Paežerėse karšta ne tik nuo saulės: ką tenka patirti atsikvėpti atvykusiems vairuotojams

Paežerėse karšta ne tik nuo saulės: ką tenka patirti atsikvėpti atvykusiems vairuotojams

Karštomis, saulėtomis dienomis automobilio statymas paežerėse ir prie kitų vandens telkinių šią vasarą tampa iššūkiu didžiajai daliai vairuotojų. Draudikai pastebi, kad atsikvėpti atvykusiems žmonėms poilsį dažniausiai sugadina kitų transporto priemonių padaryti smulkūs eismo įvykiai bei ilgapirščių nusikaltimai.

Pasak draudimo bendrovės „Gjensidige“ Žalų vadovės Baltijos šalims Viktorijos Katilienės, karštomis dienomis ir savaitgaliais padaugėja smulkių eismo įvykių prie vandens telkinių. Juos Lietuvos vairuotojai dažniausiai patiria teritorijose prie ežerų, upių, tvenkinių.

Draudikai dažniausiai fiksuoja nedidelius transporto priemonių įlenkimus, šonų apibraižymus, žibintų dūžius, veidrodėlių nulenkimus ar bamperių suskaldymus. „Automobilius statant tam nepritaikytose vietose prie vandens, neretai apgadinamos ne tik kitos, bet ir nuosavos transporto priemonės.Vairuotojai, neatidžiai įvertinę paežerių nelygumus, sulanksto dujų išmetimo vamzdžius, automobilių slenksčius, pažeidžia transporto priemonės dugną. Automobiliai nukenčia ir nuo nepastebėtų kelmų“, – kalbėjo draudimo bendrovės atstovė.

V. Katilienė pabrėžė, kad vairuotojai, atvykę prie vandens telkinių, turėtų atsisakyti įpročio transporto priemones palikti didelėse įkalnėse. „Tokiomis sąlygomis automobilis gali nuriedėti žemyn. Jei lygios vietovės nėra, transporto priemonę reikėtų palikti tik tvirtai užfiksavus jos rankinį stabdį. Svarbu įvertinti ir kelio dangą, ar važiuojant automobilis neužbuksuos“, – sakė draudikė.

Ji atkreipė dėmesį, kad prie ežero ar kito vandens telkinio automobilį reikėtų saugoti ir nuo ilgapirščių. „Paliekant transporto priemonę jos salone ar kitoje matomoje vietoje derėtų nepalikti jokių daiktų. Matome, kad automobilių langus daužo net dėl cigarečių pakelio ar pirkinių maišelio, jau neminint telefonų, kompiuterių, laikrodžių ir piniginių. Duris, bagažinę bei visus langus, be abejones, laikykite ir palikite uždarytus“, – pabrėžė draudimo bendrovės atstovė.

Atstumas iš šonų – labai svarbus

Prie vandens telkinių rasti vietą automobiliui pastatyti nėra paprasta, tačiau, pasak draudikės, paliekant jį reikėtų atkreipti dėmesį, kad vieną automobilį nuo kito skirtų pakankamas atstumas. „Taupant vietą, prie ežerų transporto priemonės parkuojamos tarp automobilių paliekant minimalius atstumus. Vairuotojai savo pusėje paprastai palieka kiek didesnį atstumą, tačiau „prispaudžia” kaimyną iš kito šono. To pasekmės – atidaromomis durimis apgadinamas šalia stovinčio automobilio kėbulas”, – sakė V.Katilienė

Jos teigimu, rekomenduotinas vienos stovėjimo vietos plotis – bent 3 metrai. „Tai pakankama erdvė, kuri apsaugotų automobilius nuo smulkių, tačiau nemalonių įbrėžimų bei įlenkimų“, – tvirtino draudimo bendrovės „Gjensidige“ atstovė.

V. Katilienės teigimu, vairuotojams taip pat svarbu žinoti, kad jie negali palikti automobilio per arti prie vandens telkinio. Saugomų teritorijų įstatymas nurodo, kad pakrantės apsaugos juostoje draudžiama statyti transporto priemones arčiau nei 25 metrai nuo vandens telkinio kranto.  Taisyklės nedraudžia, pavyzdžiui, su priekaba atvežti valtį iki vandens telkinio kranto, tačiau palikti stovėti automobilį toje vietoje jau būtų pažeidimas.

Privažiuoti arčiau – klaidingas noras

Kad atvykusios maudytis eismo nelaimės aplenktų, V. Katilienė pataria atsisakyti noro privažiuoti kuo arčiau ežero, kur šiltomis, saulėtomis dienomis nebus gerų sąlygų nei parkuotis, nei manevruoti. „Automobilius būtų gerai palikti atokiau, bet saugiai. Reikėtų vengti dirvų, pamiškių ar pėstiesiems ir dviratininkams skirtų vietų. Parkuojant transporto priemonę svarbu įsitikinti, kad pastatytas automobilis netaps kliūtimi eismui ir įvertinti, kaip situacija aplink transporto priemonę gali pasikeisti, kol maudysitės ežere“, – sakė draudikė.

