Nuo Vilniaus iki Talino tvariai ir be sustojimo – atsiveria kelias „žalesniam“ krovinių gabenimui Baltijos šalyse

1

Nuo Vilniaus iki Talino tvariai ir be sustojimo – atsiveria kelias „žalesniam“ krovinių gabenimui Baltijos šalyse

Dėl besikeičiančio požiūrio į aplinką, su ja susijusios politikos ir atsiradusių įvairių ribojimų pagreitį Vakarų Europoje įgavęs ekologiškesnis krovininis transportas vis atkakliau kelią skinasi ir mūsų regione. Baltijos šalyse veikiančios įmonės įsisąmonina, kad su tvarumu susiję sprendimai leidžia tausoti ne tik gamtą, bet ir savo laiką bei piniginę. Pavyzdžiui, jau dabar galima kur kas pigiau ir švariau be sustojimo pervežti krovinius nuo Lietuvos iki Latvijos ar Estijos.

Tvarūs sprendimai – čia ir dabar

Skaičiuojama, kad ketvirtadalį Europos Sąjungos (ES) automobilių parko sudarantis sunkusis transportas – sunkvežimiai, vilkikai ir pan. – atsakingas už beveik pusę viso transporto išmetamo anglies dvideginio. Kaip pasakoja krovininių vilkikų gamintojo „Scania Lietuva“ pardavimo direktorius Ramūnas Saveikis, gerokai sumažinti taršą keliuose ateityje padės vandeniliu ir elektra varomos krovininės transporto priemonės.

„Vandeniliu varomi automobiliai ir vilkikai užims svarbią vietą transporto sistemoje, tačiau dėl reikalingų technologinių patobulinimų ir infrastruktūros plėtros artimiausioje ateityje šie sprendimai negalės patenkinti vežėjų poreikių. Tiesa, elektra varomi sunkvežimiai Vakarų Europoje ir Skandinavijoje jau sėkmingai eksploatuojami prekėms paskirstyti mieste ar jo apylinkėse. Tokio tipo transporto priemonės per artimiausius kelerius metus turėtų pasirodyti ir Lietuvoje. Prie technologijų tobulinimo aktyviai prisidedanti „Scania“ įsipareigojo artimiausią dešimtmetį kasmet pristatyti elektra varomos transporto priemonės sprendimą, o iki 2025 m. į rinką išleisti sunkvežimius su vos per 45 minutes iki 80 proc. įkraunamomis baterijomis“, – teigia R. Saveikis.

Visgi, nepaisant progreso, minėtų technologijų pagrindu sukurtų tolimųjų pervežimų vilkikų reikės dar gerokai palaukti. O tvarią ir pelningą veiklą siekiančios vykdyti įmonės išeičių turi ieškoti jau dabar. Taip elgtis skatina ir ES, kuri per artimiausią dešimtmetį užsibrėžė kone trečdaliu sumažinti sunkiojo transporto išmetamą anglies dvideginio kiekį.

Tad pereinamuoju laikotarpiu, kol kuriamos iškastinio kuro nenaudojančios transporto sistemos, tinkamiausiu sprendimu laikomi suskystintomis gamtinėmis (LNG) ir suslėgtosiomis (CNG) dujomis varomi vilkikai. Dėl esančios infrastruktūros Lietuvos keliuose populiaresni pastarieji.

„Pagrindinis šios technologijos privalumas – ji prieinama čia ir dabar. Pagrįstas ir jos atsiperkamumas, ir tvarumas. Naudojant biodujas, dar vadinamas biometanu, išmetamo anglies dvideginio kiekį įmanoma sumažinti iki 90 proc., toksišką azoto dioksidą – iki 90 proc., lyginant su įprastu dyzelinu varomomis transporto priemonėmis. Ypač svarbu, kad net 95 proc. gali sumažėti žmogaus sveikatai kenksmingų kietųjų dalelių“, – dujinių vilkikų ekologinę naudą pabrėžia „Scania“ atstovas.

Per visas Baltijos šalis – su vienu sustojimu

R. Saveikis pasakoja, kad daugiausia potencialo suslėgtosiomis dujomis varomi vilkikai turi statybose – prie šių sunkvežimių galima kabinti savivartes, birioms medžiagoms (žvyrui, skaldai, asfaltui) pervežti skirtas puspriekabes ar cementovežių puspriekabes. Taip pat didelis efektyvumas pasiekiamas transportuojant medieną ar krovinius su puspriekabėmis platformomis. Vis dažniau ši technologija naudojama ir dėl degalų sąnaudų – lyginant su dyzelinu varomais vilkikais, jos mažesnės iki 15 procentų.

