Mobilumo paketas iš Lietuvos vežėjų atims didelę dalį Europoje vežamų krovinių

Mobilumo paketas iš Lietuvos vežėjų atims didelę dalį Europoje vežamų krovinių

Mobilumo paketo įsigaliojimui besiruošiantis Lietuvos transporto ir logistikos verslas atkreipia dėmesį, kad be kitų diskriminuojančių nuostatų, lieka neišspręstas klausimas, kaip šio dokumento reikalavimai bus taikomi trečiųjų šalių vežėjams. Baiminamasi, kad dėl tokios situacijos ES vežėjai susidurs su iškreipta konkurencija, o Rusijos, Baltarusijos ir kitų trečiųjų šalių vežėjai perims didelę dalį Lietuvos vežėjų krovinių Bendrijoje.

Pasak Tarptautinio transporto ir logistikos aljanso (TTLA) generalinio sekretoriaus Tomo Jurgelevičiaus, iki šiol nėra numatyta jokio mechanizmo užtikrinsiančio Mobilumo paketo įgyvendinimą trečiosiose šalyse.

„Trečiųjų šalių klausimas ES lygiu nėra sprendžiamas. Tiesiogiai su trečiųjų šalių įmonėmis konkuruojantys ES periferinių šalių transporto įmonės nukentės labiausiai. ES transportininkai privalės laikytis Mobilumo paketo reikalavimų, kai trečiųjų šalių vežėjai galės jų nepaisyti ir toliau galės vežti krovinius po Europą pagal leidimų sistemą“, – sako T. Jurgelevičius.

Pasak jo, pastaruosius kelis metus stebimas trečiųjų šalių, daugiausia Rusijos, krovinių apyvartos didėjimas Europos Sąjungoje. 2018 metais Rusija kelių transportu į Europą išvežė 39 proc. daugiau krovinių, palyginti su 2014 metais. Remiantis Rusijos valstybinių institucijų duomenis, kai kurios Vakarų Europos šalys didina leidimų kvotas Rusijos vežėjams. Pavyzdžiui, Belgija leidimų kvotą Rusijai 2019 metais padidino 30 proc., o 2020 metais – 40 proc. Prancūzija per 2016 – 2019 m. leidimų skaičių padidino 45 proc. Ispanija per tą patį laikotarpį – 37 proc.

„Kadangi Mobilumo pakete nėra įtvirtinta jokio mechanizmo, kuris užtikrintų reikalavimų laikymąsi trečiosiose šalyse, šių šalių vežėjų krovinių apimtys ES toliau gali sėkmingai didėti – daugiausia Lietuvos ir kitų periferinių ES valstybių narių sąskaita“, – sako T. Jurgelevičius.

Jo teigimu, trečiųjų šalių vežėjai gali konkuruoti Europos rinkoje dėl žemesnių kainų ir neprivalo laikytis visų ES taisyklių. Pavyzdžiui, trečiųjų šalių vežėjams netaikomi teisės aktai dėl leidimo verstis profesine veikla, neprivalomi vairuotojų kvalifikacijos reikalavimai, netaikomi ES transporto mokesčiai ir akcizai. Tuo tarpu ES šalių narių vežėjams taisyklės ir reikalavimai transportavimo veikloje yra daug griežtesni.

Pasak T. Jurgelevičiaus, ES turėtų įvertinti ir tai, kad užleisdama rinkos pozicijas trečiųjų šalių vežėjams, tuo pat metu Bendrija lieka atvira didesnės taršos vilkikų skaičiaus didėjimui ES keliuose. Europoje reikalavimai aplinkos apsaugos standartams yra daug griežtesni nei trečiosiose šalyse. Remiantis ECMT leidimų statistika, aukščiausios „Euro 6“ aplinkosaugos klasės vilkikų dalis trečiųjų šalių autoparkuose yra sąlyginai nedidelė, palyginti su ES periferinių šalių vežėjais. Trečiųjų šalių vežėjai su „Euro 6“ standarto sunkvežimiais vykdo maždaug 15-30 proc. tarptautinių  transporto operacijų, kai Lenkijos – 77 proc., Lietuvos – 62 proc.

