Nuo Vilniaus iki Talino tvariai ir be sustojimo – atsiveria kelias „žalesniam“ krovinių gabenimui Baltijos šalyse

1

Nuo Vilniaus iki Talino tvariai ir be sustojimo – atsiveria kelias „žalesniam“ krovinių gabenimui Baltijos šalyse

Dėl besikeičiančio požiūrio į aplinką, su ja susijusios politikos ir atsiradusių įvairių ribojimų pagreitį Vakarų Europoje įgavęs ekologiškesnis krovininis transportas vis atkakliau kelią skinasi ir mūsų regione. Baltijos šalyse veikiančios įmonės įsisąmonina, kad su tvarumu susiję sprendimai leidžia tausoti ne tik gamtą, bet ir savo laiką bei piniginę. Pavyzdžiui, jau dabar galima kur kas pigiau ir švariau be sustojimo pervežti krovinius nuo Lietuvos iki Latvijos ar Estijos.

Tvarūs sprendimai – čia ir dabar

Skaičiuojama, kad ketvirtadalį Europos Sąjungos (ES) automobilių parko sudarantis sunkusis transportas – sunkvežimiai, vilkikai ir pan. – atsakingas už beveik pusę viso transporto išmetamo anglies dvideginio. Kaip pasakoja krovininių vilkikų gamintojo „Scania Lietuva“ pardavimo direktorius Ramūnas Saveikis, gerokai sumažinti taršą keliuose ateityje padės vandeniliu ir elektra varomos krovininės transporto priemonės.

„Vandeniliu varomi automobiliai ir vilkikai užims svarbią vietą transporto sistemoje, tačiau dėl reikalingų technologinių patobulinimų ir infrastruktūros plėtros artimiausioje ateityje šie sprendimai negalės patenkinti vežėjų poreikių. Tiesa, elektra varomi sunkvežimiai Vakarų Europoje ir Skandinavijoje jau sėkmingai eksploatuojami prekėms paskirstyti mieste ar jo apylinkėse. Tokio tipo transporto priemonės per artimiausius kelerius metus turėtų pasirodyti ir Lietuvoje. Prie technologijų tobulinimo aktyviai prisidedanti „Scania“ įsipareigojo artimiausią dešimtmetį kasmet pristatyti elektra varomos transporto priemonės sprendimą, o iki 2025 m. į rinką išleisti sunkvežimius su vos per 45 minutes iki 80 proc. įkraunamomis baterijomis“, – teigia R. Saveikis.

Visgi, nepaisant progreso, minėtų technologijų pagrindu sukurtų tolimųjų pervežimų vilkikų reikės dar gerokai palaukti. O tvarią ir pelningą veiklą siekiančios vykdyti įmonės išeičių turi ieškoti jau dabar. Taip elgtis skatina ir ES, kuri per artimiausią dešimtmetį užsibrėžė kone trečdaliu sumažinti sunkiojo transporto išmetamą anglies dvideginio kiekį.

Tad pereinamuoju laikotarpiu, kol kuriamos iškastinio kuro nenaudojančios transporto sistemos, tinkamiausiu sprendimu laikomi suskystintomis gamtinėmis (LNG) ir suslėgtosiomis (CNG) dujomis varomi vilkikai. Dėl esančios infrastruktūros Lietuvos keliuose populiaresni pastarieji.

„Pagrindinis šios technologijos privalumas – ji prieinama čia ir dabar. Pagrįstas ir jos atsiperkamumas, ir tvarumas. Naudojant biodujas, dar vadinamas biometanu, išmetamo anglies dvideginio kiekį įmanoma sumažinti iki 90 proc., toksišką azoto dioksidą – iki 90 proc., lyginant su įprastu dyzelinu varomomis transporto priemonėmis. Ypač svarbu, kad net 95 proc. gali sumažėti žmogaus sveikatai kenksmingų kietųjų dalelių“, – dujinių vilkikų ekologinę naudą pabrėžia „Scania“ atstovas.

Per visas Baltijos šalis – su vienu sustojimu

R. Saveikis pasakoja, kad daugiausia potencialo suslėgtosiomis dujomis varomi vilkikai turi statybose – prie šių sunkvežimių galima kabinti savivartes, birioms medžiagoms (žvyrui, skaldai, asfaltui) pervežti skirtas puspriekabes ar cementovežių puspriekabes. Taip pat didelis efektyvumas pasiekiamas transportuojant medieną ar krovinius su puspriekabėmis platformomis. Vis dažniau ši technologija naudojama ir dėl degalų sąnaudų – lyginant su dyzelinu varomais vilkikais, jos mažesnės iki 15 procentų.