„Svarbu ir tai, kad, tobulėjant technologijoms ir pritaikant įvairius sprendimus, dujomis varomi vilkikai gali nuvažiuoti vis daugiau kilometrų be sustojimo. Pavyzdžiui, „Scania“ padidinus atstumą tarp priekinės ir galinės ašių 20 centimetrų, atsirado galimybė sumontuoti maždaug 200 litrų daugiau CNG dujų talpinančius degalų bakus. Todėl nuvažiuojamas atstumas padidėjo nuo 500 iki 800 kilometrų, o tai yra daugiau nei atstumas tarp Vilniaus ir Talino. Taip taupomas ir brangiai kainuojantis laikas – vienas sustojimas pasipildyti degalų gali „sudeginti“ ir pusvalandį“, – teigia pašnekovas.

Tokį lankstumą, kai dingsta galvos skausmas, ar vairuotojui pavyks nudirbti visą darbo dieną bei kur pakeliui įsigyti degalų, ir galimybę savo verslą vystyti tvariau įvertina vis daugiau įmonių Baltijos šalyse. „Scania Lietuva“ duomenimis, šiame regione nuo 2019 m. užregistruota daugiau nei 240 vnt. dujinių sunkvežimių: Lietuvoje – 120, Latvijoje – 75, Estijoje – 48.

Tiesa, dalis jų yra varomi LNG dujomis. Jie skirti tarptautiniams pervežimams ir ilgesniems atstumams įveikti. Dėl užsienio šalyse taikomų lengvatų, tokių kaip mokesčių nemokėjimas už kelius Vokietijoje iki 2023 m. pabaigos, įmonės gali sutaupyti 18,7 cento už kilometrą.

Tuo metu Lietuvos ir kitų Baltijos šalių keliais vis dažniau galima pamatyti CNG dujomis varomus vilkikus – pienovežius, komunalinio ūkio, statybinį ir prekėms paskirstyti skirtą transportą.

„Įmonės mato akivaizdžią naudą – ekonominis efektyvumas, skaičiuojant įsigijimo vertę, eksploatacines išlaidas, degalų kainą, jų suvartojimą ir priežiūros kaštus, yra pranašesnis nei dyzelinių vilkikų, ypač ilguoju laikotarpiu. Verta paminėti, kad finansinę naštą sumažina įvairios valstybės taikomos paramos programos, o patogumą didina gerėjanti infrastruktūra – jau kone visuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose galima rasti CNG dujų stoteles“, – apibendrina „Scania“ atstovas.

Apie SCANIA

„Scania“ yra viena didžiausių pasaulyje transporto sprendimų teikėjų, kartu su savo partneriais ir klientais kurianti tvarią transporto sistemą. 2020 m. įmonė pardavė 66 900 vilkikų, 5 200 autobusų bei 11 000 pramoninių ir jūrinių variklių. Pardavimo pajamos pernai siekė daugiau nei 12,29 mlrd. eurų, iš kurių apie 20 proc. sugeneravo teikiamos paslaugos.

1891 m. įkurta „Scania“ šiandien veikia daugiau nei 100 šalių ir joje dirba 50 000 darbuotojų. Moksliniai ir eksperimentiniai tyrimai bei naujų produktų kūrimas sukoncentruoti Švedijoje. Gamyba vyksta Europoje ir Lotynų Amerikoje. Regioniniai gamybos centrai įsteigti Afrikoje, Azijoje ir Eurazijoje.

UAB „Scania Lietuva“ prekiauja naujais ir naudotais „Scania“ sunkvežimiais bei autobusais, siūlo jų finansavimą ir draudimą, atlieka techninės priežiūros ir remonto darbus autorizuotuose įmonės servisuose Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Šiauliuose, teikia ekonominio vairavimo, transporto parko valdymo, tachografo ir kitas paslaugas.

