Modernizuos „Rail Baltica“ geležinkelio liniją nuo Jiesios (Kaunas) iki Lenkijos sienos

1

Modernizuos „Rail Baltica“ geležinkelio liniją nuo Jiesios (Kaunas) iki Lenkijos sienos

Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija, AB „Lietuvos geležinkelių infrastruktūra“ („LTG Infra“) ir jungtinės veiklos partneriai UAB „Sweco Lietuva“ ir DB Engineering & Consulting GmbH pasirašė sutartį, pagal kurią per 24 mėnesius bus nustatyta optimali projekto „Rail Baltica“ geležinkelio linijos Lenkijos ir Lietuvos valstybių siena–Jiesia modernizavimo trasa, numatytos susisiekimo komunikacijų inžinerinės infrastruktūros plėtrai reikalingos teritorijos ir sudarytos sąlygos šios infrastruktūros darniai plėtrai. Sutarties vertė – 1,66 mln. eurų. 

UAB „Sweco Lietuva“ ir DB Engineering & Consulting GmbH parengs planuojamos teritorijos plėtros koncepciją su „Rail Baltica“ geležinkelio linijos Lenkijos ir Lietuvos valstybių siena–Jiesia ir su ja susijusių susisiekimo komunikacijų inžinerinės infrastruktūros objektų (geležinkelio kelių, jų statinių, geležinkelio stočių, terminalų, automobilių kelių ir gatvių, pėsčiųjų ir dviračių takų, kt.) vystymo alternatyvomis. Išrinkus optimalią alternatyvą bus  parengti ją realizuojantys sprendiniai, pagal juos suformuoti tam reikalingi žemės sklypai ir servitutai. 

Užbaigus šias procedūras galės būti vykdomi tolimesni 1435 mm pločio vėžės geležinkelio linijos Lenkijos ir Lietuvos valstybių siena–Jiesia modernizavimo darbai (žemės paėmimas, projektavimas, statyba), kuriuos numatyta užbaigti iki 2026 m. 

„Europinio standarto geležinkelis nuo Lenkijos iki Kauno funkcionuoja nuo 2015 metų, juo reguliariai vežami keleiviai. Palaikant Europos Komisijai ir projekto įgyvendintojams, Lietuvai, Latvijai ir Estijai priėmus sprendimą dėl naujų geležinkelio parametrų, pagal kuriuos keleiviniai traukiniai važiuos iki 249 km/h greičiu, iškilo poreikis šios linijos modernizavimui. Vykstant plėtros darbams pastatytas geležinkelis ir toliau bus eksploatuojamas, o vėliau galės būti panaudojamas ir regioniniam keleivių susisiekimui bei krovinių gabenimui“, – sako „LTG Infra“ generalinis direktorius Karolis Sankovski. 

Šiuo metu veikiančia „Rail Baltica“ trasa reguliariai kursuoja keleiviniai traukiniai nuo Kauno iki Balstogės, iš kurios paprasta traukiniu pasiekti Varšuvą, o iš jos bet kurį Europos miestą iki kurio nutiestas geležinkelis. 

Ši „Rail Baltica“ linija naudojama įvairių rūšių kroviniams skirtingų tipų vagonuose, cisternose, konteineriuose, taip pat įvairiai karinei technikai vežti. Šiais metais europine vėže sujungus Kauno intermodalinį terminalą (KIT) su Europos geležinkelių tinklu, krovinių srautas, planuojama, išaugs kelis kartus. 

Jau nuo šių metų liepos geležinkelio linija „Rail Baltica“ planuojama pradėti reguliarius vilkikų puspriekabių gabenimo reisus traukiniais tarp Vokietijos ir Lietuvos. Ilgus metus tokios paslaugos laukę šalies kelių transporto ir logistikos bendrovių vadovai sako, kad šis krovinių gabenimo būdas atveria plačias galimybes plėtoti išmaniuosius logistikos centrus ir didinti šalies konkurencinį pranašumą tarptautinių pervežimų rinkoje. 

Pirmąjį, eksperimentinį puspriekabių gabenimo reisą „LTG Cargo“, lenkų bendrovė „PKP Cargo“ ir Vokietijos intermodalinių pervežimų operatorius „CargoBeamer“ įvykdė šiemet gegužę. 

„Rail Baltica“ yra sudėtinė Europos tarptautinio geležinkelio „Šiaurės jūra-Baltija“ koridoriaus dalis, kuris per Nyderlandus, Belgiją, Vokietiją ir Lenkiją jungia didžiausius Europos uostus – Roterdamą, Hamburgą ir Antverpeną. Be to, šis geležinkelio koridorius Varšuvoje kertasi su Baltijos–Adrijos koridoriumi, sujungsiančiu geležinkelio vėže Lenkiją, Čekiją, Slovakiją, Austriją, Slovėniją ir Italiją. Taip Baltijos šalys geležinkeliu bus sujungtos su iki šiol nepatogiai pasiekiamomis Pietų Europos rinkomis. 