„Svarbu ir tai, kad, tobulėjant technologijoms ir pritaikant įvairius sprendimus, dujomis varomi vilkikai gali nuvažiuoti vis daugiau kilometrų be sustojimo. Pavyzdžiui, „Scania“ padidinus atstumą tarp priekinės ir galinės ašių 20 centimetrų, atsirado galimybė sumontuoti maždaug 200 litrų daugiau CNG dujų talpinančius degalų bakus. Todėl nuvažiuojamas atstumas padidėjo nuo 500 iki 800 kilometrų, o tai yra daugiau nei atstumas tarp Vilniaus ir Talino. Taip taupomas ir brangiai kainuojantis laikas – vienas sustojimas pasipildyti degalų gali „sudeginti“ ir pusvalandį“, – teigia pašnekovas.

Tokį lankstumą, kai dingsta galvos skausmas, ar vairuotojui pavyks nudirbti visą darbo dieną bei kur pakeliui įsigyti degalų, ir galimybę savo verslą vystyti tvariau įvertina vis daugiau įmonių Baltijos šalyse. „Scania Lietuva“ duomenimis, šiame regione nuo 2019 m. užregistruota daugiau nei 240 vnt. dujinių sunkvežimių: Lietuvoje – 120, Latvijoje – 75, Estijoje – 48.

Tiesa, dalis jų yra varomi LNG dujomis. Jie skirti tarptautiniams pervežimams ir ilgesniems atstumams įveikti. Dėl užsienio šalyse taikomų lengvatų, tokių kaip mokesčių nemokėjimas už kelius Vokietijoje iki 2023 m. pabaigos, įmonės gali sutaupyti 18,7 cento už kilometrą.

Tuo metu Lietuvos ir kitų Baltijos šalių keliais vis dažniau galima pamatyti CNG dujomis varomus vilkikus – pienovežius, komunalinio ūkio, statybinį ir prekėms paskirstyti skirtą transportą.

„Įmonės mato akivaizdžią naudą – ekonominis efektyvumas, skaičiuojant įsigijimo vertę, eksploatacines išlaidas, degalų kainą, jų suvartojimą ir priežiūros kaštus, yra pranašesnis nei dyzelinių vilkikų, ypač ilguoju laikotarpiu. Verta paminėti, kad finansinę naštą sumažina įvairios valstybės taikomos paramos programos, o patogumą didina gerėjanti infrastruktūra – jau kone visuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose galima rasti CNG dujų stoteles“, – apibendrina „Scania“ atstovas.

Apie SCANIA

„Scania“ yra viena didžiausių pasaulyje transporto sprendimų teikėjų, kartu su savo partneriais ir klientais kurianti tvarią transporto sistemą. 2020 m. įmonė pardavė 66 900 vilkikų, 5 200 autobusų bei 11 000 pramoninių ir jūrinių variklių. Pardavimo pajamos pernai siekė daugiau nei 12,29 mlrd. eurų, iš kurių apie 20 proc. sugeneravo teikiamos paslaugos.

1891 m. įkurta „Scania“ šiandien veikia daugiau nei 100 šalių ir joje dirba 50 000 darbuotojų. Moksliniai ir eksperimentiniai tyrimai bei naujų produktų kūrimas sukoncentruoti Švedijoje. Gamyba vyksta Europoje ir Lotynų Amerikoje. Regioniniai gamybos centrai įsteigti Afrikoje, Azijoje ir Eurazijoje.

UAB „Scania Lietuva“ prekiauja naujais ir naudotais „Scania“ sunkvežimiais bei autobusais, siūlo jų finansavimą ir draudimą, atlieka techninės priežiūros ir remonto darbus autorizuotuose įmonės servisuose Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Šiauliuose, teikia ekonominio vairavimo, transporto parko valdymo, tachografo ir kitas paslaugas.