Lietuvos didžiausias šalies transporto ir logistikos įmones vienijantis TTLA dėl Mobilumo pakete nesprendžiamo trečiųjų šalių klausimo kreipėsi į transporto komisarės Adina Valean ir komisaro Virginijaus Sinkevičiaus tarnybas, EK transporto generalinį direktoratą, Europos Parlamento TRAN komitetą, Lietuvos europarlamentarus bei svarbiausias valstybines šalies institucijas.

Lietuvos vežėjai anksčiau yra kreipęsi į europarlamentarus teikdami argumentus dėl nepritarimo Mobilumo paketui, akcentuojant diskriminuojančias nuostatas ir neproporcingus reikalavimus atskiroms ES narėms, o taip pat akivaizdžius prieštaravimus ambicingiems ES klimato kaitos tikslams. Be to, pasak vežėjų, Mobilumo paketo suvaržymai suskaldys bendrąją ES rinką.

Pranešimą paskelbė: Stanislavas Likas, UAB „Publicum“

Kiti skelbimai:
 
ALTERCORE 551 Black 43
 
Nike 61-97-20-7 Grey 39
 
ALTERCORE 666 Vegan Black 36
 
ALTERCORE Jenny Black 40
 
TAMARIS 88-44-19-8 Black 19 39

Rekomenduojame

Draudikai įspėja: po laiko persukimo padaugėja eismo įvykių, atsargesni turėtų būti ir pėstieji

Draudikai įspėja: po laiko persukimo padaugėja eismo įvykių, atsargesni turėtų būti ir pėstieji

Naktį iš šeštadienio į sekmadienį persukdami laikrodžių rodykles viena valanda atgal pradėsime gyventi žiemos laiku. Apie tai, kad laiko persukimas daro neigiamą įtaką žmonių savijautai, kalbama nuolat, o štai draudikai sako pastebintys ir šio žingsnio poveikį vairuotojams – kelias dienas po laiko persukimo šie būna mažiau atidūs už vairo ir sukelia daugiau eismo įvykių. Išnagrinėjusi […]

Besikeičiančios taisyklės darbo rinkoje: prie nuotolinio darbo grįžta ne tik dėl pandemijos

Besikeičiančios taisyklės darbo rinkoje: prie nuotolinio darbo grįžta ne tik dėl pandemijos

Nuotolinio darbo principas plačiai aptarinėtas dar gerokai iki pandemijos, tačiau pastaroji aplinkybė privertė jį suklestėti. Įmonių atliekamos darbuotojų apklausos rodo, kad toks darbo organizavimas pasiteisina, o tiesioginiai susitikimai biuruose pageidaujami tik norint retkarčiais pamatyti kolegas. Nors nuotolinis darbas ateityje neišvengiamai bus taikomas vis dažniau, psichologas Paulius Rakštikas primena, kad žmogiškam ryšiui ir tiesioginiam santykiui turime […]

Žiema jau už kampo: kokiomis automobilio dalimis pasirūpinti svarbiausia

Žiema jau už kampo: kokiomis automobilio dalimis pasirūpinti svarbiausia

Kalendorinei žiemai nenumaldomai artėjant, vairuotojai suskumba tinkamai pasirengti šaltajam sezonui ir jo keliamiems iššūkiams. Ruošiantis jiems automobilių savininkams pravartu ne tik žinoti, kaip paruošti transporto priemonę, bet ir ką daryti su nebereikalingomis jos dalimis ar kaip susigrąžinti dalį pinigų už remonto darbus. Prieš žiemą – ypatingas dėmesys akumuliatoriui Nuo lapkričio 10 dienos Lietuvoje draudžiama eksploatuoti […]

„Žalios Lietuvos“ diskusijoje – apie transporto taršos mažinimą

„Žalios Lietuvos“ diskusijoje – apie transporto taršos mažinimą

Ketvirtadienį Prezidento komanda nuotoliniu būdu surengė šalies vadovo Gitano Nausėdos iniciatyvos „Žalia Lietuva“ diskusiją, kurioje kartu su daugiau kaip 20-ties organizacijų ir įmonių atstovais aptarė, kaip Lietuvoje pertvarkyti transporto sistemą siekiant Europos žaliojo kurso tikslų ir įgyvendinant Europos Sąjungos ir Lietuvos bendrą siekį iki 2050 m. pereiti prie klimatui neutralios ekonomikos. Diskusijoje dalyvavusios privataus verslo […]