Pagalbos verslui fondas paskolino 400 tūkst. Eur lietuvių elektromobilių įkrovimo stotelių gamintojai „Elinta Charge“

1

Pagalbos verslui fondas paskolino 400 tūkst. Eur lietuvių elektromobilių įkrovimo stotelių gamintojai „Elinta Charge“

Valstybės investicijų valdymo agentūra (VIVA), valdanti Pagalbos verslui fondą (Fondą), sudarė 400 tūkst. eurų vertės paskolos sutartį su elektromobilių įkrovimo stotelių bei jų administravimo sprendimų vystytoja ir gamintoja UAB „Elinta  Charge“. Į daugiau nei 25-ias šalis savo produktus eskportuojanti lietuvių kapitalo bendrovė sako, kad papildomi finansiniai resursai leis jai toliau sklandžiai tęsti inovacinius procesus įmonėje ir plėstis suplanuotu tempu.

Pandemija pakoregavo daugelio mūsų užsakovų planus, todėl dalis planuotų stambių elektromobilių įkrovimo stotelių įsigijimo sandorių buvo atidėta, o kiti – taip ir nesudaryti. Kai kuriose rinkose karantinas buvo dar griežtesnis nei Lietuvoje, judėjimas tarp valstybių ar net regionų buvo sutrikęs, todėl partneriams jų šalyse kilo iššūkių organizuojant stotelių montavimo ir kitus darbus, o kai kurie projektai buvo pristabdyti dėl ekonominio neapibrėžtumo. Dėl šių aplinkybių praėjusiais metais mūsų plėtra nebuvo tokia sparti, kaip planuota. Šiandien situacija yra iš esmės pasikeitusi. Jau stebime tarptautinės rinkos atsigavimą, todėl nenorime praleisti progos. Naujam plėtros implusui, kurį iki šiol ribojo pandemija, nusprendėme skolintis“ – sako „Elinta Charge“ direktorius Ignas Mikutis.

Remiantis pasirašyta sutartimi Fondas įmonei paskolą suteikė penkeriems metams. Gautas lėšas bendrovė planuoja panaudoti iki pandemijos suplanuotų ir gamybai reikalingų įrengimų įsigijimui ir inovacijų vystymui, taip pat aukštos kvalifikacijos darbuotojų atlygiui.

Pasak įmonės vadovo, „Elinta  Charge“ gamina aukščiausios klasės elektromobilių įkrovimo stoteles. „Mūsų elektromobilių įkrovimo stotelės remiasi itin pažangiais inžineriniais sprendimais, o ir dizainas pasaulyje pripažintas, jam suteikiant prestižinį „Red Dot“ apdovanojimą. Šių savybių derinys leidžia mums būti tikriems dėl Lietuvoje sukurto sprendimo potencialo“ – sako I. Mikutis.

Elektromobilių stoteles lietuvių inžinierių komanda vysto nuo 2011 m., tačiau 2018 m. pradėjo veiklą kaip nepriklausoma įmonė „Elinta Charge“. Šiandien Kaune pagamintas elektromobilių įkrovimo stoteles jau galima rasti daugumoje  Europos šalių, taip pat žengiama ir į kur kas egzotiškesnes rinkas Azijoje, Australijoje, Amerikoje.  Užsienio partneriai, e-mobilumo infrastruktūros vystytojai vertina stotelių tvarumą – naudojamos naujausios ilgaamžės technologijos, dėl kurių gaminiai atsparūs net ekstremaliausioms oro sąlygoms, o jų išmanus nuotolinis valdymas leidžia optimaliai išnaudoti turimą elektros tinklo galią, administruoti vartotojus, apmokestinti naudojimąsi stotelėmis ir atlikti daugelį kitų funkcijų. Tuo tarpu dizainas yra toks, kuris išliks aktualus bei puoš miestus ir po dešimties metų.

