Vasario mėnesį Europos Parlamentas paskelbė, kad iki 2035 m. bus uždrausta naujų automobilių, turinčių vidaus degimo variklį, prekyba. Kiek daugiau nei po dešimtmečio salone tokio automobilio jau nebenusipirksite, tad akys labiau kryps į elektromobilius. Prognozuojama, kad 2030-aisiais Lietuvos keliais jau turėtų važiuoti apie ketvirtis milijono automobilių su elektriniu varikliu. Panašios tendencijos prognozuojamos ir Estijoje – ten siekiama, kad po mažiau nei 20 metų pusė automobilių Estijoje būtų varomi elektra. Natūralu, kad pasigirsta diskusijų, ar užteks infrastruktūros didėjantiems poreikiams patenkinti?
Šiandien Baltijos šalyse per mažai kalbama apie tai, kad mūsų elektros tinkle yra neišnaudojamų pajėgumų. Be to, žmones pasiekia mažai informacijos ir apie kitas galimybes, pavyzdžiui, savo elektromobilių įkroviklio prieigą suteikti variklį norintiems pasikrauti žmonėms ir iš to papildomai užsidirbti. Taip motyvacija įsirengti įkroviklį namuose gerokai padidėtų, atsirastų daugiau įkrovimo galimybių, turėtume platesnę bei lankstesnę infrastruktūrą.
Iki trijų kartų mažesnės investicijos į tinklo plėtrą
Šiuo metu Europoje įprastai naudojamas trifazis tinklas, kuris elektrą mums tiekia trimis kabeliais. Deja, tačiau realybėje labiausiai apkraunama tik viena fazė. Senesnės statybos būstuose saugikliai neatlaiko tokio nesubalansuoto elektros tekėjimo, o į bendrą elektros tinklą įsijungiant dar ir elektromobiliams, jis tampa apsunkinamas dar labiau.
Visgi, šiai situacijai spręsti egzistuoja gan paprastas sprendimas. Pasitelkę šiuolaikinę, tačiau nebrangią elektromobilių krovimo įrangą, kiekvienas savo namuose ar biure gali subalansuoti ir suefektyvinti elektros energijos tiekimą, kad visos trys fazės visą laiką būtų tolygiai apkrautos, o namus pasiekianti elektra būtų naudojama didesniu pajėgumu nei dabar. Tokį įkrovimo sprendimą kuriame VOOL biure, Taline.
Mūsų startuolio VOOL skaičiavimais, jei esamas tinklas būtų naudojamas efektyviau, elektros energijos tinklo plėtros išlaidos nekilnojamojo turto savininkams atsieitų nuo dviejų iki trijų kartų mažiau. Kai kuriais atvejais net nebūtina pirkti ar įrengti papildomos jungties – pakanka pasinaudoti išmaniuoju apkrovos paskirstymu tarp fazių. Akivaizdu, kad su šiandienine situacija tinklo pajėgumų ateityje nebeužteks, tačiau, jei tinklą naudosime išmaniau, didelė tikimybė, jog padengsime būsimą didesnį energijos vartojimą.
Elektromobilių įkroviklis ir elektrai parduoti
Ekspertai sako, kad viešosios infrastruktūros trūkumas riboja aktyvesnį elektromobilių pirkimą. Visgi, kaip rodo tyrimai, net 80 proc. gyventojų norėtų savo automobilius įkrauti namuose arba biure.
Kiekvienas savo individualų įkroviklį gali padaryti viešai prieinamu ir parduoti elektros energiją kitiems elektromobilių savininkams. Mūsų skaičiavimais, tokiu principu naudojamas įkroviklis padengs įsigijimo išlaidas ir įrengimo išlaidas vos per dvejus metus. Kuo daugiau tokių tvarių sprendimų rasime, tuo lengviau ir greičiau galėsime išspręsti netolimos ateities elektros energijos pasiekiamumo problemas.
Elektromobilis – ne tik energijos naudotojas, bet ir tiekėjas
Diskusijose apie elektromobilius Estijoje nuolat pažymima, kad 100 tūkst. papildomų elektromobilių per metus Estijos elektros energijos suvartojimą padidins 3,3 proc. Tačiau yra ir kita medalio pusė – elektromobiliai ir patys kaupia energiją, padeda išlaikyti tinklo balansą ir gali veikti lyg baterija. Tai yra vertingas saugiklis ir pigesnės energijos tiekėjas, prireikus padedantis perkelti ir sumažinti vartojimo perviršius.
