NESTE „švaresnių“ degalų reklama skundžiama Konkurencijos tarybai

NESTE „švaresnių“ degalų reklama skundžiama Konkurencijos tarybai

Degalinių tinklo „Neste Lietuva“ vykdoma reklamos kampanija „Švaresni degalai. Švaresni plaučiai“ turi akivaizdžių klaidinančios reklamos požymių.

Biodegalus ir jų komponentus gaminančias Lietuvos bendroves vienijanti Biodegalų asociacija LR Konkurencijos tarybai įteikė skundą, kuriame prašoma įvertinti pateiktus įrodymus apie galimus pažeidimus bei įpareigoti „Neste Lietuva“ nutraukti reklamos skleidimą bet kokiais būdais ir bet kokiomis priemonėmis. Nustačius pažeidimus, prašoma taikyti bendrovei Reklamos įstatyme nustatytas sankcijas.

„Neste Lietuva“ reklamos kampanija – akivaizdus ir ciniškas vartotojų klaidinimo pavyzdys, iš esmės nesuderinamas su bendrovės deklaruojama socialiai atsakinga veikla. Siekiant užsitikrinti vartotojų palankumą, bendrovė reklamoje siūlo rinktis neva gerokai taršą mažinančius degalus. Nepriklausomų ekspertų skaičiavimai parodė, kad reklamoje deklaruojami taršos mažinimo rodikliai gerokai prasilenkia su faktiniais rezultatais.  Be to, didelė vartotojų dalis nesupranta ar klaidingai suvokia reklamos teiginius“, – pabrėžė Biodegalų asociacijos prezidentas Mindaugas Palijanskas.

Įtarimų sukėlė reklamos teiginiai „Švaresni degalai. Švaresni plaučiai“ bei „Švaresni degalai. Švaresni plaučiai. Sumažink CO2 net iki 20%”, „Siūlome degalus, kurie mažina taršą ir išskiria net iki 20% mažiau CO2“. Biodegalų asociacijos prezidento M. Palijansko teigimu, šie teiginiai yra ne tik neaiškūs, neišsamūs, bet ir neatitinkantys tikrovės.

Įrodyta faktais: reklamos teiginiai – toli nuo tikrovės 

Biodegalų asociacijos užsakymu buvo atliktas tyrimas dėl CO2 (ir kitų šiltnamio efektą sukeliančių dujų) lyginamųjų verčių skaičiavimo. Skaičiavimuose Lietuvos rinkoje esantys dyzelino degalai buvo lyginami su „NESTE Futura“ ir „NESTE Prodiesel“ dyzelinu.

Nors „Neste“ reklamoje deklaruojamas CO2 sumažinimas „iki 20%”, skaičiavimų rezultatai parodė, kad realus „Neste“ degalų CO2 emisijos sumažinimas buvo gerokai menkesnis – nuo 0,2 proc. iki 9 proc. (priklausomai nuo dyzelino rūšies ir degaluose naudojamo biopriedo – grynojo alyvpalmių aliejaus ar alyvpalmių aliejaus šalutinio produkto PFAD).  Skaičiavimai parodė, kad tam tikrais atvejais „Neste“ degalai gali būti taršesni nei kiti Lietuvos rinkoje platinami dyzeliniai degalai.

Skaičiavimus atliko Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas Martynas Nagevičius. Skaičiavimų rezultatus pripažino nepriklausomą vertinimo ataskaitą atlikusi įmonė „Sustainable Business Solutions“.

„Žaliasis smegenų plovimas“ 

Ekspertinėje pažymoje teigiama, kad „Neste Lietuva“ dyzeline naudojami degalai iš palmių aliejaus arba iš šio aliejaus šalutinio produkto (PFAD).

Pasak M. Nagevičiaus, palmių aliejaus naudojimas biodegalų gamybai yra kontraversiškas, nes skatina palmių aliejaus gamybos plėtrą. Siekiant padidinti palmių plantacijų plotą kertami atogrąžų miškai, o šis reiškinys lemia CO2 kiekio atmosferoje didėjimą.