Spartėjant elektromobilių plėtrai, poreikis elektromobilių įkrovimo sprendimams tikrai augs, matome didelį šios rinkos potencialą tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje. Džiaugiuosi, kad ši investicija padės pažangiai ir apčiuopiamą pridėtinę vertę kuriančiai įmonei sustiprinti likvidumą ir toliau kurti aplinką tausojančias technologijas,“ – investiciją komentavo VIVA generalinis direktorius Dainius Vilčinskas.  

„Valstybės finansiniai instrumentai ekonomikos atsigavimui, mano požiūriu, visų pirma rodo mūsų šalies ekonomikos progresyvumą, o administruojančių institucijų nusiteikimas skolinti tokiems verslams, kurie vysto sudėtingus ir jų įvertinimui nemažo įsigilinimo reikalaujančius sprendimus, byloja ir apie mūsų viešajame sektoriuje dirbančių žmonių kompetenciją. Džiaugiuosi, kad šiuo laikotarpiu galime kliautis valstybe kaip partneriu. Tuo pačiu kaip Lietuvos verslo bendruomenės atstovas jaučiu atsakomybę, šią paskolą panaudoti taip, kad ji galiausiai duotų kuo daugiau grąžos mūsų ekonomikai“ – sako „Elinta Charge“ vadovas.

———————– 

Apie „Elinta Charge“

„Elinta Charge“ yra lietuviško kapitalo įmonė gaminanti elektromobilių įkrovimo stoteles bei teikianti stotelių valdymo ir administravimo sistemos programinės įrangos paslaugas. Tai – vienintelė įmonė Lietuvoje gaminanti ir plačiai pasaulyje eksportuojanti tokias stoteles. Jos produkcija yra prekiaujama daugiau nei 25-iose pasaulio šalyse. 2018-aisiais viešo įkrovimo stotelė „City Charge V2“ buvo pastebėta pasauliniu mastu ir apdovanota „RedDot“ už produkto dizainą.

Apie Pagalbos verslui fondą (PVF):

Pagrindinis Pagalbos verslui fondo tikslas – padėti vidutinėms ir didelėms Lietuvoje veikiančioms įmonėms, susidūrusioms su COVID-19 sukeltais iššūkiais. Fondas siekia tapti tvariu partneriu vidutinėms ir stambioms įmonėms, kurios negauna finansavimo iš tokias paslaugas teikiančių rinkos dalyvių. Valstybės investicijos prisideda prie stambių ir vidutinių verslų išsaugojimo bei atskirų ekonomikos sektorių skatinimo ir vystymosi.  

Pagalbos verslui fondą valdo Valstybės investicijų valdymo agentūra (VIVA). Visą informaciją apie fondo veiklą, investavimo kriterijus ir paraiškos formas galima rasti PVF interneto svetainėje (www.viva.lt).  

Pranešimą paskelbė: Neringa Petrauskaite, We are marketing, UAB

Kiti skelbimai:
 
ALTERCORE 353 Black 44
 
Elements Calming Shampoo Šampūnas jautriai galvos odai, 1000ml
 
ALTERCORE Roca Vegan Black 40
 
Hydration Kit Drėkinamasis plaukų priežiūros rinkinys, 1vnt
 
Crocs™ Classic Bae Clog Womens Lime Zest 42,5

Rekomenduojame

Prof. A. Avižienis: „Boeing 737 MAX“ katastrofas lėmė neįdiegti papildomi jutikliai

Prof. A. Avižienis: „Boeing 737 MAX“ katastrofas lėmė neįdiegti papildomi jutikliai

Dviejų naujų lėktuvų „Boeing 737 MAX“ katastrofos, kuriose žuvo 346 žmonės, įvyko todėl, kad nebuvo įdiegti papildomi, dubliuojantys atakos kampo jutikliai (angl. Angle-of-Attack, AoA), kurie būtų papildę du AoA jutiklius, jau esančius ant abiejų „737 MAX“ lėktuvo priekio šonų. Šį teiginį virtualioje konferencijoje Taipėjuje, Taivane birželio 22 dieną pristatė Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) ir Kalifornijos […]