Pranešimą paskelbė: Matas Ramonas, UAB „INK agency“

Rekomenduojame

„Rail Baltica“: viešinamos geležinkelių Kauno geležinkelių mazgo specialiojo plano alternatyvos vystymo planas

„Rail Baltica“: viešinamos geležinkelių Kauno geležinkelių mazgo specialiojo plano alternatyvos vystymo planas

Visuomenė jau gali susipažinti su parengtu Kauno geležinkelio mazgo susisiekimo komunikacijų inžinerinės infrastruktūros vystymo plano koncepcija ir strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ataskaita. Vietovių, esančių šalia Kauno geležinkelio mazgo, bendruomenės, susijusios organizacijos ir visuomenė kviečiamos aktyviai dalyvauti teritorijų planavimo procese, viešo svarstymo metu argumentuotai išsakyti savo pasiūlymus. „Kauno geležinkelio mazgas – viena sudėtingiausių geležinkelio infrastruktūrų, per […]

Sostinėje praūžė vairuotojų profesinio meistriškumo varžybos

Sostinėje praūžė vairuotojų profesinio meistriškumo varžybos

Liepos 5 d. UAB „Vilniaus viešasis transportas“ Viršuliškių transporto departamente įvyko jau tradicija tapusios autobusų ir troleibusų vairuotojų profesinio meistriškumo varžybos. Tai – 21-osios, rekordais ir staigmenomis pažymėtos varžybos. Renginį atidarė ir dalyvius bei svečius pasveikino UAB „Vilniaus viešasis transportas“ generalinis direktorius Darius Aleknavičius. „Pirmiausia didelis ačiū visiems viešojo transporto darbuotojams, kurie nenuilstamai dirba savo […]

Verslas prašo greičiau baigti geležinkelio vėžės tiesimą Šiauliuose

Verslas prašo greičiau baigti geležinkelio vėžės tiesimą Šiauliuose

Šiaulių bei visos Lietuvos verslininkus ir pramonininkus vienijančios organizacijos prašo toliau tęsti naujos geležinkelio linijos link Šiaulių laisvosios ekonominės zonos ir Šiaulių oro uosto statybą. Šiuo metu įrengtos geležinkelio infrastruktūros – 1,4 km ilgio vėžės, esą nepakanka norint užtikrinti mieste veikiančių įmonių konkurencingumą ir naujų investicijų atėjimą. Šiaulių pramoninis parkas (plotas 56 ha), laisvoji ekonominė […]

WIZZ AIR LĖKTUVAS PIRMĄKART SKRIDO VAROMAS TVARIAIS DEGALAIS

WIZZ AIR LĖKTUVAS PIRMĄKART SKRIDO VAROMAS TVARIAIS DEGALAIS

Sparčiausiai auganti Europos oro linijų bendrovė Wizz Air pirmą kartą atliko skrydį, naudodama tvarius degalus. Europos Sąjungos darnaus judumo konferencijos „Connecting Europe Days 2022“ proga, bendrovė dalį lėktuvo degalų pakeitė tvariais aviaciniais degalais (angl. sustainable aviation fuel, SAF). Parodomasis skrydis vyko iš Bukarešto Henri Coanda tarptautinio oro uosto į Liono Sent Egziuperi oro uostą. Tvarus […]

Rekordinis birželio mėnuo automobilių vairuotojams – nuostolių per vieną mėnesį tiek, kiek pernai jų buvo per visus metus

Rekordinis birželio mėnuo automobilių vairuotojams – nuostolių per vieną mėnesį tiek, kiek pernai jų buvo per visus metus

Pasibaigus pirmajam vasaros mėnesiui, ekspertai pastebi labai aiškią stichinių nelaimių tendenciją – rekordiškai, lyginant su ankstesniais metais, birželį per audras nukentėjo transporto priemonės. „Lietuvos draudimo“ duomenys atskleidžia, kad per šį birželio mėnesį dėl audrų automobiliai patyrė daugiau nuostolių, nei per visas 2021 metų audras. Nuostolių – keturis kartus daugiau nei praėjusį birželį Kaip sako draudimo […]

Jaunieji vairuotojai avarijų sukelia dukart daugiau, bet jų žalos mažesnės

Jaunieji vairuotojai avarijų sukelia dukart daugiau, bet jų žalos mažesnės

Lietuvoje asmenų, turinčių galiojantį vairuotojo pažymėjimą, šių metų pradžioje buvo apie 1,5 mln. Apie 4,45 proc. iš jų – pradedantieji vairuotojai, kurių automobiliai yra pažymėti klevo lapais. Oficialioji įskaitinių autoįvykių, kuriuose nukentėjo žmonės, statistika rodo, kad pradedantieji vairuotojai yra apie 8 proc. autoįvykių kaltininkai. BTA Draudimas, turintis duomenų ne tik apie įvykius, kuriuose nukentėjo žmonės, […]