„Paradoksalu, kai reklamoje yra akcentuojamas CO2 mažinimas, o realiame gyvenime kompanija elgiasi priešingai – skatina šiltnamio efektą.  Deja, taip vadinimas „žaliasis smegenų plovimas“ (ang. greenwashing) yra paplitęs reiškinys – daugėjant sąmoningų piliečių, verslas linkęs manipuliuoti žaliosiomis idėjomis“, – teigė M. Nagevičius.

Tyrimai parodė: reklamos vartotojai nesupranta

Reklamos rinkos tyrimų bendrovės „Kantar TNS“ duomenimis, „Neste Lietuva“ į galimai klaidinančią reklamos kampaniją televizijoje ir radijuje š. m. kovo-rugsėjo mėn. investavo beveik 1 mln. eurų (pagal oficialius TV ir radijo stočių įkainius). Be to, reklama buvo intensyviai skleidžiama interneto portaluose, socialiniuose tinkluose, lauko reklamos stenduose, degalinėse. „Kantar TNS“ duomenimis, per minėtą laikotarpį vien televizijoje ir radijuje „Neste“ reklamą bent 1 kartą galėjo pamatyti 80,3 proc. visų pilnamečių Lietuvos gyventojų.

Rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ reprezentatyvios gyventojų apklausos, kurią užsakė Biodegalų asociacija, rezultatai leidžia daryti išvadą, kad minėta  reklamos kampanija veikia vartotojų elgesį rinktis „Neste“ degalus.

Paaiškėjo, kad didelė vartotojų dalis nesupranta arba klaidingai supranta reklamos teiginius.  Apklausa parodė, kad daugumai (86 proc.) respondentų ypač svarbus yra švarus oras bei artimųjų sveikata, o daugiau nei pusė respondentų yra pasiryžę už aplinką ir artimųjų sveikatą tausojančius degalus mokėti daugiau.  Tačiau paprašius įvertinti „Neste“ šūkį „Sumažink CO2 net iki 20%”, vartotojų nuomonės išsiskyrė, o daliai respondentų šis teiginys pasirodė visiškai neaiškus. Vertinant respondentų atsakymus, akivaizdu, jog šis teiginys ir juo formuojama žinutė vartotojams nėra suprantami.

Vartotojai skirtingai įvertino ir teiginį „iki 20% mažiau“ – daugiau nei pusė visų respondentų mano, kad „Neste“ degalai yra lyginami su kitų degalinių tinklų degalais. Be to, paaiškėjo, kad vartotojai nesupranta, kokie degalai yra sugretinami – visi visų degalinių degalai, tik dyzeliniai visų degalinių degalai, pačios „Neste“ dabartiniai ir ankstesni degalai. Be to, beveik kas antras vartotojas buvo įsitikinęs, kad reklaminiais šūkiais reklamuojami visi „Neste“ degalai – tiek benzinas, tiek dyzelinas.

Kontraversiška reklama – visuomenės akiratyje

Biodegalų asociacija ragina atkreipti dėmesį, kad „Neste Lietuva“ reklama iššaukia diskusijas ir kritiką viešojoje erdvėje.  LR Konkurencijos tarybai ir Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai atvirą laišką išplatino Lietuvos vartotojų organizacijų aljansas (LVOA), vienijantis 10 vartotojų teisių gynimo organizacijų.  Laiške reiškiamos abejonės dėl galimo vartotojų klaidinimo, atsakingos institucijos raginamos pradėti tyrimą.

Vartotojų teisių gynėjus nustebino, kad reklamoje vaizduojami aktyviai sportuojantys žmonės, jaunos šeimos, vaikai. Laiške reiškiamas nusistebėjimas, kad iš naftos produktų pagaminti ir taršūs degalai yra gretinami su šiuolaikišku, aktyviu gyvenimo būdu ir sveika gyvensena bei šeimos vertybėmis.

