Naujų automobilių saugumas: kuo jie pranašesni už naudotus?

Automobilių saugumas yra labai sunkiai išmatuojama, neretai nuvertinama tema, todėl visuomenėje gajus įsitikinimas neva senesnis, bet didesnis automobilis yra saugesnis nei naujas, bet mažesnis. Tačiau netrūksta nei praktinių, nei teorinių pavyzdžių, teigiančių visiškai priešingai: naujas automobilis visais atvejais yra tvirtesnis už seną.

„Klaidingas įsitikinimas apie saugumą yra viena priežasčių, kodėl Lietuva dar atsilieka nuo daugelio panašų pragyvenimo lygį turinčių valstybių pagal naujų automobilių pardavimus. Sunku įvertinti tai, kas matoma tik „Euro NCAP“ ir kitų nepriklausomų organizacijų atliktų saugumo bandymų rezultatų ataskaitose, tačiau mes klientams parodome ir realius pavyzdžius, įrodančius naujų automobilių patikimumą bei patvarumą“, – teigia oficialaus „Fiat“ atstovo Lietuvoje „Autobrava“ pardavimo vadovas Arnoldas Ardzevičius.

Proveržis saugumo srityje

Šio amžiaus pradžioje labai patobulėjo automobilių kėbulo konstrukcija, o pastaraisiais metais į daugelį jų pradėta montuoti sistema, kuri savo įtaka jau prilyginama saugos diržams bei oro pagalvėms. Tai – autonominis avarinis stabdymas arba įspėjimas apie artėjantį susidūrimą.

Ši sistema retame automobilyje montuojama standartiškai – kur kas dažniau yra papildomos įrangos sąraše, o neretai nekomplektuojama išvis. Tačiau kaip papildomą įrangą ją galima rasti įvairiuose modeliuose – pavyzdžiui, „Fiat“ gamoje novatorišką saugumo asistentą gali turėti ir hečbekas „Tipo“, ir miesto krosoveris 500X.

Nuo 2022 m. tokia sistema bus montuojama visuose naujuose Europos Sąjungoje parduodamuose automobiliuose.

Autonominis avarinis stabdymas (arba įspėjimas apie artėjantį eismo įvykį), priešingai nei saugos diržai ar oro pagalvės, yra aktyviojo saugumo sistema – ji veikia tam, kad eismo įvykio būtų išvengta. JAV Greitkelių eismo saugumo draudimo instituto (IIHS) duomenimis, įvairių tipų autonominio avarinio stabdymo sistemos leidžia išvengti iki 50 proc. eismo įvykių, kai vienas automobilis įvažiuoja į kito galinę dalį. Sistemos ne visada užtikrina visišką sustojimą, tačiau net ir greičio sumažinimas ar vairuotojo dėmesio atkreipimas gerokai sumažina įvykio padarinius, visų pirma – sužeidimų skaičių. 

Augant išmaniųjų telefonų naudojimui, tokių susidūrimų nedideliu greičiu skaičius tik auga, tad tokios sistemos, net ir veikiančios tik nedideliu greičiu, ilgainiui darys didžiulę įtaką eismo saugumui.

Būtent tokia yra „Fiat“ modeliuose montuojama sistema: ji atlieka svarbiausią saugumo funkciją, veikia važiuojant nedideliu greičiu mieste. Anot IIHS atlikto tyrimo, „Fiat“ FCW (angl. forward collision warning) asistentas yra viena efektyviausių tokio tipo sistemų – ji įspėja vairuotoją apie eismo įvykius važiuojant iki 25 km/val. greičiu.

Konstrukcijos įtaka

Internetinėse televizijose, kaip „Youtube“, galima rasti daug vaizdo įrašų, kuriuose nedideli nauji automobiliai kaktomuša susiduria su senesniais, bet dideliais ir sunkiais – tokius testus yra atlikę „Fifth Gear“, „Car TV“ ir daug kitų. Rezultatas visuose yra toks pat – naujo modelio viduje sėdintys „keleiviai“ (manekenai) patiria mažesnius sužeidimus arba jų nepatiria išvis. Kodėl taip yra?

Svarbi automobilio konstrukcija, kuri nuolat tobulėja. Šiuolaikiniai automobiliai priekyje turi specialias deformacines zonas, kurios sugeria didžiąją dalį smūgio. Tai akivaizdu matant avarijų rezultatus: naujesnių automobilių net durelės atsidaro po nemažo smūgio, o senų visas kėbulas būna sukraipytas iki pat užpakalinių statramsčių.

Fizikos dėsnių apeiti neįmanoma, tad sunkus daiktas priešpriešiniame smūgyje visada nustumia sveriantį mažiau. Tačiau automobilių avarijos yra nėra tokios paprastos – būtent šiuolaikinės deformacinės zonos leidžia net ir mažiems automobiliams kaip „Fiat Tipo“ išlaikyti saloną nepažeistą po susidūrimo su pusantro karto sunkesne transporto priemone.

Kitas svarbus naujesnio automobilio privalumas – metalas. Automobilio platforma taip pat sensta: ji sugeria duobes ir visus kelio nelygumus, ilgainiui joje naudojamas metalas tampa ne toks atsparus gniuždymui kaip naujas, ką tik išlietas. Naujo automobilio priekinis stiklas nebūna suraižytas, žibintai šviečia kur kas efektyviau – tai ne visada įvertinami, tačiau važiavimo saugumui bei komfortui didžiulę įtaką darantys veiksniai.

Vis tik pačią didžiausią įtaką turi konkretaus automobilio istorija. Naudotas automobilis gali būti netinkamai suremontuotas po eismo įvykio – kaip mėgsta sakyti nesąžiningi prekeiviai, „padarytas remontas pardavimui“. Automobilis suremontuotas taip, kad išoriškai atrodytų gerai, tačiau jo konstrukciniai elementai gali būti pažeisti – dėl to net nedidelė avarija gali baigtis tragiškai. Ir tam net nereikės kito automobilio – žiniasklaidoje dažnai mirga apie pakelės stulpus apsivijusių automobilių nuotraukos.

Pranešimą paskelbė: Greta Šimonėlytė, UAB „INK agency“