Net 85 proc. Lietuvos gyventojų svarbu, kad geležinkelis keltų kuo mažesnį triukšmą

Net 85 proc. Lietuvos gyventojų svarbu, kad geležinkelis keltų kuo mažesnį triukšmą

Šiemet įsibėgėjęs 24 mln. vertės projektas „Triukšmo mažinimo priemonių geležinkeliuose įrengimas“ – tik dalis geležinkelio triukšmą slopinančių priemonių, kurias įgyvendina „LTG Infra“ vystydama ir modernizuodama šalies geležinkelio tinklą. Gyventojų apklausos duomenys rodo, jog net 85 proc. Lietuvos gyventojų svarbu, kad geležinkelis keltų kuo mažesnį triukšmą ir net 71 proc. dėl triukšmo nenorėtų gyventi šalia geležinkelio. […]

The Minister and Ryanair management discussed matters on investment opportunities in Kaunas airport

The Minister and Ryanair management discussed matters on investment opportunities in Kaunas airport

On Tuesday, Minister of Transport and Communications Marius Skuodis met with the management of the Irish airline company Ryanair in the Ministry to discuss the company’s plans regarding further investment into aircraft maintenance infrastructure in Kaunas airport and regional development opportunities upon the completion of Rail Baltica. The meeting was attended by Director of Operations […]

Bendraamžiai: kelias Vilnius–Utena ir susisiekimo ministras

Bendraamžiai: kelias Vilnius–Utena ir susisiekimo ministras

Utenos rajono savivaldybėje Seimo nario Gintauto Palucko kvietimu birželio 21 d. lankėsi susisiekimo ministras Marius Skuodis su komanda.  Svečiai susitiko su Utenos rajono savivaldybės meru Alvydu Katinu, savivaldybės administracijos vadovais, skyrių vedėjais, Utenos apskrities savivaldybių merais ir administracijų vadovais, verslo atstovais, žiniasklaida. Susitikimuose taip pat dalyvavo Seimo nariai Gintautas Paluckas, Edmundas Pupinis, Lietuvos automobilių kelių […]

A. Kuezada: nusitaikėme į perspektyvią aviacijos sritį, kuri svarbi ir Šiauliams, ir Lietuvai

A. Kuezada: nusitaikėme į perspektyvią aviacijos sritį, kuri svarbi ir Šiauliams, ir Lietuvai

2022 metais Lietuva prisijungs prie išskirtinio verslo žemėlapio: šalių, kuriose orlaiviai ne tik remontuojami, bet ir pertvarkomi iš keleivinių į šiuo metu ypač paklausius krovininius. Strateginį investuotoją „Aviatic MRO“ pritraukusio Šiaulių oro uosto vadovė Aurelija Kuezada pastebi, kad keleiviai į skrydžius grįžta pakankamai atsargiai, tačiau oro krovinių paklausa jau viršija iki pandemijos buvusį lygį, todėl […]

Jau šiemet pradedama rengtis magistralinio kelio Vilnius–Utena rekonstrukcijai, visą kelią atnaujinti planuojama iki 2025 m. pabaigos

Jau šiemet pradedama rengtis magistralinio kelio Vilnius–Utena rekonstrukcijai, visą kelią atnaujinti planuojama iki 2025 m. pabaigos

Susisiekimo ministerija informuoja, kad vienintelį šalies magistralinį kelią su betono danga – A14 Vilnius–Utena – siekiama visiškai rekonstruoti iki 2025 m. pabaigos. Šio kelio rekonstravimo planą ir numatomus darbų etapus susisiekimo ministras Marius Skuodis šiandien pristatė Utenoje vykusiame susitikime su šio regiono savivaldybių atstovais ir visuomene. „Jau šiais metais prasidės parengiamieji darbai, kad „amžiaus statybomis“ […]