V. Katilienės teigimu, nepažįstamose  vietovėse svarbiausia – vengti tamsaus paros meto ir neviršyti saugaus greičio.

Nelaimės atveju – reikalinga deklaracija

Jos teigimu, jei atvykus prie vandens telkinio įvyko eismo nelaimė ir buvo apgadintos tik transporto priemonės, įvykio dalyviai turėtų užpildyti eismo įvykių deklaraciją. „Vairuotojai gali pasinaudoti ir elektronine įvykių deklaravimo sistema. Užpildžius elektroninę eismo įvykių deklaraciją, visa informacija nedelsiant bus pateikta avarijos kaltininko draudimo bendrovei“, – kalbėjo draudikė.

Jeigu susitarti ir bendru sutarimu užpildyti eismo įvykių deklaracijos nepavyksta, tuomet, pasak V. Katilienės, būtina kviesti policiją. „Jei grįžę nuo ežero prie transporto priemonės radote ją apgadintą, taip pat reikėtų kreiptis į policijos pareigūnus“, – patarė draudimo bendrovės atstovė.

Jos teigimu, padarius smulkų eismo įvykį nereikėtų patiems vertinti padarytos žalos dydžio. „Vertindami padarytą žalą vairuotojai visgi neretai klysta. Automobiliuose sparčiai daugėja elektronikos, todėl patiems įvertinti tik paviršiuje matomus avarijos padarinius yra rizikinga. Dažnai pasitaiko atvejų, kai automobilis tik nestipriai atsitrenkia į kitą transporto priemonę, o po meistrų apžiūros paaiškėja, kad tenka keisti vieną ar kitą sistemą“, – dėstė V.Katilienė.

Pranešimą paskelbė: Kristina Jugulytė, PR Service

Kiti skelbimai:
 
REIMA Hopper Melange Grey 110
 
REIMA Parvin Melange Grey 110
 
Crocs™ Bayaband Clog Kid's Lemon 28
 
REIMA Hopper Raspberry Pink 110
 
REIMA Puhuri 510306 Navy 6985 98

Rekomenduojame

VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcijos direktoriumi paskirtas Remigijus Lipkevičius

VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcijos direktoriumi paskirtas Remigijus Lipkevičius

Gavus kompetentingų institucijų išvadas, šiandien darbą pradeda valstybės įmonės Lietuvos automobilių kelių direkcijos direktorius Remigijus Lipkevičius, paskirtas 5 metų kadencijai. „Vienas svarbiausių valstybės įmonės Lietuvos automobilių kelių direkcijos vadovo tikslų – sėkmingas kelių ūkio valdymo pertvarkos įgyvendinimas ir efektyvus lėšų, skirtų valstybinės reikšmės keliams prižiūrėti ir plėtoti, panaudojimas. Linkiu sėkmės direktoriui einant šias atsakingas pareigas“, […]

Kauno oro uoste svarstoma įrengti saulės jėgainių parką

Kauno oro uoste svarstoma įrengti saulės jėgainių parką

Lietuvos oro uostų tinklui priklausantis Kauno oro uostas paskelbė rinkos konsultacijas ir šiuo metu pradeda svarstyti galimybes įrengti saulės jėgainių parką oro uosto teritorijoje. Oro uosto atstovai teigia, kad saulės jėgainės tiekiama energija ateityje padėtų Kauno oro uostui mažinti išlaidas elektrai, efektyvintų veiklą, o kartu būtų prisidedama prie žaliosios energetikos skatinimo šalyje. Pasak Kauno oro […]

„Aviatic“ su strateginiais partneriais iš Izraelio spręs COVID-19 pandemijos mestus iššūkius: vysto šio ir kitų virusų prevencijai skirtus inovatyvius įrenginius

„Aviatic“ su strateginiais partneriais iš Izraelio spręs COVID-19 pandemijos mestus iššūkius: vysto šio ir kitų virusų prevencijai skirtus inovatyvius įrenginius

Pasaulinė COVID-19 pandemija stipriai sukrėtė aviacijos sritį, kuriai, kaip ir kiekvienam kitam sektoriui, teko ne tik spręsti kilusius iššūkius, bet ir ieškoti būdų kaip prisitaikyti prie naujos kasdienybės. Siekdama prisidėti prie kovos su pandemija, „Aviatic“ Šiaulių regione planuoja gaminti viruso prevencijai skirtus inovatyvius įrenginius – bekontaktę simptomų atpažinimo sistemą „TAMAR“ ir dezinfekavimo tunelį, kurie padės […]

Bus tvarkomas vienas blogiausių krašto kelių Lietuvoje

Bus tvarkomas vienas blogiausių krašto kelių Lietuvoje

Įsigaliojo VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcijos ir rangovo sutartis dėl krašto kelio Nr. 145 Kėdainiai–Šėta–Ukmergė ruožo nuo 26,80 iki 40,27 km rekonstravimo. Sutarties vertė – 11,97 mln. eurų su PVM. Darbai turi būti atlikti per 9 mėnesius nuo sutarties įsigaliojimo. Į šį terminą kasmetinė 3 mėnesių technologinė pertrauka neįskaičiuota. Sutartis pasirašyta 2020 m. rugsėjo 11 […]