Pavyzdžiui, automobilį galima įkrauti, kai energija pigesnė, o kai energijos trūksta ir ji yra brangi, elektromobiliui sumaniai galima panaudoti prieš tai akumuliatoriuje sukauptą elektros energiją. Tai įrodo Estijos pavyzdys. Praėjusiais metais dėl itin aukštos 4000 eurų/MWh elektros energijos kainos trūko 2,14 MWh elektros energijos. Tai reiškia, kad būtų pakakę 195 vidutinės įkrovimo galios elektromobilių trūkstamai elektros energijai grąžinti į tinklą
Nors kai kurie žmonės mano, kad perėjimas prie elektromobilių yra bauginantis įsipareigojimas, svarbu pabrėžti, kokias naujas galimybes tai suteikia. Prieš pradėdami modernizuoti elektros tinklą ir visą infrastruktūrą, žymiai prasmingiau yra efektyviau panaudoti jau turimus pajėgumus.
Juhanas Härmas, Estijos elektromobilių įkroviklių startuolio VOOL vadovas. 2018 m. startuolį VOOL įkūrė energetikos ekspertai Juhanas Härmas, Sanderis Vahtras ir Hindrikas Kilteris. Startuolis pats valdo visą savo techninės ir programinės įrangos kūrimą, o siūlomi sprendimai apima įkroviklį, koncentratorių, programėlę, interneto platformą ir administratoriaus portalą. Sistema suderinama su visais elektromobiliais, kitais įkrovikliais ir programinės įrangos sprendimais. Šiuo metu VOOL vykdo veiklą Baltijos šalyse ir Suomijoje, įmonėje dirba 30 darbuotojų.
Pranešimą paskelbė: Monika Spruntulytė, UAB „Bosanova”
Briuselyje vykstančiame Europos Sąjungos (ES) transporto, telekomunikacijų ir energetikos ministrų tarybos posėdyje nutarta leisti pačioms valstybėms apsispręsti dėl senesnių kaip 10 metų automobilių techninių apžiūrų dažnio. „Visuomet pabrėžėme, kad reikalavimas kasmet atlikti technines apžiūras nepagerintų eismo saugumo, tik sukeltų papildomą naštą vairuotojams. Mūsų duomenys aiškiai rodo, kad nors automobiliai Lietuvoje yra senesni, tačiau jie tvarkingi, […]
Tęsdamas vizitą Briuselyje, Lietuvos susisiekimo ministras Juras Taminskas kartu su Kanados, Ukrainos ir Švedijos kolegomis pasirašė deklaraciją dėl Ukrainos transporto infrastruktūros atstatymą remsiančio tarptautinio fondo įsteigimo. Tikimasi, kad fondas pradės veikti jau kitais metais. Anot J. Taminsko, Ukrainos atstatymas turi prasidėti dabar, nelaukiant karo pabaigos. „Kai galvojame apie Ukrainos susisiekimo atkūrimą, matome ne tik kelius […]
Didžiausias automobilių priedų, modifikacijų, pasirodymų ir aksesuarų verslo renginys pasaulyje – „SEMA Show” – jau daugiau nei pusšimtį metų sutraukia automobilių industrijos elitą iš viso pasaulio. Šiemet „Autogidas” suteikė automobilių entuziastui Norbertui Daunoravičiui (Norbei) galimybę vykti į šį uždarą, ne visiems prieinamą automobilių pasaulio epicentrą ir gyvai patirti tai, ką dauguma mato tik ekranuose – […]
Vienas unikaliausių Lietuvos kelių, magistralė Vilnius-Utena, šiandien keičiasi neatpažįstamai. Modernūs, lietuvio akiai dar neįprasti, tačiau specialistų patvirtinti kelio architektūros sprendimai mūsų kelius priartina prie vakarietiškų bei skandinaviškų kelių standarto. Tranzitinį eismą užtikrinančio kelio 40 kilometrų ilgio atkarpoje nuo Nemenčinės–Maišiagalos sankryžos iki Molėtų šiuo metu vyksta intensyvūs darbai: įrengiami nauji konstrukciniai sluoksniai, diegiamos modernios saugumo priemonės, […]
Telefonai sukurti tam, kad mus suartintų, todėl geriausiai veikia tuomet, kai vartotojai geba juos trumpam padėti į šalį. Naujausi duomenys rodo, kad atsispirti ekranų traukai darosi vis sunkiau: net 80 proc. lietuvių telefonais naudojasi darbo susitikimų metu, o daugiau nei pusė nevengia to daryti net vairuodami. Šie įpročiai atskleidžia, kad ekranai vis dažniau pasiglemžia dėmesį, […]
Lietuvos oro uostai (LTOU) lapkričio mėnesį aptarnavo per 526,5 tūkst. keleivių. Lyginant su 2024 metų lapkričio mėnesiu, LTOU paslaugomis naudojosi beveik 8 proc. daugiau keleivių. Vilniaus oro uoste lapkritį keleivių srautas siekė per 379 tūkst. aptarnautų asmenų, Kauno – per 111 tūkst., Palangos – daugiau kaip 36 tūkstančius. Lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai, Vilniuje keleivių […]