Pranešimą paskelbė: Matas Ramonas, UAB „INK agency“

Kiti skelbimai:
 
ALTERCORE 353 Black 44
 
Elements Calming Shampoo Šampūnas jautriai galvos odai, 1000ml
 
ALTERCORE Roca Vegan Black 40
 
Hydration Kit Drėkinamasis plaukų priežiūros rinkinys, 1vnt
 
Crocs™ Classic Bae Clog Womens Lime Zest 42,5

Rekomenduojame

Prof. A. Avižienis: „Boeing 737 MAX“ katastrofas lėmė neįdiegti papildomi jutikliai

Prof. A. Avižienis: „Boeing 737 MAX“ katastrofas lėmė neįdiegti papildomi jutikliai

Dviejų naujų lėktuvų „Boeing 737 MAX“ katastrofos, kuriose žuvo 346 žmonės, įvyko todėl, kad nebuvo įdiegti papildomi, dubliuojantys atakos kampo jutikliai (angl. Angle-of-Attack, AoA), kurie būtų papildę du AoA jutiklius, jau esančius ant abiejų „737 MAX“ lėktuvo priekio šonų. Šį teiginį virtualioje konferencijoje Taipėjuje, Taivane birželio 22 dieną pristatė Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) ir Kalifornijos […]

Net 85 proc. Lietuvos gyventojų svarbu, kad geležinkelis keltų kuo mažesnį triukšmą

Net 85 proc. Lietuvos gyventojų svarbu, kad geležinkelis keltų kuo mažesnį triukšmą

Šiemet įsibėgėjęs 24 mln. vertės projektas „Triukšmo mažinimo priemonių geležinkeliuose įrengimas“ – tik dalis geležinkelio triukšmą slopinančių priemonių, kurias įgyvendina „LTG Infra“ vystydama ir modernizuodama šalies geležinkelio tinklą. Gyventojų apklausos duomenys rodo, jog net 85 proc. Lietuvos gyventojų svarbu, kad geležinkelis keltų kuo mažesnį triukšmą ir net 71 proc. dėl triukšmo nenorėtų gyventi šalia geležinkelio. […]

The Minister and Ryanair management discussed matters on investment opportunities in Kaunas airport

The Minister and Ryanair management discussed matters on investment opportunities in Kaunas airport

On Tuesday, Minister of Transport and Communications Marius Skuodis met with the management of the Irish airline company Ryanair in the Ministry to discuss the company’s plans regarding further investment into aircraft maintenance infrastructure in Kaunas airport and regional development opportunities upon the completion of Rail Baltica. The meeting was attended by Director of Operations […]

Bendraamžiai: kelias Vilnius–Utena ir susisiekimo ministras

Bendraamžiai: kelias Vilnius–Utena ir susisiekimo ministras

Utenos rajono savivaldybėje Seimo nario Gintauto Palucko kvietimu birželio 21 d. lankėsi susisiekimo ministras Marius Skuodis su komanda.  Svečiai susitiko su Utenos rajono savivaldybės meru Alvydu Katinu, savivaldybės administracijos vadovais, skyrių vedėjais, Utenos apskrities savivaldybių merais ir administracijų vadovais, verslo atstovais, žiniasklaida. Susitikimuose taip pat dalyvavo Seimo nariai Gintautas Paluckas, Edmundas Pupinis, Lietuvos automobilių kelių […]

A. Kuezada: nusitaikėme į perspektyvią aviacijos sritį, kuri svarbi ir Šiauliams, ir Lietuvai

A. Kuezada: nusitaikėme į perspektyvią aviacijos sritį, kuri svarbi ir Šiauliams, ir Lietuvai

2022 metais Lietuva prisijungs prie išskirtinio verslo žemėlapio: šalių, kuriose orlaiviai ne tik remontuojami, bet ir pertvarkomi iš keleivinių į šiuo metu ypač paklausius krovininius. Strateginį investuotoją „Aviatic MRO“ pritraukusio Šiaulių oro uosto vadovė Aurelija Kuezada pastebi, kad keleiviai į skrydžius grįžta pakankamai atsargiai, tačiau oro krovinių paklausa jau viršija iki pandemijos buvusį lygį, todėl […]

Jau šiemet pradedama rengtis magistralinio kelio Vilnius–Utena rekonstrukcijai, visą kelią atnaujinti planuojama iki 2025 m. pabaigos

Jau šiemet pradedama rengtis magistralinio kelio Vilnius–Utena rekonstrukcijai, visą kelią atnaujinti planuojama iki 2025 m. pabaigos

Susisiekimo ministerija informuoja, kad vienintelį šalies magistralinį kelią su betono danga – A14 Vilnius–Utena – siekiama visiškai rekonstruoti iki 2025 m. pabaigos. Šio kelio rekonstravimo planą ir numatomus darbų etapus susisiekimo ministras Marius Skuodis šiandien pristatė Utenoje vykusiame susitikime su šio regiono savivaldybių atstovais ir visuomene. „Jau šiais metais prasidės parengiamieji darbai, kad „amžiaus statybomis“ […]