„Rail Baltica“ svarbi ir Lietuvos bei kitų Baltijos šalių nacionalinį saugumą užtikrinanti infrastruktūra, kuria iškilus poreikiui iš Vakarų Europos galima greitai perdislokuoti didelius karinius NATO junginius. 

„Rail Baltica“ – tai didžiausias geležinkelio infrastruktūros projektas Baltijos šalių istorijoje, kurį įgyvendinant per visą „Rail Baltica“ trasą bus nutiesta elektrifikuota europinės vėžės geležinkelio linija, eisianti nuo Varšuvos per Kauną ir Rygą iki Talino. Projekte taip pat numatyta atskira geležinkelio linija Kaunas-Vilnius. 

Bendras „Rail Baltica“ geležinkelio linijos ilgis Baltijos šalyse siekia 870 km: Lietuvoje – 392 km, Latvijoje – 265 km, Estijoje – 213 km. 

Projekto statybos, kurių numatoma vertė siekia apie 5,8 mlrd. eurų, yra didžiausia investicija, skirta pagerinti mobilumą ir kelionių galimybes, plėtoti verslą, turizmą ir prekių mainus regione.

 

Pranešimą paskelbė: Džeraldas Kauneckas, UAB „Idea Prima“

Kiti skelbimai:
 
Forever Young Dual Action Makeup Remover Dvigubo poveikio makiažo valiklis, 100 ml
 
Divine Curls Conditioner Garbanotų plaukų kondicionierius, 240 ml
 
Green Line Shaving Foam Gaivinančios skutimosi putos, 50ml
 
Eight Hour Miracle Hydrating Mist Drėkinamoji veido dulksna, 100 ml
 
Plaukų dažų skiedimo Emulsija 1000 ml

Rekomenduojame

Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas: Vyriausybė diskriminuoja savivaldybių vežėjus

Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas: Vyriausybė diskriminuoja savivaldybių vežėjus

2021 m. balandžio 22 d. pranešimas žiniasklaidai    Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas (VVSK) balandžio 21 d. posėdyje konstatavo, kad savivaldybių vežėjai yra diskriminuojami negalėdami pretenduoti į Vyriausybės pagalbos įmonėms, nukentėjusioms nuo COVID-19 pandemijos, priemones. Ši išvada padaryta išklausius Lietuvos savivaldybių asociacijos, Finansų, Ekonomikos ir inovacijų bei Susisiekimo ministerijų atstovus. Nustatyta, kad 33 savivaldybių autobusų […]

Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas: Vyriausybė diskriminuoja savivaldybių vežėjus

Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas: Vyriausybė diskriminuoja savivaldybių vežėjus

2021 m. balandžio 22 d. pranešimas žiniasklaidai    Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas (VVSK) balandžio 21 d. posėdyje konstatavo, kad savivaldybių vežėjai yra diskriminuojami negalėdami pretenduoti į Vyriausybės pagalbos įmonėms, nukentėjusioms nuo COVID-19 pandemijos, priemones. Ši išvada padaryta išklausius Lietuvos savivaldybių asociacijos, Finansų, Ekonomikos ir inovacijų bei Susisiekimo ministerijų atstovus. Nustatyta, kad 33 savivaldybių autobusų […]

Seimas sugriežtino atsakomybę už neeksploatuojamų automobilių laikymą bendrojo naudojimo kiemuose

Seimas sugriežtino atsakomybę už neeksploatuojamų automobilių laikymą bendrojo naudojimo kiemuose

Seimas pritarė Administracinių nusižengimų kodekso pataisoms (projektas Nr. XIIIP-4532(2), reglamentuodamas ne tik neeksploatuojamų, bet ir negalimų eksploatuoti transporto priemonių laikymą bendrojo naudojimo vietose. Pasak projekto iniciatoriaus Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko Mykolo Majausko, šiuo įstatymu būtų priimtas labai svarbus sprendimas, kuris padėtų atlaisvinti kiemus, nes, kaip rodo tyrimai, kiemuose kartais būna net iki 20 […]

State-owned transport sector companies to become companies limited by shares

State-owned transport sector companies to become companies limited by shares

In order to boost faster transport sector development and apply the best corporate management practices, there is a plan in place to reorganise state-owned transport companies into companies limited by shares. The Government approved the conclusions submitted by the Ministry of Transport and Communications with regard to the draft legislation brought forward, albeit not adopted, […]