Įdėti skelbimą

Modernizuos „Rail Baltica“ geležinkelio liniją nuo Jiesios (Kaunas) iki Lenkijos sienos

1

Modernizuos „Rail Baltica“ geležinkelio liniją nuo Jiesios (Kaunas) iki Lenkijos sienos

Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija, AB „Lietuvos geležinkelių infrastruktūra“ („LTG Infra“) ir jungtinės veiklos partneriai UAB „Sweco Lietuva“ ir DB Engineering & Consulting GmbH pasirašė sutartį, pagal kurią per 24 mėnesius bus nustatyta optimali projekto „Rail Baltica“ geležinkelio linijos Lenkijos ir Lietuvos valstybių siena–Jiesia modernizavimo trasa, numatytos susisiekimo komunikacijų inžinerinės infrastruktūros plėtrai reikalingos teritorijos ir sudarytos sąlygos šios infrastruktūros darniai plėtrai. Sutarties vertė – 1,66 mln. eurų. 

UAB „Sweco Lietuva“ ir DB Engineering & Consulting GmbH parengs planuojamos teritorijos plėtros koncepciją su „Rail Baltica“ geležinkelio linijos Lenkijos ir Lietuvos valstybių siena–Jiesia ir su ja susijusių susisiekimo komunikacijų inžinerinės infrastruktūros objektų (geležinkelio kelių, jų statinių, geležinkelio stočių, terminalų, automobilių kelių ir gatvių, pėsčiųjų ir dviračių takų, kt.) vystymo alternatyvomis. Išrinkus optimalią alternatyvą bus  parengti ją realizuojantys sprendiniai, pagal juos suformuoti tam reikalingi žemės sklypai ir servitutai. 

Užbaigus šias procedūras galės būti vykdomi tolimesni 1435 mm pločio vėžės geležinkelio linijos Lenkijos ir Lietuvos valstybių siena–Jiesia modernizavimo darbai (žemės paėmimas, projektavimas, statyba), kuriuos numatyta užbaigti iki 2026 m. 

„Europinio standarto geležinkelis nuo Lenkijos iki Kauno funkcionuoja nuo 2015 metų, juo reguliariai vežami keleiviai. Palaikant Europos Komisijai ir projekto įgyvendintojams, Lietuvai, Latvijai ir Estijai priėmus sprendimą dėl naujų geležinkelio parametrų, pagal kuriuos keleiviniai traukiniai važiuos iki 249 km/h greičiu, iškilo poreikis šios linijos modernizavimui. Vykstant plėtros darbams pastatytas geležinkelis ir toliau bus eksploatuojamas, o vėliau galės būti panaudojamas ir regioniniam keleivių susisiekimui bei krovinių gabenimui“, – sako „LTG Infra“ generalinis direktorius Karolis Sankovski. 

Šiuo metu veikiančia „Rail Baltica“ trasa reguliariai kursuoja keleiviniai traukiniai nuo Kauno iki Balstogės, iš kurios paprasta traukiniu pasiekti Varšuvą, o iš jos bet kurį Europos miestą iki kurio nutiestas geležinkelis. 

Ši „Rail Baltica“ linija naudojama įvairių rūšių kroviniams skirtingų tipų vagonuose, cisternose, konteineriuose, taip pat įvairiai karinei technikai vežti. Šiais metais europine vėže sujungus Kauno intermodalinį terminalą (KIT) su Europos geležinkelių tinklu, krovinių srautas, planuojama, išaugs kelis kartus. 

Jau nuo šių metų liepos geležinkelio linija „Rail Baltica“ planuojama pradėti reguliarius vilkikų puspriekabių gabenimo reisus traukiniais tarp Vokietijos ir Lietuvos. Ilgus metus tokios paslaugos laukę šalies kelių transporto ir logistikos bendrovių vadovai sako, kad šis krovinių gabenimo būdas atveria plačias galimybes plėtoti išmaniuosius logistikos centrus ir didinti šalies konkurencinį pranašumą tarptautinių pervežimų rinkoje. 

Pirmąjį, eksperimentinį puspriekabių gabenimo reisą „LTG Cargo“, lenkų bendrovė „PKP Cargo“ ir Vokietijos intermodalinių pervežimų operatorius „CargoBeamer“ įvykdė šiemet gegužę. 

„Rail Baltica“ yra sudėtinė Europos tarptautinio geležinkelio „Šiaurės jūra-Baltija“ koridoriaus dalis, kuris per Nyderlandus, Belgiją, Vokietiją ir Lenkiją jungia didžiausius Europos uostus – Roterdamą, Hamburgą ir Antverpeną. Be to, šis geležinkelio koridorius Varšuvoje kertasi su Baltijos–Adrijos koridoriumi, sujungsiančiu geležinkelio vėže Lenkiją, Čekiją, Slovakiją, Austriją, Slovėniją ir Italiją. Taip Baltijos šalys geležinkeliu bus sujungtos su iki šiol nepatogiai pasiekiamomis Pietų Europos rinkomis. 

„Rail Baltica“ svarbi ir Lietuvos bei kitų Baltijos šalių nacionalinį saugumą užtikrinanti infrastruktūra, kuria iškilus poreikiui iš Vakarų Europos galima greitai perdislokuoti didelius karinius NATO junginius. 

