiojoje įrengti po vieną eismo juostą, vis viena būtų daromos 4 eismo juostos, nes C kategorijos  gatvėse, esant tarp sankryžų 200 m atstumui, papildomos eismo juostos ilgis prieš sankryžą siektų 80–150 metrų ir taptų nauja eismo juosta. Pavilnionių gatvės atkarpa tarp Vakarinio aplinkkelio ir Perkūnkiemio gatvės yra suprojektuota  5 eismo juostų“, – aiškino SĮ „Vilniaus planas“ inžinierius Saulius Valeika.

Pasak vyriausiojo miesto architekto M. Pakalnio, šiandien Pavilnionių gatvės įrengimas miesto prioritetų sąraše yra trečioje ar ketvirtoje vietoje – po Šiaurinės ir Mykolo Lietuvio gatvių, „varžosi“ su Kernavės gatve.

Pranešimą paskelbė: Rusnė Marčėnaitė, Vilniaus miesto savivaldybė

Kiti skelbimai:
 
Crocs™ Monterey Wedge Womens Black 42,5
 
LORENZO 62-160-32 Black 38
 
Happy Socks Hamburger Multi 9000 36-40
 
Crocs™ Literide Modform Lace Mens Navy/White 47,5
 
ZAXY Talk Sandal Platform 17608 Nude 39

Rekomenduojame

M. Skuodis: Lietuva palaiko Lenkijos siekį Via Carpatia maršrutą įtraukti į transeuropinį transporto tinklą

M. Skuodis: Lietuva palaiko Lenkijos siekį Via Carpatia maršrutą įtraukti į transeuropinį transporto tinklą

Lietuva remia Lenkijos ir kitų Via Carpatia šalių siekį visą Via Carpatia maršrutą, kurio dalis yra ir Lietuvoje, prie rytinės Lenkijos dalies, į pietus nuo „Via Baltica“,  įtraukti į Transeuropinį transporto tinklą (TEN-T) tinklą. Tai padėtų geriau išvystyti infrastruktūrą, atvertų naujas galimybes transporto srautų augimui. Tai Lietuvos susisiekimo ministras Marius Skuodis pareiškė šeštadienį dalyvaudamas nuotolinėje […]

Lietuvos paštas įspėja: beveik trečdalis siuntų iš užsienio atkeliauja su netinkamai nurodytais adresais

Lietuvos paštas įspėja: beveik trečdalis siuntų iš užsienio atkeliauja su netinkamai nurodytais adresais

Kasmet Lietuvą pasiekia milijonai siuntų iš užsienio, tačiau apie 30 proc. jų atkeliauja su netinkamai nurodytu gavėjo adresu – pavyzdžiui,  jis būna nepilnas, nurodyta neegzistuojanti gatvė ir pan. Dažniausiai tokie atvejai pasitaiko su siuntomis iš Kinijos – būtent iš šios šalies siuntų į Lietuvą atkeliauja daugiausiai. Remiantis Lietuvos pašto duomenimis, praėjusiais metais į Lietuvą iš […]

„Capitalica“ plėtos virš 100 mln. eurų dydžio žaliąjį logistikos NT fondą

„Capitalica“ plėtos virš 100 mln. eurų dydžio žaliąjį logistikos NT fondą

SBA grupės investicijų valdymo įmonė „Capitalica Asset Management“ steigia pirmąjį Baltijos šalyse logistikos nekilnojamojo turto (NT) fondą. Lietuvos bankas suteikė veiklos licenciją uždarojo tipo informuotiesiems investuotojams skirtam investiciniam fondui „Capitalica Green Logistics Fund“, kuris investuos į jau pastatytus žaliosios koncepcijos logistikos centrus, esančius prie didžiųjų miestų bei pagrindinių transporto magistralių visame Baltijos regione. Steigiamo fondo […]

Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas: būtina sparčiau gerinti tolimųjų reisų vairuotojų darbo sąlygas

Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas: būtina sparčiau gerinti tolimųjų reisų vairuotojų darbo sąlygas

2021 m. vasario 24 d. pranešimas žiniasklaidai    Komitetas vykdo tęstinę parlamentinę kontrolę dėl kelių transporto vairuotojų darbo sąlygų ir socialinių garantijų. Seimas dar 2019 m. priėmė rezoliuciją „Dėl tolimųjų reisų vairuotojų socialinės padėties gerinimo“ – žengiami pirmieji žingsniai šio sektoriaus skaidrumui užtikrinti. Tačiau profesinių sąjungų atstovai tebevardija kylančias problemas tarp šio sektoriaus darbuotojų ir […]