Pranešimą paskelbė: Mindaugas Biliauskas, UAB Headline agency

Rekomenduojame

NaudotosKnygos.lt
Minister Sabutis Calls for Strengthening Military Mobility Links and EU-NATO Cooperation

Minister Sabutis Calls for Strengthening Military Mobility Links and EU-NATO Cooperation

Lithuanian Minister of Transport and Communications Eugenijus Sabutis emphasizes the need to strengthen transport resilience in response to current challenges. He advocates for securing additional European funding for military mobility projects, while reducing bureaucratic barriers and procedures between the European Union (EU) and NATO. During the informal meeting of EU transport ministers in Warsaw, Minister […]


Kelių infrastruktūros finansavimo sistemos reforma: kuriamas Kelių fondas

Kelių infrastruktūros finansavimo sistemos reforma: kuriamas Kelių fondas

Sparčiai blogėjant susisiekimo infrastruktūros – kelių, tiltų ir viadukų – būklei bei sprendžiant nepakankamo finansavimo problemą, nuo kitų metų Lietuvoje turėtų pradėti veikti valstybinis Kelių fondas. Fondo lėšos padės mažinti šalies kelių degradaciją ir užtikrins susisiekimo infrastruktūros saugą. Skaičiuojama, kad jau kitąmet finansavimas šalies keliams, įskaitant šio fondo lėšas, turėtų siekti beveik 1 milijardą eurų.  […]


„Via Lietuva“: prasideda darbų keliuose sezonas – tęsiama Krunos tilto rekonstrukcija, įgyvendinami kiti svarbūs projektai

„Via Lietuva“: prasideda darbų keliuose sezonas – tęsiama Krunos tilto rekonstrukcija, įgyvendinami kiti svarbūs projektai

Pirmadienį, kovo 17 dieną, atnaujinamas darbų keliuose sezonas. Tęsiami intensyvūs Kauno ir Kaišiadorių rajonuose esančio Krunos tilto rekonstrukcijos darbai. Renginyje prie Krunos tilto visuomenei buvo pristatyti tiek šio tilto rekonstrukcijos, tiek kiti didžiausi šiemet suplanuoti įgyvendinti projektai. Tarp jų – Tarandės tunelio statybos, tolesnė „Via Baltica“ ir kelio Vilnius–Utena rekonstrukcija, kiti numatyti įgyvendinti svarbūs darbai. […]


E. Sabutis dalyvaus neformaliame ES transporto ministrų susitikime

E. Sabutis dalyvaus neformaliame ES transporto ministrų susitikime

Susisiekimo ministras Eugenijus Sabutis kovo 17–18 dienomis dalyvaus Varšuvoje vyksiančiame neformaliame Europos Sąjungos (ES) transporto ministrų susitikime, kurį rengia šį pusmetį ES Tarybai pirmininkaujanti Lenkija. Susitikimo metu ministrai aptars būtinybę didinti transporto sektoriaus atsparumą, numatant papildomas ES investicijas dvejopos paskirties – civilinės ir karinės – infrastruktūros projektams plėtoti. Taip pat daug dėmesio bus skiriama ES […]


Netaršioms vidaus vandenų transporto priemonėms skirta 11 mln. eurų

Netaršioms vidaus vandenų transporto priemonėms skirta 11 mln. eurų

Susisiekimo ministras Eugenijus Sabutis įsakymu skyrė 11 mln. Eur. (iš kurių 9 mln. Eur. sudaro Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ lėšos) finansavimą netaršių vidaus vandens transporto priemonių įsigijimui: nesavaeigei baržai, 100 proc. elektriniam kranui, elektra varomam laivui stūmikui. „Vidaus vandenų susisiekimo plėtra teigiamai paveiks ne tik šalies miestus, bet ir regionus. […]


Seimas svarstys siūlymą tobulinti eismo dalyvių pareigas įvykus eismo įvykiui

Seimas svarstys siūlymą tobulinti eismo dalyvių pareigas įvykus eismo įvykiui

Seimas svarstys Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pataisas, kuriomis tikimasi mažinti transporto grūstis didžiuosiuose šalies miestuose. „Visi susiduriame su tokiu reiškiniu, kaip spūstys ir galiu drąsiai sakyti, kad visa Lietuva kenčia nuo Vilniaus spūsčių, nes visa Lietuva lankosi Vilniuje. Kartais čia susidaro tokios spūstys, kad tenka ir 40 minučių, ir 50 minučių stovėti“, – sakė […]