„Rail Baltica“ – tai didžiausias geležinkelio infrastruktūros projektas Baltijos šalių istorijoje, kurį įgyvendinant per visą „Rail Baltica“ trasą bus nutiesta elektrifikuota europinės vėžės geležinkelio linija, eisianti nuo Varšuvos per Kauną ir Rygą iki Talino. Projekte taip pat numatyta atskira geležinkelio linija Kaunas-Vilnius. 

Bendras „Rail Baltica“ geležinkelio linijos ilgis Baltijos šalyse siekia 870 km: Lietuvoje – 392 km, Latvijoje – 265 km, Estijoje – 213 km. 

Projekto statybos, kurių numatoma vertė siekia apie 5,8 mlrd. eurų, yra didžiausia investicija, skirta pagerinti mobilumą ir kelionių galimybes, plėtoti verslą, turizmą ir prekių mainus regione.

 

Pranešimą paskelbė: Džeraldas Kauneckas, UAB „Idea Prima”

Rekomenduojame

NaudotosKnygos.lt
Pavasarinės žiedadulkės nusėda ant automobilių: kenkia ir matomumui, ir kėbului

Pavasarinės žiedadulkės nusėda ant automobilių: kenkia ir matomumui, ir kėbului

Pavasariui įsibėgėjant ir prasidedant aktyviam augalų žydėjimui, ore padaugėja žiedadulkių. Specialistai atkreipia dėmesį, kad jo turi įtakos ir automobilių būklei, ir vairavimui – nusėdusios ant paviršių žiedadulkės gali pažeisti kėbulą bei mažinti matomumą. Degalinių tinklo „Circle K“ degalų ir plovyklų kategorijos vadovas Baltijos šalims Rokas Laurinavičius teigia, kad pavasarį ypač svarbu prižiūrėti automobilį. „Žiedadulkės kartu […]


Sudaromos sąlygos modernizuoti ir rekonstruoti daugiau valstybinės reikšmės kelių

Sudaromos sąlygos modernizuoti ir rekonstruoti daugiau valstybinės reikšmės kelių

2026 m. balandžio 21 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai) Seimas atsižvelgė į Respublikos Prezidento Gitano Nausėdos iniciatyvą ir priėmė Kelių įstatymo pataisas, kuriomis siekiama pagerinti investicinę aplinką kelių infrastruktūros srityje bei sudaryti sąlygas modernizuoti ir rekonstruoti daugiau valstybinės reikšmės kelių. Priimtomis pataisomis sutarta įtvirtinti, kad viešojo ir […]


Paskaičiavo, kiek pavyksta sutaupyti vairuojant elektromobilį

Paskaičiavo, kiek pavyksta sutaupyti vairuojant elektromobilį

Degalinių švieslentėse skaičiai eilinį kartą šauna į viršų, tik šįkart Lietuvos vairuotojų kantrybės taurė pagaliau persipildo – vis dažniau jie renkasi elektromobilį. „Per pastarąjį mėnesį dėl krovimo stotelių įrengimo sulaukėme trigubai daugiau skambučių nei įprastai – daugiausiai per visą istoriją“, – staiga išaugusiu susidomėjimu stebisi Ignas Petrikonis, elektromobilių krovimo įmonės „Evioni“ vadovas. Pasak jo, pirmose […]


„Dešiniojo rato“ darbai – viename žemėlapyje: kur bus tvarkomi keliai

„Dešiniojo rato“ darbai – viename žemėlapyje: kur bus tvarkomi keliai

AB „Kelių priežiūra“ visuomenei atveria informaciją apie krašto keliuose planuojamus „dešiniojo rato“ dangos pažaidų tvarkymo darbus. Nuo šiol gyventojai gali vienoje vietoje matyti, kuriuose ruožuose šiemet bus vykdomi darbai – parengtas ir viešai pristatomas planuojamų darbų žemėlapis. Krašto kelių „dešiniojo rato“ provėžų tvarkymo programa orientuota į kritinių dangos pažaidų šalinimą intensyviausio eismo ruožuose, kur vyrauja […]


Mažėjant laiškų, paštui ieškoma naujo vaidmens: ekspertas mato nišą technologijose ir logistikoje

Mažėjant laiškų, paštui ieškoma naujo vaidmens: ekspertas mato nišą technologijose ir logistikoje

Mažėjant siunčiamų popierinių laiškų apimtims, pašto sektoriui vis sunkiau remtis tradiciniu veiklos modeliu. Šveicarijoje dirbančio „Swiss Post“ transporto departamento vadovo ir valdybos nario dr. Aurimo Vilkelio teigimu, ateityje paštas nebegalės išsilaikyti vien iš laiškų ir siuntų pristatymo, todėl turės ieškoti naujų funkcijų – nuo elektroninės komercijos ir duomenų sprendimų iki platesnio vaidmens valstybės logistikoje. Anot […]


Vairuotojų tipai: kodėl kelyje tampame kitokie ir kaip suvaldyti stresą

Vairuotojų tipai: kodėl kelyje tampame kitokie ir kaip suvaldyti stresą

Eismas šiandien tampa ne tik judėjimo, bet ir emocinės savikontrolės išbandymu. Nuolatinis skubėjimas, įtemptos dienotvarkės ir informacinis triukšmas persikelia ir į kelią – čia net ir racionalūs žmonės kartais reaguoja impulsyviai.  Psichologė Kristina Jievaitienė paaiškina, kad tai nėra atsitiktinumas: „Eismas – greitas, dinamiškas procesas, kartais žmonės streso būsenoje pirmiau padaro, vėliau galvoja. Veikia streso elgesio […]